Slaugos specialistų organizacija: vaikai duos grąžą ateities kartoms

Greta Vanagienė
2024-04-25
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Vilniaus skyrius kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų institutu prieš Pasaulio sveikatos dieną ir Tarptautinę slaugytojų dieną sutelkė dėmesį į vaikų priežiūros ir slaugos aktualijas – surengė mokslinę-praktinę konferenciją. Pranešimų organizatoriai ir dalyviai vienbalsiai sutarė – rūpestis vaikų sveikata šiandien duos grąžą ateities kartoms, padės užauginti sveikesnę visuomenę.
Slaugos specialistų organizacija: vaikai duos grąžą ateities kartoms
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Vilniaus skyrius kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų institutu pasisemti žinių ir formuoti įgūdžius tiesiogiai ir nuotoliniu būdu kvietė visų specializacijų bendrosios praktikos slaugytojus, akušerius, kineziterapeutus, dėstytojus ir kitus sveikatos priežiūros specialistus.

Vaikų sveikata dažnai lieka nuošalyje

„Vaikų sveikata ir vaikų sveikatos priežiūra, sprendžiant visus su medicina susijusius klausimus, dažnai lieka nuošalyje. Nepelnytai manoma, kad šiems nereikalinga tiek dėmesio, kiek suaugusiam asmeniui“, – konferenciją siųsdama svarbią žinutę visuomenei pradėjo VU MF Sveikatos mokslų instituto direktorė, slaugos katedros vedėja prof. dr. Natalja Istomina.
Anot jos, didžiausios investicijos turėtų būti skiriamos būtent į vaikų sveikatos priežiūrą ir vaikų slaugą.

„Tiek emociniu lygmeniu, tiek funkcine, tiek politine prasme būtent vaikų sveikatos užtikrinimas gali garantuoti sveikesnę visuomenę. Turime
susitelkti į pirminę traumų ir ligų intervenciją, prevenciją bei profilaktiką“, – palaikydama vaikų slaugos specialistus ir skatindama pasirinkti šią slaugos kryptį kalbėjo profesorė. Mat nuo vaikystės formuojant požiūrį į sveikatą ir teisingus įgūdžius, ateityje tai padės užtikrinti ir sveikesnę visuomenę, kurie savo vaikams taip pat skiepys tas pačias vertybes.

Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė sako, kadangi šiandien slaugytojai įgyja vis daugiau kompetencijų ir yra vis stipresni, tapo lygiaverčiais sveikatos priežiūros komandos nariais, todėl stiprinti, atnaujinti žinias, sekti mokslo tyrimus ir naujoves reikia nuolatos.
„Konferencija – puiki galimybė ne tik atrasti bei išgirsti, tai padės ir praktiškai daryti geresnius pasirinkimus, užtikrinti kokybiškesnę pacientų slaugą“, – užleidusi tribūną lektoriams kalbėjo A.Volodkaitė. Tam tikslui pastarųjų komanda suruošė intensyvią naujausiais tyrimais, asmeniniais pavyzdžiais ir priimtais įstatymais paremtą paskaitų programą nuo vaikų teisių, fizinės sveikatos priežiūros ir taisyklingos mitybos įgūdžių iki psichoemocinės svarbos.


Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė (kairėje) sako, kadangi šiandien slaugytojai įgyja vis daugiau kompetencijų ir yra vis stipresni, tapo lygiaverčiais sveikatos priežiūros komandos nariais, todėl stiprinti, atnaujinti žinias, sekti mokslo tyrimus ir naujoves reikia nuolatos. Nuotr. kartu su VU MF Sveikatos mokslų instituto direktore, slaugos katedros vedėja prof. dr. Natalja Istomina.

 
Tyrimų apžvalgos kelia nerimą

Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas Artūras Šimkus pristatė teisės aktų pokyčius, kurie numato platesnį slaugytojų kompetencijų panaudojimą praktikoje ir slaugos paslaugų plėtrą.

