Kai­šia­do­rių li­go­ni­nė to­lia­re­giš­kai žvel­gia į prie­kį

Greta Vanagienė
2024-03-22
Kai­šia­do­ry­se struk­tū­ri­niu pa­grin­du ku­ria­mas svei­ka­tos cen­tras, kai prie li­go­ni­nės pri­jun­gia­mas Kai­šia­do­rių PSPC. Li­go­ni­nės di­rek­to­rius – bu­vęs Res­pub­li­ki­nės Kau­no li­go­ni­nės va­do­vas, me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ras Li­nas Vit­kus ra­jo­ni­nė­je gy­dy­mo įstai­go­je tai­ko su­kaup­tą va­dy­bi­nę pa­tir­tį. Pri­si­tai­ky­da­mas prie ga­li­my­bių, ku­rios yra šian­dien, ke­lia už­da­vi­nį plė­to­ti įstai­gos po­ten­cia­lą, kad ši su­kles­tė­tų nau­jai. Po vi­zi­to į li­go­ni­nę su­pran­ta­me, jog su­lau­kus stip­raus va­do­vo, Kai­šia­do­rims iš­ties pa­si­se­kė.
Kai­šia­do­rių li­go­ni­nė to­lia­re­giš­kai žvel­gia į prie­kį
Bendrosios praktikos slaugytoja Gražina Sabeckienė demonstruodama naujausią įrangą pasakoja apie ką tik įrengtą dešimties lovų Geriatrijos dienos stacionaro skyrių. Ji sako, kad tokių paslaugų poreikis rajone ypač paklausus. „Senyviems žmonėms bandome pagerinti jų sveikatą ir padėti integruotis į visuomenę“, – sako slaugytoja.

Ne­pa­to­gi in­fra­struk­tū­ra
 
Va­do­vas nu­si­tei­kęs rim­tai re­or­ga­ni­za­ci­jai: be sen­ti­men­tų rau­na at­gy­ve­nas ir die­gia tai, kas leis­tų li­go­ni­nei at­si­sto­ti ant ko­jų bei pa­si­tar­nau­tų ra­jo­no gy­ven­to­jams. Kai L.Vit­kus sto­jo už li­go­ni­nės vai­ro, ši bu­vo mi­nu­si­nė, tad te­ko sku­biai plė­to­ti pa­slau­gas, ku­rios ga­lė­tų at­neš­ti pa­pil­do­mų pa­ja­mų. Taip per me­tus pa­grei­tį įga­vo die­nos chi­rur­gi­ja.
 
„Chi­rur­gi­jos ne­tu­ri­me, vai­kų sky­riaus taip pat. Li­ku­si tik, vaiz­džiai ta­riant, špi­to­lė – slau­ga ir te­ra­pi­jos lo­vos. Pa­čios pi­giau­sios pa­slau­gos. Rei­kė­jo li­go­ni­nę gai­vin­ti. Pats bū­da­mas or­to­pe­das ir ne­no­rė­da­mas pra­ras­ti įgū­džių, pra­dė­jau ope­ruo­ti bei gai­vin­ti die­nos chi­rur­gi­ją“, – pa­sa­ko­ja li­go­ni­nės di­rek­to­rius. Vis dėl­to iš­plė­to­ti die­nos chi­rur­gi­jos pa­slau­gų, pa­sak L.Vit­kaus, ne­lei­džia in­fra­struk­tū­ra. Mat no­rit gau­ti hi­gie­nos pa­są šioms pa­slau­goms teik­ti rei­ka­lin­ga ati­tik­ti to­kius pat kri­te­ri­jus kaip uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės ope­ra­ci­nė.
 
Kad taip nu­tik­tų, ėmė­si ope­ra­ci­nės re­mon­to. Pra­si­dė­jo var­gai. Pa­grei­tį įga­vu­sios die­nos chi­rur­gi­jos pa­slau­gos, ku­rios gy­dy­mo įstai­gai tei­kė di­džiau­sią eko­no­mi­nę nau­dą, pa­ki­bo ore. Ga­li bū­ti koks tik no­ri kie­tas va­do­vas, ne vis­kas pri­klau­so nuo ta­vo kom­pe­ten­ci­jos. Kai sta­ty­bos dar­bų es­ta­fe­tė per­duo­ta ran­go­vams, rei­ka­lai jau ne­be­kon­tro­liuo­ja­mi. L.Vit­kus skun­džia­si pa­tai­kęs ant at­sa­ko­my­bės ne­tu­rin­čių dar­bų ran­go­vų.
 
