Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centras – „sanatorija“ mieste

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2024-03-29
„Savaitė po procedūrų – ir lakstau kaip balerina“, – sako Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centre apsilankiusi pacientė. Panašių atsiliepimų apie šią gydymo įstaigą girdėjome ne kartą. Apsilankę centre, patys įsitikinome, kad gydymo įstaiga išties turi kuo pasidžiaugti: nuolat augantis darbuotojų skaičius, renovuotos patalpos, moderniausia, didmiesčių nosis šluostanti įranga, motyvuotas personalas. Prastėjant fizinei ir emocinei gyventojų sveikatai, reabilitacijos poreikis didėja, o įstaigai suteikta asmens sveikatos priežiūros licencija leidžia priimti su įvairiais negalavimais ateinančius pacientus, todėl pagrindinis centro tikslas – ne tik teikti kokybiškas paslaugas, bet ir gerinti jų prieinamumą.
Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centras – „sanatorija“ mieste
Gydomojo masažo specialistė Eimantė Serdikevičienė sako, kad Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centre – daug galimybių tobulėti

Kaip privačioje klinikoje
 
Atvykę į Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centrą, sustojame apsidairyti laukiamajame. Moderni ir stilinga infrastruktūra, rami ir tyli aplinka, sienose įmontuoti kompiuteriai, juose pacientų apsilankymus registruojantys ir su pacientų problemomis susipažįstantys darbuotojai – lyg stebėtume naujausias amerikietiško serialo apie ligoninės kasdienybę „Grei anatomija“ („Grey's Anatomy“) serijas.
 
Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centras veiklą pradėjo prieš daugiau nei dvidešimt metų. Čia teikiamos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos, atliekama ambulatorinė reabilitacija, gydymui taikoma elektroterapija, magnetoterapija, šviesos, aerozolių, vandens, lazerio terapija, elektrostimuliacija, gydomojo purvo ir parafino terapija, ergoterapija, individuali ir grupinė kineziterapija, kineziterapija vandenyje, mechanoterapija, vibroterapija, atliekamas gydomasis masažas, kinezioteipavimas, teikiamos kalbos korekcijos ir medicinos psichologo konsultacijos.
 
2015 m. pabaigoje centre dirbo 70 darbuotojų, šiuo metu – beveik dvigubai daugiau. Renovuoti fizioterapijos, gydytojų kabinetai, registratūra, administracija perkelta į naujai suremontuotas patalpas. Šiuolaikiškai įrengti, ergonomiškais baldais apstatyti gydomojo masažo kabinetai suaugusiesiems ir vaikams, klinikinio logopedo kabinetas, įsigyta naujausia didmiesčių nosis šluostanti medicininė įranga.
 
Erdviuose laukiamuosiuose gausu pacientų – prie kabinetų užimti beveik visi krėslai, tačiau nepatenkintų veidų nematyti.
„Vienuolika metų gyvenu skausmuose. Prieš tiek laiko man atlikta stuburo operacija. Negaliu atsidžiaugti, pradėjusi čia lankytis. Savaitė po procedūrų – ir lakstau kaip balerina. Viskas čia nuostabiai suderinta, sutvarkyta. Personalas visuomet ateis, paklaus, kaip jautiesi, patikrins, ar viskas gerai. Tikrai suprantu, kodėl eilės didokos, bet užsiregistruoji, pasiplanuoji ir sulauki savo dienos. Laukti verta“, – patirtimi dalinasi pacientė Daiva.
 
Tokios pat nuomonės ir gydomojo purvo terapijos procedūros laukianti Rita: „Procedūrose lankausi jau daug metų – ir dėl stuburo, ir dėl rankos skausmų. Kiekvieną kartą po jų jaučiuosi geriau. Skausmui paūmėjus vis grįžtu į centrą. Be to, geras kolektyvas, malonūs darbuotojai. Paslaugų tenka palaukti, bet kaip nelauksi, jei žinai, kad veikia.“