„Šiuo metu sveikatos sistemoje yra įgyvendinamos šešios reformos, kurios pagrįstos politine programa, kas yra įtraukta į Vyriausybės sveikatos programą. Viena pertvarkų – visuomenės sveikatos priežiūros pertvarka“, – kur link juda sveikatos sistema ir kokių pokyčių neilgai trukus sulauks medikų atstovai, konferencijos dalyvius supažindino patarėjas.

Prof. dr. N.Istomina stojusi aptarti vaikų slaugos inovacijas ir pateikusi mokslinių tyrimų apžvalgą, atkreipė dėmesį, kad mokslininkai ypač susitelkę į rūkymo keliamą žalą. Mat atradimai rodo, jog šiandien dar neįvertintas tikrasis problemos mastas gali tapti pavojingu ateityje.

VUL Santaros klinikų vyresnioji slaugytoja – slaugos administratorė Gelena Michnovič dėmesį atkreipė į Lietuvos vaikų sergamumą tuberkulioze.

„Net iki 60 procentų vaikų užsikrečia šeimose. Dažniausiai tai būna socialinės rizikos šeimos. O didžiausia tikimybė susirgti neskiepytiems vaikams, su sergančiuoju asmeniu dažnai kontaktuojantiems, dažnai sergantiems kvėpavimo takų ligomis, sergantiems lėtinėmis ligomis, gydomiems imunosupresiniais vaistais, ŽIV infekuotiems, socialinės rizikos vaikams ar atvykusiems iš didelės rizikos susirgti tuberkulioze šalies, tarp kurių yra ir Lietuva“,– liūdną faktą atskleidė G.Michnovič.

VUL Santaros klinikos, gydytojas prof. dr. Vaidotas Urbonas aptarė neišnešiotų naujagimių augimo ir virškinimo problemas. Anot jo, nors neišnešioti vaikai yra nestandartiniai ir nustatyti, kaip šie turėtų augti sudėtinga, pirmasis tūkstantis kūdikio dienų yra lemtingos mitybos įpročių ir ligų formavimusi. Prioritetu profesorius įvardijo ekologinio maisto ir aplinkos be teršalų svarbą.
Parnešimą papildė išsamios specialistų įžvalgos apie nutukimo prevenciją, dietinį gydymą, aptartos naujos kineziterapijos galimybės, vystyklų dermatito prevencijos metodas ir gydymas.

VU Medicinos fakulteto lektorė, VUL Santaros klinikų vyresnioji slaugytoja – slaugos administratorė Jovita Grudzinskienė skaitė pranešimą apie vaikų cirkadinius ritmus. Aptartas išmaniųjų įrenginių naudojimas vaikų ir paauglių sveikos gyvensenos ugdymui, centrinės venos kateterių priežiūra vaikams.
 
Psichikos sveikata – ne tik psichikos ligų nebuvimas


VU MF SMI Visuomenės sveikatos katedros doc. dr. Marija Jokubauskienė palietė dar vieną ypač svarbų sveikatos barą – psichinę vaikų sveikatą. Mat tai yra neatskiriama sveikatos ir gerovės dalis, įgalinanti mus daryti spendimus, kurti santykius ir mus supančią aplinką. Deja, šalies situacija liūdina.

„Daugiau kaip 50 procentų vaikų negauna pagalbos, kuriems reikalingas profesionalus gydymas. Priežastys įvairios: žemas psichikos sveikatos raštingumo lygis, pagalbos nesikreipia vaiko tėvai, nėra kur kreiptis, trūksta paslaugų ar pastarieji nė nežino, kad tokios paslaugos yra. Blogiausia, kad ir patys nežinome, koks iš tiesų yra pagalbos poreikis“, – atvirai kalbėjo M.Jokubauskienė.

Anot jos, didžiausioje rizikos grupėje atsiduria skurdžiausiai gyvenantys ir žemiausią išsilavinimo lygį turintys asmenys.
M.Jokubauskienė priminė – gera psichikos sveikata yra kiekvieno žmogaus teisė. Pastarąjį pranešimą papildė dar viena reikšminga lekcija. Ž.Andrejeva pristatė pagalbos ir apsaugos poreikį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.

Kad psichikos sveikata yra gerovės dalis, įsitikinusi ir neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ bei nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ atstovė ryšiams su visuomene Jolanta Leonavičiūtė-Grigorjevienė. Ne tik asociacijos, bet ir asmenine patirtimi remdamasi moteris sako, kad žodis – tai ginklas, kuris gali sužeisti, arba vaistas, padedantis pasveikti. Jautrus pasakojimas apie šeimas, susilaukusias naujagimio anksčiau laiko, atskleidė, su kokiais sunkumais susiduria ne tik gydytojų ir slaugytojų komanda, bet ir kūdikiai, ir tėvai, kiek daug reikšmės teikia slaugytojos kovoje už gyvenimą vaikui augant.
 

Komentaras
 LSSO Vilniaus sk. direktorė, Centro poliklinikos slaugytoja, socialinių mokslų magistrė, VU Medicinos fakulteto visuomenės sveikatos magistrantė Žana Andrejeva:

- Slaugytojams, kurie dirba ligoninėje su vaikais specifiniame skyriuje – tai įprastas darbas, mes, dirbdami pirminės sveikatos priežiūros lygio gydymo įstaigose, to nematome. Tėvai su vaikais konsultacijoms iš ligoninės grįžta pas mus. Mums trūksta specifinių žinių, kaip vaikai turi būti slaugomi namie, į ką reikia atkreipti dėmesį. Nenorime tiesiog sėdėti šalia vaiko. Norime padėti ir patarti šeimai, būti lygiavertis ramstis jiems grįžus iš stacionaro. Tiesa, teorijos turime, tačiau medicinos inovacijų nepavejame. O tiek medicinoje, tiek ir slaugoje viskas sparčiai eina į priekį – priežiūra ir slauga greitai prilygs Danijos lygiui. Nors smarkiai plečiame Skandinavijos šalių sveikatos priežiūros modelį, stinga praktinių žinių. Šios konferencijos tikslas yra ne tik papildyti jau esamas žinias, bet ir priminti apie svarbią slaugytojų profesijos vietą sveikatos priežiūros sistemoje.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Miežinienė: už gražias akis neapdovanoja

    S.Miežinienė: už gražias akis neapdovanoja

    VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos laikinoji vadovė Santa Miežinienė, šiemet įsisegusi Nusipelniusio Li...
    Garsiajame žurnale „Nature“ – Lietuvos mokslininkių pavardės

    Garsiajame žurnale „Nature“ – Lietuvos mokslininkių pavardės

    Gegužę prestižiniame tarpdisciplininiame mokslo žurnale „Nature“ buvo publikuoti gausaus tarptautinio mokslininkų kole...

    Budinti vaistinė


    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...
    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...

    razinka


    Sveika šeima


    Apie laimingiausią Lietuvos jaunimą kalba pasaulis

    Lietuvos jaunimas – laimingiausias pasaulyje, skelbiama Pasaulio laimės ataskaitoje. „Kaip, kodėl?“ – klausia užsienio žiniasklaida, stebisi ir patys lietuviai. Bene didžiausią indėlį, ieškant Lietuvos jaunimo laimės priežasčių, neseniai įnešė garsusis britų dienraštis „The Guardian&...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Į darbus kibs virtualūs fizioterapeutai

    Pirmoji pasaulyje dirbtinio intelekto (DI) koordinuojama virtuali fizioterapijos klinika startuos šiais metais. Būsimų skaitmeninių fizioterapeutų darbdaviai žada daug. Virtualios fizioterapijos klinikos „Flok Health“ bendraįkūrėjas Finnas Stevensonas tvirtina, kad inovacija ne tik sumažins fizioterapijos pacientų ...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pseudomokslas apie makalienę
    Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę
    Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Henrikas Vaitiekūnas Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Pats juokingiausias rašinys
    Henrikas Vaitiekūnas Pats juokingiausias rašinys

    Naujas numeris