„Jau pa­si­ruo­šė­me teis­mi­niam pro­ce­sui. Ant­sto­lis už­fik­sa­vęs si­tu­a­ci­ją, – apie tai, kaip to­li nu­ve­da grum­ty­nės su ran­go­vais, ku­rie ža­dė­tus dar­bus ati­dė­di­nė­ja iki be­ga­ly­bės, pa­sa­ko­ja L.Vit­kus. – Jie tik gra­žiai šne­ka, at­si­pra­ši­nė­ja, bet dar­bai ir to­liau ne­ju­da iš mir­ties taš­ko. Mū­sų in­te­re­sas, kad ran­go­vas dar­bus už­baig­tų kaip ga­li­ma grei­čiau, nes kas­dien dėl to pa­ti­ria­me di­de­lių nuos­to­lių. Pa­cien­tai, ku­riems dar rug­pjū­tį pa­ža­dė­jo­me ope­ra­ci­ją sau­sį, reiš­kia pre­ten­zi­jas, kad juos ap­gau­di­nė­ja­me. Ope­ra­ci­ja jiems ga­lė­jo bū­ti at­lik­ta ir ki­ta­me mies­te. Be to, gy­dy­to­jai chi­rur­gai sė­di be dar­bo. Ga­lė­tu­me su ran­go­vais ga­lu­ti­nai dėl to su­si­bar­ti, bet jei jie taip ir pa­liks ne­baig­tą dar­bą, ką ta­da da­ry­si­me? Teis­mi­niai pro­ce­sai, ži­no­te, ko­kiu grei­čiu vyks­ta.“
 
Tuo var­gai su dar 1976 me­tais sta­ty­tu Kai­šia­do­rių li­go­ni­nės pa­sta­tu ne­si­bai­gia. Dau­ge­lio šių die­nų rei­ka­la­vi­mų jis ne­pa­ve­ja. Kur pa­žvelg­si, pra­de­dant ele­men­ta­rio­mis sie­no­mis, akis ba­do di­de­lių in­ves­ti­ci­jų rei­ka­lau­jan­tys re­mon­to dar­bai.

 

„Mū­sų li­go­ni­nė vie­na pas­ku­ti­nių­jų Lie­tu­vo­je dar li­ku­si ne­ap­šil­tin­ta, ne­pa­keis­tais vamz­dy­nais. Ky­la grės­mė ir dėl elek­tros ins­ta­lia­ci­jos“, – pras­tą Kaišiadorių li­go­ni­nės in­fra­struk­tū­rą įvar­di­ja Linas Vit­kus, tie­sa, iš­kart pri­du­ria tu­rin­tis ne­men­kų pla­nų su­kur­ti nau­ją li­go­ni­nės ge­ro­vę. Jis svars­to, kad bū­tų lo­giš­ka sta­ty­ti nau­ją pa­sta­tą, ku­ris ne tik ati­tik­tų šių die­nų stan­dar­tus, bet ir bū­tų bent ke­liais laip­te­liais prie­ky­je.

 
Lie­tu­va pri­bren­do sta­ty­ti nau­jas li­go­ni­nes
 
„Lie­tu­va jau pri­bren­do sta­ty­ti nau­jas li­go­ni­nes“, – L.Vit­kus sa­ko jau se­niai siun­čian­tis to­kią ži­nu­tę val­džios at­sto­vams ir pa­ste­bi, kad nau­ji pa­sta­tai po tru­pu­tį jau ima dyg­ti.
 
„Ko­vi­das pa­ro­dė, kad vie­nas ki­tą ap­gau­di­nė­jo­me: tai, kad su­ka­lė­me į rė­mą plė­ve­lę, ją už­ki­šo­me, pa­si­da­rė­me pra­ėji­mą, tė­ra si­mu­lia­ci­ja. O kur izo­lia­ci­ja? Tai dar kar­tą pa­ro­dė, kad mū­sų ar­chi­tek­tū­ra, pa­sta­tai, ku­rie iš­ki­lo tarp 70-ųjų – 80-ųjų, kaip ir Kai­šia­do­rių li­go­ni­nė, jau ne­be­ati­tin­ka nor­ma­ty­vų. Tai – ti­pi­nis so­vie­ti­nės ra­jo­ni­nės li­go­ni­nės pro­jek­tas. O idė­jos ir spren­di­mai – dar de­šim­ties me­tų se­nu­mo“, – at­krei­pė dė­me­sį pa­šne­ko­vas, kad to­kių li­go­ni­nių Lie­tu­vo­je – ne vie­na.
 
