Po padidinamuoju stiklu
 
Pernai metų liepą nuvilnijo žinia, kad Kėdainių ligoninės vadove išrinkta Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Paslaugų pardavimo ir teikimo padalinio vadovė Asta Šakickienė, Tarnyboje dirbusi beveik dvidešimt penkerius metus.
 
Kėdainių ligoninė jau kuris laikas buvo po padidinamuoju stiklu: spaudoje kartkartėmis pasirodydavo straipsniai apie tvyrančias vidines įtampas, o ir vadovai nuo 2021 m. pasikeitė net tris kartus.
Natūralu, kad atvykę į Kėdainių ligoninę negalėjome nuošalyje palikti visiems rūpimo klausimo – ar nekilo dvejonių prieš sutinkant eiti šias pareigas? A.Šakickienė šypsosi: lygiai to paties pasiteiravo įstaigos kolektyvas pirmojo susirinkimo metu. Ar nebijote?
 
„Patikinau, kad peripetijos spaudoje neišgąsdino, – prisiminė vadovė ir paaiškino, jog nuolat dirbdama su didelėmis komandomis jau seniai suprato vieną tiesą. – Gal ir būna idealios sąlygos, jei kuri savo įmonę, susikvieti draugus, suburi komandą ir, vau, visi pakylėjime. Bet realiai tokių galimybių vadovui niekas nesuteikia. Dirbi su esamais žmonėmis, įvertini jų galimybes, paklausi savęs, ar tikrai visi jie tinkamiausiose sau vietose. Jei ne – tavo užduotis tą tinkamiausią vietą rasti. Tada bus ir rezultatas.“ Ji įsitikinusi – visi konfliktai, išskyrus vertybinius, sprendžiami lengvai.
 
A.Šakickienė pabrėžia: kad ir kokie būtų santykiai su ankstesne vadove, ji yra gerbtina už atneštą pokytį. „Pokytį įgyvendinti sunku. Ypač terpėje, turinčioje nusistovėjusią ilgalaikę kultūrą, kurios paprastai niekas nenori keisti. Pokytis sukelia didžiulį pasipriešinimą, nes jis pažeidžia bazinį – saugumo jausmą. Tai juk darbo vieta, atlygis, įsipareigojimai šeimai – patys svarbiausi dalykai gyvenime“, – sakė pašnekovė ir teigė, kad to streso metu nori nenori visi išsijudina. Šiek tiek nurimus jau galima eiti toliau.
 
„Nenuostabu, kad vadybinėje praktikoje įvairioms pertvarkoms, reorganizacijoms samdomi vadovai, kurie atlikę darbą išeina. Jie niekada nebus geri, malonūs visiems, nes daro nepopuliarius sprendimus“, – pastebi A.Šakickienė.
 
Vadybos principai – bendri
 
Paprašyta papasakoti, kas ją pačią atviliojo į Kėdainių ligoninę, atskleidžia, kad už tai reikia padėkoti... buvusiems kolegoms. „Tarnyboje darbas buvo įdomus, čia dirbau bene visą gyvenimą. Visgi priėmiau sprendimą, kad man pačiai reikia asmeninių pokyčių“, – prisimena A.Šakickienė.
 
„Bendradarbiai man pagrūmojo: eini kur nori, bet lieki Kėdainiuose“, – šypsojosi pašnekovė. Ir netrukus tuo patys pasirūpino – pamatę, kad skelbiamas ligoninės vadovo konkursas, pradėjo gilintis į kandidatams keliamų kvalifikacinių reikalavimų sąrašą.
 
„Pro duris girdėjau, kaip skaičiuoja, kiek iš jų atitinku. Pamatę, kad viskas sutampa, ėmė rimtai įkalbinėti. Iki birželio vidurio, kol buvo galima pateikti dokumentus, kasdien klausė, ar tai padariau“, – pasakojo A.Šakickienė, galutinai apsisprendusi tik baigiant tiksėti terminui. Ji pripažįsta, nors svajojo apie ilgesnes atostogas, erdvę sau, teko kibti į naujus rimtus darbus vadovaujant daugiau nei penkių šimtų žmonių ligoninės kolektyvui.
 
