Mažesnės savivaldybės skundžiasi, kad varžybose dėl medikų jau nepatempia finansiškai. „Rokiškis, girdėjau, svarsto įsikūrimo išmokas didinti iki 50 tūkst. eurų. Mes tokių sąlygų pasiūlyti tikrai negalėsime“, – konstatuoja Biržų meras Kęstutis Knizikevičius. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pagalbos šaukiasi ir didesni miestai – į ją oficialiai kreipėsi Šiaulių miesto meras Artūras Visockas. SAM paskelbė jau turinti gelbėjimo planą.
SAM duomenimis, 2023 m. pabaigoje trūko 652 sveikatos priežiūros specialistų (524 gydytojų ir 128 kitų sveikatos priežiūros specialistų, iš jų 79 slaugytojų).
Kasmet iki 10 tūkst. eurų
Marijampolės savivaldybės gydytoja Reda Blaškevičienė pasakoja, kad gydytojų pritraukimo programą savivaldybė vykdo jau ketvirti metai. „Kadangi pastebėjome, jog jau ima trūkti ir slaugytojų, nuo šiemet patvirtinome išmokas ir jiems“, – pasakojo R.Blaškevičienė.
Įsipareigojantiems dirbti ketverius metus gydytojams Marijampolės savivaldybė kasmet visą šį laiką išmoka iki 10 tūkst. eurų. Slaugytojoms ši suma mažesnė – iki 3 tūkst. eurų kasmet.
To rezultatas – nuo 2021-ųjų šia programa pasinaudojo septyni gydytojai, jau gautas ir pirmasis slaugytojo prašymas.
Nepaisant tūkstantinių priedų, ligoninė ieško radiologų, anesteziologo-reanimatologo, skubios medicinos pagalbos gydytojų, kardiologų, intensyvios terapijos slaugytojo.
Marijampolės meras Povilas Isoda teigia: šie mokėjimai niekur neveda. „Tai – Pandoros skrynia, kuri pražudys silpnesnius ir tai absoliučiai neteisinga. Nes kuo mažesnė savivaldybė, tuo sunkiau jai konkuruoti dėl galimybės pritraukti gydytojus. Konkurencijoje dėl gydytojų mažesnioji visada pralaimės didesnei“, – atkreipia dėmesį meras.
Nepatempia
Biržų rajono meras Kęstutis Knizikevičius konstatuoja, kad varžybos tarp savivaldybių darosi „nesveikos“. „Panevėžio apskrityje buvome vieni pirmųjų pasirengę skatinimo tvarką ne tik medikams, bet ir kitų specialybių darbuotojams. Tačiau paskutiniais metais konkurencija itin išaugo, – konstatuoja K.Knizikevičius. – Rokiškis, girdėjau, svarsto įsikūrimo išmokas didinti iki 50 tūkst. eurų. Mes tokių sąlygų pasiūlyti tikrai negalime.“
Biržuose vienkartinė įsikūrimo išmoka siekia 15 tūkst. eurų, jei trejus metus medikas važinėja dirbti. „Taip pat galime mokėti kas mėnesį iki 0,9 MMA priedo prie atlyginimo, padengti rezidentūros studijų išlaidas“, – siūlomas priemones vardijo meras.
Jis teigia, kad mokėti daugiau savivaldybė neišgali: „Pas mus nemažos išlaidos tenka kultūros objektams išlaikyti ir šildymo kainos didesnės, tenka skirti lėšų ir kitiems specialistams pritraukti.“
Pats Rokiškio meras Ramūnas Godeliauskas ypatingo džiaugsmo šiame sprendime, kurį padiktavo šeimos gydytojų trūkumas, nemato. Jis teigia, kad suma ir jų savivaldybei skausminga. Išmoka bus skiriama ne kiekvienam naujai atėjusiam, bet jei medikas sutinka dirbti penkerius metus ir komisija nusprendžia, kad šios specialybės tikrai reikia.
Laukia valstybės įsikišimo
R.Blaškevičienė džiaugiasi, kad Marijampolėje bent jau šeimos gydytojų pirminiame lygyje netrūksta. Tiesa, problema bręsta. Ją kursto ir sisteminiai sprendimai. „Teko girdėti direktorės nuogąstavimus, kad pagal SAM matymą nuo 2030 m. pirminiame lygyje nebus galima dirbti tik su pediatro ar vidaus ligų gydytojo licencija. Tuomet gali pritrūkti šeimos gydytojų“, – kalbėjo R.Blaškevičienė.