Pas­ta­ro­jo ti­po pa­sta­tai, kaip aiš­ki­na L.Vit­kus, pa­sta­ty­ti ko­ri­do­ri­ne sis­te­ma, o šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je, dar nuo 2000-ųjų gy­dy­mo įstai­gas im­ta sta­ty­ti gė­lės žied­la­pio prin­ci­pu.
 
„Gy­dy­to­jų ka­bi­ne­tai ir pro­ce­dū­ri­niai pa­sta­ty­ti cen­tre, pa­la­tos – la­pe­liuo­se. Toks pa­tal­pų iš­dės­ty­mas lei­džia esant grės­mėms grei­tai izo­liuo­tis, o ki­tiems funk­ci­niams ry­šiams ne­pa­kis­ti. Įsi­vaiz­duo­ki­te: už­tvė­rė­me ko­ri­do­rių kaip per pan­de­mi­ją. Kiek tuo­met pail­gė­ja ta­kai, kad ga­lė­tu­me per­ei­ti, tar­ki­me, į an­trą aukš­tą. Vi­suo­ti­nai trūks­tant gy­dy­to­jų ir slau­gy­to­jų, pras­ta in­fra­struk­tū­ra dar la­biau ma­ži­na jų na­šu­mą. Pa­sta­tę tin­ka­mus pa­sta­tus, spręs­tu­me ne tik izo­lia­ci­jos ir srau­tų val­dy­mo klau­si­mą, bet ir per­so­na­lui leis­tu­me dirb­ti na­šiau, jų pra­ėji­mo ta­kai ge­ro­kai su­trum­pė­tų“, – dau­giau nei du de­šimt­me­čius sta­to­mų ob­jek­tų nau­das var­di­ja L.Vit­kus.
 
Va­do­vas ne be rei­ka­lo kal­ba ir apie pa­sau­ly­je pla­čiai ap­ta­ri­nė­ja­mas at­spa­rias an­ti­bio­ti­kams bak­te­ri­jas, nau­jus vi­ru­sus. Mat tai jie pri­ver­čia ieš­ko­ti nau­jų ar­chi­tek­tū­ri­nių spren­di­mų.
„Va­ka­rų vals­ty­bės ana­li­zuo­da­mos de­šim­ties pen­kio­li­kos me­tų sta­tis­ti­ką ma­to, kad už­si­krė­tu­sį pa­cien­tą rei­kia izo­liuo­ti. Olan­dai, at­si­žvelg­da­mi į tai, skai­čiuo­ja, kad, gul­dant in­fe­kuo­tą pa­cien­tą į dvi­vie­tę pa­la­tą, pa­gal ge­o­met­ri­nę pro­gre­si­ją už­kre­čia­mas ša­lia esan­tis, jie­du – dar du... Taip vi­ru­sas plin­ta to­liau. Olan­dai dėl to ėmė sta­ty­ti tik vien­vie­tes pa­la­tas su sa­ni­ta­ri­niu maz­gu, nes in­fek­ci­ja dau­giau­siai plin­ta per jį, – dės­to pa­šne­ko­vas ir pri­du­ria, kas mes lai­mė­ji­mu lai­ko­me, kai vie­nu sa­ni­ta­ri­niu maz­gu ten­ka da­lin­tis ke­lioms pa­la­toms. – De­ja, mes sa­ni­ta­ri­nių maz­gų įreng­ti ne­ga­li­me. Tech­niš­kai pas mus to ne­lei­džia įgy­ven­din­ti va­di­na­ma­sis „ka­na­li­za­ci­jos de­be­tas“. Mat jis pri­klau­so nuo mies­to ka­na­li­za­ci­jos tin­klų pa­jė­gu­mų. Net ži­nant apie sa­ni­ta­ri­jos svar­bą, tech­niš­kai tai įgy­ven­din­ti kliu­dy­tų ypač di­de­li kaš­tai, o fi­nan­sa­vi­mą li­go­ni­nės gau­na tik už gy­dy­mą…“
 
Be to, mū­siš­kė in­fra­struk­tū­ra tu­ri ir ki­tų niu­an­sų. Lie­tu­vo­je vie­nos lo­vos nor­ma­ty­vas – 7 kvad­ra­ti­niai met­rai plo­to, ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­se – 12, 14 ar net 24. Tai­gi, koks ki­tais me­tais bus nor­ma­ty­vas, pa­sak L.Vit­kaus, lie­ka tik spė­lio­ti.
 
„Da­bar sta­tant nau­ją pa­sta­tą bū­tų lo­giš­ka skai­čiuo­ti bent jau dvy­li­kos kvad­ra­ti­nių met­rų nor­ma­ty­vo pa­la­tas. Au­to­ma­tiš­kai tek­tų di­din­ti ir pa­tį gy­dy­mo įstai­gos pa­sta­tą“, – kal­ba va­do­vas ir pri­du­ria, kad, ku­riant svei­ka­tos cen­trus bei jun­giant gy­dy­mo įstai­gas į ben­drą vie­ne­tą, į tai taip pat tu­rė­tų bū­ti at­si­žvelg­ta.
 
Be to, pa­šne­ko­vas at­krei­pia dė­me­sį, kad Kai­šia­do­rys pa­sta­ty­ti pel­kė­to­je vie­to­vė­je. So­viet­me­čiu pa­sta­tų rū­siuo­se bu­vo įreng­ti re­a­bi­li­ta­ci­jos kam­ba­riai (ba­sei­nas, sau­na). De­ja, il­gą lai­ką vei­ku­siu dre­na­žu ne­bu­vo tin­ka­mai rū­pi­na­ma­si, tai­gi da­bar vos pa­li­jo – van­duo jau tu­ne­liuo­se.
„At­vy­kę spe­cia­lis­tai iš­tir­ti re­a­lios si­tu­a­ci­jos, sa­kė, kas iš to, kad ant su­pu­vu­sių pa­ma­tų pa­sta­tą ap­reng­si­me nau­ja suk­ne­le, kiek lai­ko ji bus nau­din­ga? Juo­lab tai ir bran­gu. Už tą su­mą jau ver­čiau sta­ty­tu­mė­te nau­ją pa­sta­tą. Šios te­mos ne­pa­me­tu“, – at­vi­rai kal­ba L.Vit­kus. Min­tį, sa­ko, pa­lai­kan­ti ir sa­vi­val­dy­bė.


 

Ka­ro grės­mės aki­vaiz­do­je už­da­ry­ti chi­rur­gi­ją?
 
Va­do­vas kal­ba be užuo­lan­kų: gy­dy­mo įstai­gos ven­gia struk­tū­ri­niu pa­grin­du kur­ti svei­ka­tos cen­trus. Mat taip bū­na pri­vers­ti už­da­ry­ti chi­rur­gi­jos, trau­ma­to­lo­gi­jos sky­rius, o pa­lik­ti ten­ka tik slau­gą ir te­ra­pi­ją.
„Blo­giau­sia, kad chi­rur­gi­jos pa­slau­gas ten­ka už­da­ry­ti ka­ro grės­mės aki­vaiz­do­je“, – es­mi­nę pro­ble­mą įvar­di­ja L.Vit­kus.
 
Pas­ta­ruo­ju me­tu vis ašt­riau dis­ku­tuo­ja­ma apie ge­o­po­li­ti­nę si­tu­a­ci­ją. Min­tys su­ka­si apie blo­giau­sią sce­na­ri­jų, kaip tuo­met tek­tų or­ga­ni­zuo­ti svei­ka­tos pa­slau­gas? Va­do­vas svars­to, jog ypač di­de­lis vaid­muo dėl ra­jo­no lo­ka­ci­jos tek­tų bū­tent Kai­šia­do­rių li­go­ni­nei.
„Kai­šia­do­rys įsi­kū­rę tarp dvie­jų did­mies­čių – Kau­no ir Vil­niaus, yra ge­le­žin­ke­lio trans­por­to pro­jek­tas „Rail Bal­ti­ca“. Ir dar vyks­ta tran­zi­tas į Ka­li­ning­ra­dą. Ne­ga­li­ma at­mes­ti ti­ki­my­bės, kad ža­lie­ji žmo­ge­liu­kai ga­li čia įsi­kel­ti...“ – apie grės­mę kal­bė­jo L.Vit­kus. Ne be rei­ka­lo per­nai va­sa­rą Kai­šia­do­ry­se vy­ko ir ka­ri­nės pra­ty­bos, ku­rių me­tu pa­aiš­kė­jo, jog esant blo­giau­siam sce­na­ri­jui, vie­na svar­biau­sių me­di­ci­nos pa­slau­gų bū­tų chi­rur­gi­nės in­ter­ven­ci­jos, gy­dant šau­ti­nius su­ža­lo­ji­mus.
 
„Pas mus Chi­rur­gi­jos sky­rius už­da­ry­tas, nė­ra net in­stru­men­tų. Ci­vi­lia­me gy­ve­ni­me to­kius su­žeis­tuo­sius trans­por­tuo­tu­me į cen­trą. Bet jei prie­šui grei­to­sios au­to­mo­bi­lis su kry­žiaus žen­klu yra tai­ki­nys, pa­cien­tų juo vež­ti ne­ga­li­ma. Ke­liai, ti­kė­ti­na, taip pat bū­tų už­kiš­ti bė­gan­čių žmo­nių ar­ba tie­siog su­bom­bar­duo­ti“, – kad įstai­ga to­kiu at­ve­ju bū­tų ma­žai nau­din­ga, svars­tė pa­šne­ko­vas.
 
Si­dab­ir­nė ban­ga – tai, kas su­bliz­gės
 

Jei jau val­džia ver­čia ra­jo­nų li­go­ni­nes at­si­sa­ky­ti chi­rur­gi­jos ar vai­kų li­gų sky­rių, o vie­to­je jų plė­to­ti slau­gos pa­slau­gas, L.Vit­kus nu­si­tei­kęs tai or­ga­ni­zuo­ti ypač aukš­to ly­gio: „Ma­ne vi­sa­da do­mi­no sen­jo­rų die­nos sta­cio­na­rai. Am­bu­la­to­ri­nė slau­ga na­muo­se ne­ga­li su­teik­ti rei­kia­mos pa­gal­bos sun­kiai ju­dan­čiam pa­cien­tui. At­si­žvel­giant į de­mo­gra­finius ro­dik­lius, steig­ti va­di­na­muo­sius sen­jo­rų da­rže­lius ypač rei­ka­lin­ga. Ar­ti­mie­siems slau­gy­ti pa­cien­tą na­muo­se su­dė­tin­ga, o čia juo bū­tų rū­pi­na­ma­si vi­są die­ną, pa­cien­tą bū­tų ga­li­ma pa­si­im­ti ar­ti­mie­siems po dar­bo die­nos. Ge­riat­ri­ja ne­su­tei­kia tiek ma­nev­ro pri­im­ti pa­cien­tų, ku­riems iš tie­sų rei­kia glo­bos.
 
Pa­sau­ly­je yra tri­jų pa­ko­pų so­cia­li­nės tar­ny­bos. Pir­mo­ji – sen­jo­rų na­mai, ku­rie yra įsi­kū­rę mies­to in­fra­struk­tū­ro­je, o ne kur nors kai­me. Va­ka­ruo­se sen­jo­rų na­mai sta­to­mi mies­tuo­se, tad ga­lin­tys gy­ven­ti sa­va­ran­kiš­ką gy­ve­ni­mą sen­jo­rai tu­ri ga­li­my­bę iš­ei­ti pa­si­džiaug­ti mies­to in­fra­struk­tū­ra (mu­zie­jais, ka­vi­nu­kė­mis). O rei­ka­lin­gas gy­dy­mo pa­slau­gas gau­na gy­dy­mo įstai­go­je. An­tra pa­ko­pa – sen­jo­rų die­nos sta­cio­na­rai – dar­že­liai, tre­čia – sta­cio­na­ri­nė slau­ga, kai pa­cien­tas jau ne­be­ga­li sa­va­ran­kiš­kai ju­dė­ti. Tai­gi mes, gy­ven­da­mi mies­te, po ke­lių mi­nu­čių ga­lė­tu­me at­si­dur­ti gy­vy­bin­ga­me mies­te. Kai­šia­do­rys iš Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šų gau­na pi­ni­gų sen­jo­rų na­mų sta­ty­bai“, – apie už­mo­jus, kaip iš špi­to­lės ke­ti­na įstai­gą pa­vers­ti pa­trauk­lia, kom­pak­tiš­ka, vi­sas tris pa­ko­pas jun­gian­čia sen­jo­rų na­mų įstai­ga, dar­gi mies­te, kal­ba L.Vit­kus.
 


Re­for­ma su­prie­ši­no ko­le­gas
 
Kal­bant apie po­ky­čius, Kai­šia­do­rių ra­jo­ną svei­ka­tos sis­te­mos re­for­ma pa­lie­tė stip­riau nei dau­ge­lį ki­tų mies­tų ir ra­jo­nų. Čia ku­ria­mas svei­ka­tos cen­tras struk­tū­ri­niu bū­du, tai reiš­kia pri­si­jun­gu­sių gy­dy­mo įstai­gų au­to­no­mi­jos pra­ra­di­mą. Prie stam­biau­sios gy­dy­mo įstai­gos – Kai­šia­do­rių li­go­ni­nės pri­si­jun­gė Kai­šia­do­rių pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tras (PSPS), Žiež­ma­rių PSPC, Rum­šiš­kių PSPC, Kruo­nio PSPC, Žas­lių PSPC, o ben­dra­dar­bia­vi­mo su­tar­ti­mis – dvi pri­va­čios gy­dy­mo įstai­gos.
 
„Kad Pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­trams te­ko jung­tis prie mū­sų, su­kė­lė daug aist­rų – ga­li­ma sa­ky­ti, ta­pau ki­tų įstai­gų as­me­ni­niu prie­šu, nors ne aš re­for­mą su­gal­vo­jau. Stip­riai į tai ne­re­a­guo­ju – vi­so­je Lie­tu­vo­je tos pa­čios ak­tu­a­li­jos, to­dėl mes – ne iš­skir­ti­niai“,– už­ku­li­siuo­se vyks­tan­čias aist­ras, pra­ve­ria pa­šne­ko­vas. – Vieno svei­ka­tos cen­tro va­do­vybė klai­di­no gy­ven­to­jus aiš­kin­da­ma, kad svei­ka­tos cen­tro iš­vis ne­liks. O pa­ra­šus, agi­tuo­jan­čius prieš per­tvar­ką, iš gy­ven­to­jų rin­ko net brau­da­ma­si į lai­do­ji­mo na­mus.“
 
Blo­giau­sia – nuo to ken­čia pa­cien­tai. Ne­pa­si­ten­ki­ni­mą dėl pri­jun­gi­mo jau­čian­ti Kai­šia­do­rių PSPC, kaip aiš­ki­na L.Vit­kus, ven­gia pa­cien­tus in­for­muo­ti apie li­go­ni­nė­je tei­kia­mas pa­slau­gas.
„Su ta die­na, kai ėmė sklis­ti kal­bos apie jun­gi­mą, pa­si­kei­tė mū­sų pa­cien­tų sta­tis­ti­ka. Ant­ri­nio ly­gio kon­sul­ta­ci­jos ėmė ma­žė­ti. Kon­sul­tuo­da­mas pa­cien­tus iš­si­aiš­ki­nu, ko­kią in­for­ma­ci­ją jie gau­na iš svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tro“, – apie san­ty­kius su gre­ta esan­čia gy­dy­mo įstai­ga kal­ba va­do­vas, pa­brėž­da­mas, kad taip skriau­džia­mas ne jis as­me­niš­kai, o pa­cien­tai.
 
Gy­dy­mo įstai­gų jun­gi­mo nau­dą dau­giau­sia pa­jus­ti tu­rė­tų vie­ti­niai pa­cien­tai. Jiems tu­rė­tų tek­ti ma­žiau pa­slau­gų ieš­ko­ti ki­tuo­se mies­tuo­se.
 
„Dėl vals­ty­bės vyk­dy­tos po­li­ti­kos ne­tu­ri­me tam tik­rų sky­rių, tad jei pa­cien­tą iš­tin­ka rim­tes­nė trau­ma, ne­ga­li­me su­teik­ti jam pa­gal­bos. Dau­giau tei­kia­me sku­bią pa­gal­bą. Dėl tos prie­žas­ties esa­me pri­vers­ti da­lį pa­cien­tų siųs­ti į ki­tas gy­dy­mo įstai­gas. O am­bu­la­to­ri­nės, ant­ri­nio ly­gio, pa­slau­gos pa­kan­ka­mai pla­čios. Bū­nant vi­siems vie­no­je vie­to­je, prieš­ta­ra­vi­mai ir pa­cien­tų siun­ti­nė­ji­mai į ki­tas gy­dy­mo įstai­gas baig­sis. O da­bar pa­sa­ko, kad ne­tu­ri­me gy­dy­to­jo or­to­pe­do, nors mes iš tie­sų jį tu­ri­me. Dangs­to­si, ne­va pa­cien­tas pats pa­si­rin­ko, kur jam kreip­tis. Šei­mos gy­dy­to­jas iš tie­sų tu­ri pa­kan­ka­mai ga­lios pa­la­vi­ruo­ti, kur tą pa­cien­tą siųs­ti“, – apie ne­są­ži­nin­gas žai­di­mo tai­syk­les kal­ba L.Vit­kus.
Dar vie­na svei­ka­tos cen­tro nau­da – esant po­rei­kiui, at­si­ras ga­li­my­bės spe­cia­lis­tams vie­nas su ki­tu pa­si­kon­sul­tuo­ti dėl diag­nos­ti­kos ar ty­ri­mų.
 
Tie­sa, ti­ki­ma­si ir eko­no­mi­nės nau­dos, ku­ri, kaip kal­ba­ma, su­tau­pius ad­mi­nist­ra­ci­nius kaš­tus, tu­rė­tų pa­si­jus­ti to­les­nė­je per­spek­ty­vo­je. O gė­ry­bės, ku­rios tek­tų iš eu­ro­pi­nių lė­šų, kol kas at­ro­do mig­lo­tai… „Nie­kas ne­ži­no. Li­go­nių ka­sos tik gra­žiai po­li­ti­kuo­ja...“ – šyp­te­li Kai­šia­do­rių li­go­ni­nės di­rek­to­rius. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    G.Vitkauskienė: ne liga turi valdyti pacientą, o jis ligą

    G.Vitkauskienė: ne liga turi valdyti pacientą, o jis ligą

    „Šeimos medicina mane sužavėjo pacientų įvairove, galimybe dalyvauti paciento diagnostikoje ir ilgalaikiame stebėjime...
    V.Žu­kaus­kie­nė: chi­rur­gės pai­nio­ja­mos su slau­gy­to­jo­mis

    V.Žu­kaus­kie­nė: chi­rur­gės pai­nio­ja­mos su slau­gy­to­jo­mis

    Ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos gy­dy­to­ja Vik­to­ri­ja Žu­kaus­...

    Budinti vaistinė


    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką balandį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką balandį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...
    Mokys, kaip vartoti vaistus

    Mokys, kaip vartoti vaistus

    „Oficialiai vaistinėse surenkamų ir sunaikinamų vaistų kiekis – 20 tonų per metus – rodo, kaip netinkamai vartojami ar neva...

    razinka


    Sveika šeima


    Automobilius gatvėse stabdys ir aplinkosaugininkai

    Senas taršių automobilių parkas ir didelė miestų tarša Aplinkos ministeriją privertė griebtis pokyčių – sustiprinti aplinkosaugininkų įgaliojimai transporto priemonių taršos srityje. Netrukus keliuose vairuotojus stabdys ne tik policija, bet ir aplinkos apsaugos pareigūnai. Saugaus eismo ekspertai iniciatyv...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Ksenotransplantacija: vis daugiau vilčių pacientams

    Daugiau negu 100 tūkst. JAV gyventojų laukia organų transplantacijų. Ksenotransplantacijos (iš gyvūno žmogui) pasiekimai laukiantiesiems gali suteikti naujų vilčių. Kovo viduryje Masačiusetso ligoninės Bostone gydytojai žmogui atliko sėkmingą kiaulės inksto persodinimą.   

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ir turtuoliai verkia
    Henrikas Vaitiekūnas Ir turtuoliai verkia
    Kas po devintu prakaitu slypi?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas po devintu prakaitu slypi?
    Pavėlavęs perspaudų rinkinys
    Henrikas Vaitiekūnas Pavėlavęs perspaudų rinkinys

    Naujas numeris