A.Šakickienė tvirtina, kad turima patirtis ir buvo vienas argumentų, kodėl ryžosi dalyvauti. Jos pagrindinė specialybė yra veterinarijos gydytoja, vėliau, kai gyvenimas atvedė į Konsultavimo tarnybą, baigė magistrantūrą vadybos, finansų ir ekonomikos srityje.
 
Vos dvidešimt penkerių pradėjusi eiti vadovaujamas pareigas, dirbo projektuose su šimtais žmonių. Ekonomika, buhalterija, inžinerija, projektavimas, darbų sauga, miškininkystė, augalininkystė, aplinkosauga, gyvulininkystė, suaugusiųjų mokymas, projektų kūrimas ir valdymas – visa tai konsultavimo paslaugų sritys, į kurias teko rimtai įsigilinti.
 
„Konsultavimo tarnyba, kaip ir ligoninė, yra viešoji įstaiga. Teisinis reglamentavimas čia panašus, – sako A.Šakickienė. – Viešieji pirkimai, darbo organizavimas, teisinis reglamentavimas ir vadovavimas susiję su bendraisiais organizaciniais gebėjimais.“
 
Darbus pradėjo nuo susitikimų
 
O nuo ko naujoji vadovė pradėjo darbus?
 

„Pirmas žingsnis buvo aptarti su atsakingais darbuotojais, kokia ligoninės padėtis ir kur link turėtume eiti. Peržiūrėjome atlygio sistemą. Supratau, kad reikės daugiau laiko skirti komunikacijai, nes pas mus yra dvi profsąjungos – gydytojų ir slaugytojų“, – pasakojo Kėdainių ligoninės direktorė Asta Šakickienė. – Po to su kiekviena profsąjunga surengėme po tris susitikimus ir pasirašėme susitarimus pagal Šakos sutartį. Aptarus su finansų vadovu ligoninės galimybes, leidome sau kilstelėti algas truputėlį daugiau, nei ji įpareigoja.“

 
Kadangi į vieną vietą surinkti visus medikus dėl skirtingų darbo grafikų sudėtinga, sprendžiant konsultavimo darbo apimtis ji paruošė įrašą su savo skaičiavimais, kurį darbuotojai peržiūrėjo jiems patogiu metu, atsiuntė iškilusius klausimus.
 
Tačiau direktorė pripažįsta: jos laukė ne vien patogūs pokalbiai. Teko peržiūrėti kai kuriuos darbo krūvius, o vienas sunkiausių susitikimų laukė su Ūkio skyriaus darbuotojų grupe.
 
„Peržiūrėjus atliekamus darbus paaiškėjo, kad esamų etatų įstaigai per daug. Dar niekam taip nesiruošiau, kaip šiam pokalbiui. Pasikviečiau ir papasakojau situaciją. Siūliau galimas išeitis – gal atsisakyti vieno etato, gal susimažinti krūvį kiekvienam. Pristatėme visus saugiklius, socialines garantijas, bet prieš tai sutarėme, kad bus tiek susirinkimų, kiek reikės ir kol nerasime bendro sprendimo, įspėjimų apie atleidimą nebus, – prisiminė A.Šakickienė. – Ir jūs nepatikėsite. Per tą laiką žmonės rado išeitis. Jie šitą virtuvę žino geriau už mane ir mato, kur gali būti naudingi. Peržiūrėjo ūkio darbus, iš ko perkame paslaugas ir nusprendė patys jas teikti. Galiausiai nereikėjo atleisti nė vieno žmogaus.“
 
Ateities planai
 
Kalbėdama apie ateities planus A.Šakickienė teigia, kad dalis prioritetų atėjo iš seniau – su jais supažindino Kėdainių meras Valentinas Tamulis. Pats svarbiausias darbas yra Priėmimo ir skubios pagalbos bei Reanimacijos skyriaus modernizavimas – kapitalinis remontas.
 
„Infrastruktūros problemų įstaigoje yra, ir tai ne vien Kėdainių problema. Jokia ligoninė pati to neišspręs, jei neateis fondų lėšos – senų pastatų už keletą eurų nesutvarkysi. Kanalizacija, vandentiekis, šildymo sistema, ventiliacija – visa tai jau atgyveno savo amžių, o plotai per 22 tūkst. kvadratinių metrų, – minėjo ji ir teigė, kad pirmas žingsnis – elektros instaliacijos tvarkymas. – Visi septyni paskirstymo punktai susidėvėję, apie automatizavimą nėra ką kalbėti. Pradėjome nuo dviejų, paskui tvarkysime ir kitus. Taip pamažu ir įveiksime visus darbus.“
 
Pašnekovė džiaugiasi, kad pastaraisiais metais buvo sureguliuoti pinigų srautai iš Teritorinių ligonių kasų. „Tai visoms įstaigoms, ne tik mums, leido laisviau įkvėpti, – pabrėžia A.Šakickienė. – Galima tvirčiau planuoti investicijas, atsirado saugumas, nes dar prieš keletą metų būdavo galvojama, kad tik laiku išmokėti algas...“ 
 
Trys vertybės
 
A.Šakickienė pasakoja, kad jau pirmosiomis darbo savaitėmis jai į akis krito trys įstaigos vertybės. Tai – turto tausojimas, gilus atsakomybės jausmas ir profesionalumas.
 
„Mano akimis žiūrint, radau krūvą daiktų, kuriuos reikėtų išmesti. Tačiau ką girdėjau: „Direktore, dar galim panaudoti, sutaisysim!“ – prisiminė ji. – Antra šios įtaigos personalo vertybė, kuria didžiuojuosi, – atsakomybė ir pareigingumas. Laikau didele stiprybe, kad šioje įstaigoje darbuotojai geba prisiimti atsakomybę ir sėkmingai sprendžia kilusias problemas savo kompetencijos ribose.“
 
A.Šakickienė patikina, kad ligoninė teikia daug kokybiškų paslaugų ir pagal rodiklius Kėdainiai tikrai neturėtų niekur slėptis. „Slaugytojos ir gydytojai kompetentingi, į Kauno klinikas siunčiame tik trečio lygio ligonius“, – pasakojo A.Šakickienė.
 
Tai vertina ir pacientai. Ligoninėje bus atidarytas naujas dermatovenerologijos kabinetas, pradėti dviejų naujų operacinių projektavimo bei įrengimo darbai, remontas vyksta Psichiatrijos skyriuje.
Kėdainiuose planuojama vykdyti ir klubo bei kelio sąnario endoprotezavimo operacijas.
 
Ortopedijos traumatologijos skyriaus vedėjas Alfredas Hofmanas sako, kad kaip vidutinio dydžio regioninė ligoninė Kėdainiai šioje srityje turi beveik viską. „O kai bus protezavimas, turėsime viską. Be to, pas mus dirba gydytojas, sukaupęs rimtą patirtį mišrių traumų srityje, todėl galime pacientams pagelbėti net itin sudėtingų lūžių atveju“, – tvirtina jis.  
 
Skyriuje atliekamos peties, kelio artroskopijos su menisko siuvimu, pėdos pirmo piršto deformacijos korekcijos, kitos smulkios ortopedinės operacijos.



Itin saugios operacijos
 
Vienas rodiklių, kur Kėdainių ligoninė rodo puikius rezultatus – dienos chirurgija. Čia atliekama didžioji dalis jos operacijų. Chirurgijos skyriaus vedėjas Arvydas Kleiva pasakoja, kad skyriuje dirba 17 gydytojų, kurių vidutinis amžius – 40 metų. Operuoja gydytojai chirurgai, abdominaliniai chirurgai, urologai, akušeriai ginekologai, kraujagyslių chirurgai, okulistai.
 
Operacijų spektras itin platus, atliekamos minimaliai invazinės operacijos, naudojamos šiuolaikiškos metodikos, kurios leidžia mažinti skausmą, greitina pooperacinį gijimą. Remiantis VLK duomenimis, Kėdainių ligoninėje ypač mažas operacinių komplikacijų skaičius, kuris tesiekia 0,3 proc.
 

„Turime 20 stacionarinių, efektyviai funkcionuojančių, lovų, per metus atliekame daugiau nei 1,2 tūkstančio chirurginių operacijų ir dar tiek ortopedinių traumatologinių bei LOR, – vardijo Chirurgijos skyriaus vedėjas Arvydas Kleiva. – Atliekamos visos antro lygio chirurginės planinės ir skubios operacijos, visą parą septynias dienas per savaitę užtikrinama dviejų chirurgų brigada. Yra visą parą veikianti Radiologinė tarnyba su kompiuterinės tomografijos tyrimu.“

 
„Operacijas atlieka patyrę gydytojai, nuolatos besitobulinantys Lietuvos bei užsienio kongresuose. Įgiję praktikos didžiosiose Lietuvos ir Europos klinikose, netgi turėję patirties tarptautinėse misijose“, – pasakojo skyriaus vedėjas.
Jis džiaugiasi, kad šiemet laukia didelės permainos. „Numatoma įrengti naują operacinį bloką, skyrius bus perkeltas į naujas renovuotas patalpas. Taigi, turėsime puikias sąlygas plėsti teikiamų paslaugų spektrą“, – teigė A.Kleiva.
 
Svarsto apie magnetinį rezonansą
A.Šakickienė pasakoja, kad įstaiga turi modernų 128 pjūvių kompiuterinį tomografą ir atskleidžia, jog puoselėja svajonę įsigyti ir magnetinį rezonansą, kad ligoniai gautų paslaugą vietoje ir nereikėtų vykti į Kauną, Panevėžį.
 
„Tačiau būtina suprasti, kad užsimanyti tokio dalyko šiaip sau negalima – reikia atitikti nustatytus rodiklius. Vienas kriterijų yra masto. Bandysime dėliotis, tačiau šioje vietoje truputėlį jaučiu neteisybę, kadangi iš privačių tinklinių įstaigų jo atitikti nereikalaujama“, – pastebėjo A.Šakickienė mananti, kad paslauga turėtų būti labiau atverta ligoninei, kuri atlieka pakankamą paslaugų kiekį ir nori vykdyti neurologinių, traumatologinių, gastroenterologinių ir kt. ligų gydymą neišvykstant pacientui iš Kėdainių.
 
„Tačiau vėlgi – apribojimai teisiniu pagrindu sukurti, kad nepriskaldytume malkų. Įsigyti milijoninės vertės įrangą gali norėti daug kas – teiks paraiškas, ieškos finansinių šaltinių. Tačiau svarbu, kaip ji bus išnaudota, ar atsipirks? Taigi, ribojimai pagrįsti ir būtina tas klumpes sudėvėti, kad įsitikintum, jog tikrai to reikia“, – mano A.Šakickienė.
 
Kita diskutuotina tema – stacionaro paslaugos. „Su dienos stacionaro, dienos chirurgijos paslaugomis sparčiai judame į priekį, o dėl stacionaro valdininkai turi abejonių, nes ES skaičiai yra mažesni. Taip, pas mus jie yra aukšti, bet kol kas jo atsisakyti tikrai nenorėčiau ir lovų skaičiaus nusprendėme nemažinti, – informavo direktorė ir paaiškino, kodėl. – Viena vertus, matome ligų bumą. Dėl infekcinių, paūmėjusių lėtinių ligų – pilni skyriai, o kai prasidėjo „slidinėjimai“, tai ir traumų skyrius perpildytas.
 
Kita vertus, mes apskritai dar nesame pasiruošę pereiti daugiausiai prie dienos paslaugų, kaip, pavyzdžiui, skandinavai. Deja, turime pirma laiko pasenusią ligotą visuomenę, daug senolių gyvena atokiose vietovėse. Negalime ramia širdimi po dienos chirurgijoje atliktų paslaugų išleisti namo žmogų, kuris yra poliligotas, neturi galimybių tinkamai savimi pasirūpinti.“
 
Išsaugoti Vaikų skyrių
 
Vaikų ligų skyriaus likimą direktorė vadina dar vienu jautriu klausimu. Kėdainiai šiame skyriuje turi dešimt vietų ir taip pat norėtų jas išsaugoti, tačiau SAM nustatyta paslaugų kartelė, kurią reikia pasiekti iki 2025 m., – aukšta.
A.Šakickienė nemano, kad užtektų vaikų dienos stacionaro: „Kai kurios ligos pasižymi naktiniais priepuoliais, todėl būtina galimybė vaiką stebėti naktį.“
Tokios pat nuomonės ir Vaikų skyriuje sūnelį Domą slauganti Jūratė. Jie skubiai kreipėsi į ligoninę berniukui prasidėjus smarkiam laringito priepuoliui. Jūratė neslepia – mamos Kėdainiuose tarp savęs dažnai pasidalija nerimu, kas būtų, jei skyrių uždarytų.
 
„Esame laimingos, kad Kėdainiuose dar turime šį skyrių ir nereikia važiuoti į Kauną, su mažu vaiku valandas laukti eilėse. Gauti paslaugą arčiau namų, būti arti šeimos yra nepalyginamai geriau nei kažkur svetimam mieste... Ką kalbėti apie tuos, kurie net transporto neturi, – konstatavo Jūratė. – Kėdainiuose dirba puikūs medikai – gydytojai, slaugytojos, kuriems visiems norisi padėkoti už mums laiku suteiktą pagalbą.“


 
A.Šakickienė pažymi: itin svarbu, jog skyriaus resursai būtų išnaudojami. Šiuo metu ji svarsto ir apie paliatyvios vaikų slaugos paslaugas. „Suskaičiavome, kiek yra tokių vaikų rajone ir norėtume, kad tėveliai turėtų progą pailsėti vieną dvi savaites atžalas patikėdami mums“, – planais dalijosi A.Šakickienė.
 
Vaikų ligų skyriaus vedėja Dovilė Lukoševičiūtė-Zikė džiaugiasi administracijos požiūriu į vaikų ligas ir kartu nerimauja dėl šalies tendencijų. „Pediatrų bendruomenė susirūpinusi dėl dėmesio stokos šiai sričiai“, – kalbėjo D.Lukoševičiūtė-Zikė.
 
Geriatrijoje laukiami ir jaunesni
 
Lapkritį Kėdainių ligoninėje atidarytas Dienos stacionaro ir dienos geriatrijos skyrius. Kaip sekasi šioje srityje? A.Šakickienė pasakoja, kad kartu su vedėja Virginija Pavoliene rūpinasi, jog skyrius būtų įveiklintas. Paslaugas išsamiai pristatė šeimos gydytojams, išdalino lankstinukus, skelbiasi soc. tinkluose.
Prie Geriatrijos skyriaus prijungtas Dienos stacionaras. „Tai artimos paslaugos, kurioms tinka ta pati infrastruktūra“, – sprendimą paaiškino A.Šakickienė.
 
Skyriaus vedėja V.Pavolienė tikisi, kad skyrius pritrauks ne tik garbiausio amžiaus pacientus, įkopusius į aštuntą ar devintą dešimtį, bet ir jaunesnius.
 

„Vos pastebėjus nerimą keliančius ženklus – atminties, pusiausviros sutrikimus, verta apsilankyti pas specialistus ir laiku savimi pasirūpinti“, – tvirtina Dienos stacionaro ir dienos geriatrijos skyriaus vedėja Virginija Pavolienė.

 
Geriatrijos skyriuje pertraukėlių metu pacientai geria arbatą, kavą, bendrauja, užduoda rūpimus klausimus medikams. Artimoje ateityje čia pakvips ir pyragais – planuojama pradėti kepti keksiukus. „Tai leis lavinti smulkiąją motoriką, atgauti maisto gaminimo įgūdžius po ligos ir panašiai“, – aiškino gydytoja geriatrė, jau turinti relaksacijos kabineto viziją ir kitų planų kaip padėti ligoniams, pavyzdžiui, pasiekti kuo daugiau gyventojų atokesnėse rajono vietovėse organizuojant pavėžėjimo paslaugą.
 
Geriatrijos skyriaus virtuvėlėje prie bendro stalo sutikome išskirtinę pacientę – 89-erių metų Oną iš Labūnavos. Ji vis dar išsaugojusi aktyvumą, prisideda prie parapijos veiklų, skambina Labūnavos bažnyčios varpais. Šviesaus proto, puikios atminties senolei galėtų pavydėti daugelis bendraamžių, tačiau ji teigia sveikatai ypatingo dėmesio niekada neskyrusi – tiesiog visą gyvenimą daug dirbo. O.Macijauskienė džiaugiasi galimybe gauti paslaugas, pabendrauti, gydytojų patarimais, kaip išlikti aktyviai.
„Kiekvieną kartą, kai žmogus pasako man jau geriau – mums yra jau atpildas“, – šypsojosi skyriaus vedėja V.Pavolienė.
 
Kas motyvuoja gydytojus likti?
 
Grįžtant iš skyrių A.Šakickienė dar spėja aprodyti įvairius ligoninės kampelius, kur darbai arba padaryti, arba suplanuoti, pasakoja apie vykstančius konkursus į skyrių vedėjų pareigas.
 
„Dešimt mūsų vedėjų yra laikinai einantys pareigas, todėl šiuo metu skelbiame konkursus. Atrankoms nusprendėme samdyti išorės specialistus. Pasikalbėjus su darbuotojais paaiškėjo, kad nė vienas nesijaustų gerai vertindamas konkurse dalyvaujančius kolegas, – pasakojo įstaigos vadovė. – Jau suplanuoti ir vadovų mokymai. Svarbu, kad organizacijoje būtų vienodi vadybiniai pagrindai, kad visi – vyriausiosios slaugytojos, skyrių vedėjai – gautų aukštos kokybės bazines žinias.“
 
Ji teigia, jog personalo dydžiu Kėdainiai tarp regioninių ligoninių yra aštuntoje vietoje iš vienuolikos. „Personalo trūksta visiems ir tas deficitas dar kurį laiką bus“, – konstatuoja įstaigos vadovė. Šiuo metu ligoninė ieško kardiologo, neurologo, endokrinologo, dermatovenerologo, psichiatro, neurochirurgo, bendrosios praktikos slaugytojų.
 
„Šalies gydytojai dažnai dirba keturių penkių darbų režimu, todėl man natūraliai kyla klausimas, ar jie nenorėtų susikoncentruoti į kiek mažiau – bent porą trejetą darbų? Pradėjau kalbinti gydytojus norėdama išsiaiškinti, kad juos motyvuočiau pasididinti krūvį Kėdainiuose“, – kalbėjo A.Šakickienė.
 
Ji vertina tai, jog specialistai dirba skirtingose įstaigose, kas leidžia semtis naujų kompetencijų, pamatyti įvairesnių atvejų, visgi neramina medikų perdegimas.
Ligoninės vadovė supranta, kad medikams svarbus saugumo jausmas. „Valstybinė gydymo įstaiga gali tai suteikti. Kitas svarbus aspektas – vidinė organizacijos kultūra. Medikai matys čia ateitį, jei darbo santykiai bus paremti pasitikėjimu ir pagarba“, – apibendrino A.Šakickienė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!