„Sumokame neadekvačius pinigus ir nieko nesigauna, – tęsia Marijampolės meras P.Isoda. – Einame keliu, kuris išbalansuos sistemą. Jei valstybė šitų procesų nereguliuos, bus didžiuliai paslaugų prieinamumo nuokrypiai. Priėjome tašką, kai institucijos turi kažkaip įsikišti su teisingu planavimu, dėliojimu, sprendimais.“
Kreipėsi į ministeriją
Sausio pabaigoje Šiaulių meras Artūras Visockas dėl tos pačios problemos kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, Vyriausybę, Lietuvos savivaldybių asociaciją, apeliuodamas, kad visuomenė sensta, teikiamų paslaugų spektras plečiasi ir vis sunkiau jas užtikrinti.
A.Visockas teigia, kad net jei kasmet skirtų po 25 tūkst. eurų vienam specialistui pritraukti, tai problemos neišspręstų. „Nes specialisto trūktų kitoje savivaldybėje, o pacientas dėl paslaugos gavimo atvyktų iš ten“, – užburtą ratą aiškino meras. Anot jo, medikai tapo preke, už kurią kiekviena savivaldybė siekia pasiūlyti didesnę kainą.
A.Visockas konstatuoja, kad sveikatos priežiūros paslaugos šiuo metu užtikrinamos tik todėl, kad specialistai dengia vieni kitus dirbdami viršvalandžius, didesniu krūviu, sulaukę senatvės pensijos, keliose įstaigose.
Pernai reikėjo 120, šiemet – 200
„Pasitikėdami raginimu spręsti specialistų trūkumo klausimus savivaldybėje, bandėme situaciją suvaldyti ir ėmėmės priemonių“, – teigė A.Visockas. 2018 m. Šiauliuose paleista specialistų pritraukimo programa, kuria pasinaudojo 43 specialistai, jai išleista daugiau kaip 771 tūkst. eurų savivaldybės lėšų.
Tačiau nepaisant pastangų, problemos išspręsti ne tik nepavyko – ji gilėja. Šiemet trūksta daugiau nei 200 specialistų, kai pernai – 122.
„Akivaizdu, kad „prisivilioti ar nusipirkti“ pakankamą skaičių medikų Šiaulių miesto savivaldybėje nepadeda nei siūlomos išmokos, nei kitos privilegijos (būstas, transporto išlaidų kompensavimas, SPA ir kitos)“, – konstatavo Šiaulių meras Artūras Visockas, prašydamas atsakingų institucijų kurti tvarią ir efektyvią sveikatos sistemą.
SAM turi penkmečio planą
Nors reforma keliavo su teiginiu, kad gydytojų Lietuvoje turime per daug, šiandien sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sutinka, kad netolygus medikų pasiskirstymas ir tam tikrų jų profesijų trūkumas – viena opiausių problemų sveikatos apsaugos sistemoje.
Tai jis patvirtino pristatydamas ministerijoje gimusį Sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo ir išlaikymo veiksmų 2024-2029 m. planą. Jis, anot A.Dulkio, „apima visą medikų pritraukimo ir išlaikymo ciklą“.
Jam įgyvendinti planuojama 41,55 mln. eurų. Kaip jie bus panaudoti?
SAM teigia, kad 14,8 mln. eurų bus numatyta studijų finansavimui slaugos studentams. Dar 15,9 mln. eurų ketinama paskirstyti įvairiems tikslams, tarp jų – labiausiai trūkstamų specialybių studijų finansavimui (įsipareigojant išdirbti sutartą laikotarpį įstaigoje), žmogiškųjų išteklių valdymui, studijų kokybės užtikrinimui, specialistų pritraukimo modelio kūrimui ir kt. Papildomai 10,7 mln. eurų numatyta sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimui.
SAM informavo, kad valstybė 2024–2025 mokslo metams užsakė parengti 3251 įvairių sveikatos priežiūros specialistų. Tai yra 173 daugiau nei pernai.
Specialistų trūkumo prognozė
Vyriausybės strateginės analizės centro atnaujintas tyrimas prognozuoja, kad 2032 m. Lietuvoje trūks 4 643 bendrosios praktikos slaugytojų, 2 355 slaugytojų padėjėjų, 1 328 išplėstinės praktikos slaugytojų, 543 gydytojo odontologo padėjėjų, 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų, 134 skubiosios medicinos gydytojų.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: