A.Pečeliūnienė – operos balsų sergėtoja

Greta Vanagienė
2024-03-25
Gydytoja otorinolaringologė (LOR) Austėja Pečeliūnienė žino, kaip greitai gydytojo kabinete nukrinta žvaigždžių karūnos. Dirbdama Nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) solistų balso sergėtoja, gydytoja sako, jog dainininkai daro viską, kad kuo greičiau pasveiktų. Juk koncertinis grafikas suplanuotas keleriems metams į priekį!
A.Pečeliūnienė – operos balsų sergėtoja
„Intonacijos ir kalbos ritmo pastovumas laikomas patrauklumo požymiu, kelia pasitikėjimą. Žmonės, kurie kalba tiek lėčiau, palaikomi maloniais ir draugiškais, nei tie, kurie kalba greitai. Be to, panašus į mūsų kalbos tempas, intonacija, garsų tarimas, mums atrodo patrauklesnis. Ne veltui kartu gyvenantys ar dirbantys žmonės pradeda skambėti panašiai“, - sako gydytoja otorinolaringologė Austėja Pečeliūnienė.

- Ko gero, daug kam naujiena, jog Nacionaliniame operos ir baleto teatre dirba gydytojas otorinolaringologas, traumatologas. Teatre įsisiūbavus sezonui jaučiate artistų antplūdį?
 
- Pirmąkart išgirdę apie mano darbovietę žmonės neretai suklūsta, tačiau tai įprasta pasaulinė praktika – juk atsiradus balso problemai medicininės pagalbos profesionaliems operos atlikėjams prireikia čia ir dabar. Kitu atveju patekti pas specialistą prireiktų turbūt mažiausiai savaitės ar daugiau – procesas užtruktų, problemos įsisenėtų.
Dirbdama pastebiu, kad problemos dainininkus vargina sezono pradžioje ir pabaigoje. Po didesnės pertraukos sugrįžtant į „sportinį“ balso krūvį, dainininkus dažniau vargina balso nuovargis, pakimimas, dažniau tenka gydyti ir balso traumas.
 
- Ar žvaigždės įnoringos?

 
- Kai suserga, dainininkai yra motyvuoti pasveikti, dėl užkimimo tikrai sielojasi, todėl griežtai laikosi rekomendacijų, nes sirgti nėra kada – jų grafikas planuojamas net keliems metams į priekį. Kiekvienas turi savų ritualų, nuo ko pradėti „balso atleto“ dieną, todėl apie balso ir kvėpavimo pratimus priminti nereikia. Žino ir tai, kad balso sveikata prasideda nuo sveikos gyvensenos: kokybiško miego, reguliaraus fizinio aktyvumo, visavertės mitybos, net emocinės būklės.
 
Kas, jei premjeros išvakarėse „atima“ balsą? Skubi pagalba yra?
 
- Jei balso problema atsirado premjeros išvakarėse, laiko dar turime, pavyzdžiui, jei užkimimas atsirado dėl balso nuovargio, dažniausiai pakanka tiesiog keturių šešių valandų poilsio. Jei problema rimtesnė, gali prireikti vaistų ar net atšaukti pasirodymą, kad tą žmogų dar ilgus metus galėtume matyti scenoje. Kiekvieną atvejį reikia vertinti individualiai, ypač svarbi skubi balso klosčių apžiūra. Sprendimus dėl gydymo visada priimame kartu su pacientu, atsižvelgdami ne tik į artėjančių pasirodymų grafiką, bet ir įvertindami tolesnę perspektyvą, kaip jam reikės dainuoti po dešimt ar dvidešimt metų.
 
- Solistai į jus kreipiasi tik dėl balso problemų? Kaip juos veikia triukšminga aplinka?
 
- Muzikantai daug laiko praleidžia triukšmingoje aplinkoje, dėl ko gali greičiau nusidėvėti klausos nervas. Dažnai sulaukiu klausimų apie tai, kaip galima apsaugoti klausą dirbant tokį darbą. Čia svarbu tai, jog triukšmo sukeltas klausos pakenkimas nėra skausmingas ir ilgą laiką gali būti nepastebimas, o kai kada apie suprastėjusią klausą gali signalizuoti ūžesys ausyje ar didesnis jautrumas garsui. Neseniai į mane kreipėsi muzikantas, kuris teigė esantis alergiškas garsui. Skamba kaip pokštas, tačiau dalis žmonių iš tiesų turi didesnį jautrumą tam tikro dažnio garsams, kurie kitiems yra visiškai normalūs.
 
- Balsui kenkia ir stresas. Labai lepi profesija...
 

- Tyrimai rodo, kad maždaug penktadalis žmonių pasižymi didesniu gerklų srities jautrumu ištikus stresui. Kiekvieną kartą, kai smegenys kokią nors situaciją suvokia kaip grėsmę, aktyvuojama „bėk arba kaukis“ organizmo reakcija. Tokia situacija sukelia išorinių gerklų raumenų įtampą, dėl to žmonės gali jausti skausmą, tempimo jausmą priekinėje kaklo dalyje, atsiranda rijimo sutrikimai, balso kokybės pokyčiai, net gali dingti balsas. Turbūt visi be išimties esame patyrę jausmą, kai dėl stiprių emocijų tampa sunku ištarti žodį, pajuntame gumulą gerklėje. Ne veltui gerklos dar vadinamos mūsų emocijų barometru.
Net ištikus vidutinio sunkumo emociniam išgyvenimui profesionalūs dainininkai pastebi pakitusį dainuojamąjį diapazoną, sumažėjusį muzikinį vikrumą, skundžiasi, kad trūksta „pasirodymo magijos“. Vaistų nuo to nėra, tačiau stresą galima valdyti – mokytis efektyvių streso ir nerimo valdymo priemonių.
 
- Kalbant apie tyrimus, iš balso net galima nustatyti kalbančiojo dominavimą, polinkį bendradarbiauti, emocinę būseną, sveikatą, patikimumą ar net žmogaus patrauklumą...
 
Dar daugiau! Žmogaus balso tembras, skambesys, transliuojama emocija gali sukelti pasąmonės asociacijas, dėl kurių kyla traukos ir prieraišumo jausmas. Skaidrus, nešaižus balsas signalizuoja apie mažesnį žmogaus agresyvumo lygį ir dažniau vertinamas kaip patrauklesnis. Balsas, kuris skamba girgždančiai dažniau atstumia. Balso patrauklumui įtakos turi kalbėjimo maniera, socialinės tendencijos. Ramus, malonus, paguodžiantis, patikimai skambantis balsas bendrąja prasme dažnai nulemia mūsų susidomėjimą kitu, norą toliau bendrauti. Intonacijos ir kalbos ritmo pastovumas laikomas patrauklumo požymiu, kelia pasitikėjimą. Žmonės, kurie kalba kiek lėčiau, palaikomi maloniais ir draugiškais, nei tie, kurie kalba greitai. Be to, panašus į mūsų kalbos tempas, intonacija, garsų tarimas, mums atrodo patrauklesnis. Ne veltui kartu gyvenantys ar dirbantys žmonės pradeda skambėti panašiai.

 
- Nors dirbate ir gydymo įstaigose, neabejoju, kad po darbo teatre dar pasiliekate pasiklausyti gyvos muzikos, numalšinti įtampą.
- Dirbu dar keliose skirtingose gydymo įstaigose, tad dėl darbo krūvio laisvo laiko lieka nedaug, bet gerą muziką mėgstu. Dirbdama Nacionaliniame operos ir baleto teatre pradėjau daugiau domėtis opera, nors iki tol buvau roko muzikos gerbėja. Dabar, kai vyksta naujos operos pastatymas, perskaitau pagrindinių arijų tekstus, vertimus iš originalo kalbos, mėgstu paklausyti, kaip tą patį kūrinį atliko kiti atlikėjai. Tiesa, kai esu koncerte, stengiuosi tiesiog mėgautis.
 
- Grįžtate namo, temos apie mediciną ir gydymą prie vakarienės stalo vėl pratęsiamos – juk čia dar vienas savo srities gydytojas profesionalas…
 
- Medicininės temos šeimoje nėra tabu. Su vyru (Valdas Pečeliūnas, Nacionalinio vėžio instituto vadovas – red. past.) aptariame nuveiktus darbus, planus. Būna, kad patariame vienas kitam profesiniais klausimais. Bendri interesai, veiklos sritys leidžia geriau suprasti vienas kitą. Bet pripažinsiu – pasitaiko dienų, kai nesinori kalbėti apie darbą, ne visada emocijos tik teigiamos, ne viską norisi parsinešti namo.
 
- Vyras Valdas neseniai tapo Nacionalinio vėžio instituto vadovu... Stresą malšina su kolegomis žaisdamas krepšinį. Kaip jūs pasikraunate?

- Didelis darbų krūvis nėra naujiena. Šeimoje esame radę būdų, kaip dorotis su iššūkiais. Fizinis aktyvumas – mūsų šeimos kasdienybė, į kurią įtraukiame ir vaikus. Hobiu galiu pavadinti bėgimą, norėčiau artimiausiu metu įveikti pusmaratonį. Su šeima mėgstame trumpas išvykas po Lietuvą, tai padeda greitai atitrūkti nuo darbų, suteikia daug įspūdžių. Džiaugiuosi, kad sutampa mūsų su vyru muzikinis skonis, nors į operą mūsų išvykos, deja, nėra dažnos. Tikimės, kad paaugus vaikams galėsime dažniau aplankyti ir premjeras. Dar mėgstame gerą kiną.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    In­sul­tą pa­ty­ru­si Ele­na: ne­ga­li­ma sė­dė­ti ant so­fos ir ieš­ko­ti li­gų

    In­sul­tą pa­ty­ru­si Ele­na: ne­ga­li­ma sė­dė­ti ant so­fos ir ieš­ko­ti li­gų

    „Iki in­sul­to ma­no na­muo­se ne­bu­vo nei krau­jo spau­di­mo apa­ra­to, ne...
    V.Luk­mi­nie­nė: kal­tas ne­bū­ti­nai mė­nu­lis

    V.Luk­mi­nie­nė: kal­tas ne­bū­ti­nai mė­nu­lis

    Tris de­šim­tis Res­pub­li­ki­nės Pa­ne­vė­žio li­go­ni­nės Psi­chiat&s...

    Budinti vaistinė


    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...
    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...

    Sveika šeima


    Lina No­se­vič: kiek­vie­nas ku­ror­tas yra uni­ka­lus

    „At­ėjus aš­tuo­nias­de­šimt­me­čiui su­si­grą­žin­ti jau­nys­tės jau ne­be­pa­vyks“, – sa­ko Na­cio­na­li­nės sa­na­to­ri­jų ir re­a­bi­li­ta­ci­jos įstai­gų aso­cia­...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Is­pa­ni­jo­je ma­žy­lės kur­tu­mą gy­do ge­nų te­ra­pi­ja

    Ti­ki­ma­si, kad pir­mai­siais gy­ve­ni­mo mė­ne­siais klau­sos ne­te­ku­si pen­kio­li­kos mė­ne­sių Ab­ril jau ne­tru­kus iš­girs tė­vų bal­sus. Is­pa­ni­jo­je pir­mą kar­tą iš­mė­gin­...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Nesisteminis revizionizmas
    Henrikas Vaitiekūnas Nesisteminis revizionizmas
    Pseudomokslas apie makalienę
    Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę
    Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Henrikas Vaitiekūnas Apie ponią Frustraciją Mortenson

    Naujas numeris