 
Kiekvienais metais teikiamų paslaugų apimtys auga, kartu didėja ir pasirašomos sutartinės sumos su ligonių kasomis. Prieš aštuonerius metus mokamos paslaugos sudarė daugiau nei trečdalį bendrai suteiktų paslaugų, o pernai nesiekė nė 8 proc. „Pacientams, galintiems už gydytojo konsultaciją sumokėti, pirmumo nėra, jie laukia bendroje eilėje. Žmonės turi suprasti, kad ligonių kasos moka už gydymą, kurį skiria gydytojas, o ne už pacientų pageidavimus gauti tam tikrą procedūrą. Be to, mūsų įstaigoje dirbantys gydytojai, kurdami individualius gydymo planus bei pritaikydami pačias naujausias terapijas, stengiasi, kad jie atitiktų konkrečius kiekvieno paciento poreikius“, – sako devynerius metus įstaigai vadovaujanti direktorė Rūta Pranculienė.


 
Geležinė tvarka
 
Andrių, pirmą kartą išmėginusį didelio intensyvumo lazerį su robotizuota skenavimo sistema, nudžiugino ir aptarnavimas, ir aplinka: „Man lūžęs stuburo slankstelis, patiriu nugaros ir juosmens skausmus. Renkantis gydymo įstaigą, buvo svarbu ir tai, kad centras – arti namų, o pacientams siūloma didelė procedūrų įvairovė. Be to, man nepatinka, kai klinikose grūdasi žmonės. Čia taip nėra, visur – tvarka.“
 
Ir išties, nors Panevėžio fizinės medicinos reabilitacijos centre užimtumas procedūroms beveik maksimalus – pirmasis pacientas kabineto duris praveria 7:20 ryto, o paskutinysis įstaigą palieka 19:30, – vidinių sprendimų dėka tiek laukiamuosiuose, tiek procedūrų kabinetuose centro kolektyvui pavyksta palaikyti išskirtinę tvarką ir ramybę. „Centro vadovės iniciatyva kompiuterinė programa buvo pritaikyta taip, kad galima būtų stebėti ir reguliuoti centro užimtumą, laisvus laikus, – pasakoja centro slaugos administratorė Vitalija Lauciuvienė. – Paprastai apie atvykimą į konsultaciją primenama žinutėmis, tačiau mes stengiamės žengti vienu žingsniu arčiau pacientų – centro registratorės jiems skambina ir klausia, ar atvyks į konsultaciją, arba teiraujasi, kodėl neatvyko. Procedūros neatšaukus, sistema anuliuoja visas kitas paciento registracijas atitinkamai procedūrai. Pacientai jau žino mūsų tvarką, tad dažnai išvengiame nesusipratimų ir laiką planuojamės kokybiškai.“


 
Aplinka įkvepia geriems darbams
 
Centro kolektyvas sutaria: už kiekvienos idėjos ir įstaigoje priimto sprendimo slepiasi gydymo įstaigai vadovaujančios R.Pranculienės figūra. Tačiau pati vadovė kalbėti įstaigos vardu kuklinasi. „Kokia yra mūsų įstaiga? Apie tai jums geriausiai papasakoti gali darbuotojai ir pacientai“, – sako ji. Tad toliau smalsiai dairomės centre ir kalbiname kolektyvą.
 
Pastatui, kuriame įsikūrusi medicinos įstaiga, – per trisdešimt metų. Dar neseniai trečiajame aukšte pro tarpus sienose švilpavo vėjai, atvirai kabėjo vamzdynai. O šiandien viskas, pradedant laukiamuoju, kabinetais, baigiant pagalbinėmis patalpomis, – modernu, stilinga ir komfortiška. „Mūsų vadovė stengiasi tiek dėl pacientų, tiek dėl darbuotojų gerovės. Turime ir skalbimo mašinas, džiovykles, ir šaldytuvus, mikrobanges, indus, darbo rūbus. Planuojama darbuotojams įrengti patogią poilsio zoną bei liftą“, – pasakoja V.Lauciuvienė.
 
Einant koridoriais, akį traukia neįprasti dekoratyviniai keraminiai dirbiniai. Juos specialiai Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centrui sukūrė menininkė keramikė Birutė Verbickaitė. Išskirtinio dizaino aksesuarai puošia ir procedūrų kabinetus. Įmantrios kriauklės, veidrodžių rėmai, dėmesį prikaustantys fototapetai atrodo itin estetiškai. „Nepaprastai malonu dirbti tokioje aplinkoje. Visai kita nuotaika ateiti į darbą. O kai esame gerai nusiteikę, puikiai sutariame ir pacientams norisi duoti daugiau“, – atvirauja slaugytoja Saida Gritėnienė.
 
„Išties mūsų įstaigoje darbuotojų netrūksta – jų skaičius tik didėja. Žinoma, kai viskas tenkina, kam ieškoti kitur? Kur rasi geriau?“ – šypsosi jau dvylika metų įstaigoje dirbanti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Laura Sabienė. Medikė pasakoja, kad geriausias variklis – pacientų padėkos. „Vadovė darbo kabinete jau sukaupė didelę padėkų knygų kolekciją. Čia galima rasti ir savos kūrybos eilėraščių, laikraščių iškarpų, ir gydytojų nuotaikai praskaidrinti skirtų anekdotų ar trijų lapų ilgio padėkų. Jas direktorė skaito per susirinkimus. Tai veikia kaip geriausia motyvacinė priemonė“, – sako L.Sabienė.

Jaučiasi vertinami
 

Anot medikės, Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centre ji jaučiasi reikalinga. „Kaip čia gimusi ir augusi, maniau niekada neliksiu Panevėžyje. Bet gydytojos karjerą visgi nusprendžiau pradėti gimtajame krašte, nes pajutau, jog esu reikalinga. Tą patį jaučiu ir po dvylikos metų. Gaunu puikų atlyginimą. Vadovė supranta, kad „ačiū“ darbuotojams nepakanka, todėl esame vertinami apčiuopiamais dalykais. Gauname nemažus priedus, priklausančius nuo darbo intensyvumo. Mokamos atlyginimo dydį pralenkiančios premijos. Gimė vaikas, sukūrei šeimą – dar 500 eurų. Dažnai organizuojamos ekskursijos. Važiavome su nakvyne į Taliną, į Rygos operos ir baleto teatrą, į Vilniaus operą“, – apie administracijos indėlį į darbuotojų gerovę pasakoja L.Sabienė.
 
„Dabar laukia dviejų dienų kelionė į Lenkiją, Gdanską, – priduria šešerius metus įstaigoje dirbanti gydomojo masažo specialistė Eimantė Serdikevičienė. – Daug motyvacijos ir daug galimybių, dirbant šiame centre. Norėsiu į tobulinimosi kursus, visuomet būsiu išleista ir paskatinta.“
 
Direktorės teigimu, darbuotojai turi jaustis vertinami bei mylimi medicinos įstaigos viduje. Tam nereikia nė savivaldybių skiriamų dešimtis tūkstančių eurų siekiančių vienkartinių išmokų medikams pritraukti. „Neigiamai žiūriu į savivaldybių skatinimo medikams vajų. Ta konkurencija, siekiant privilioti specialistus, turi kada nors baigtis. Ar visą dėmesį sutelkdami į naujai ateinančius medikus, neužgausime lojalių, jokiomis kitų savivaldybių siūlomomis „gėrybėmis“ nesuviliotų, įstaigoje ne vienerius metus dirbančių darbuotojų jausmų? O gal taip ir juos paskatinsime dalyvauti šitoje pasiutpolkėje?“ – klausia R.Pranculienė.
 


Naujausia medicininė įranga
 
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Kristina Taminskienė sako, kad visų motyvacijų sąraše svarbi vieta atitenka ir moderniausiai aparatūrai. „Įsidarbinau prieš ketverius metus, nes pastebėjau, kad įstaigoje naudojama naujausia medicininė įranga. Iškart tapo aišku, kad tai – geriausia vieta save realizuoti. Turime įrangą, kurios nėra niekur kitur. Dėl jos pas mus atvyksta pacientai iš visos Lietuvos. Pavyzdžiui, funkcinės magnetinės stimuliacijos kėdė „Tesla Care FMS“ dubens dugno ir šlapimo nelaikymui gydyti. Taip pat yra didelio intensyvumo magnetas bei lazeris nugaros, judėjimo traumoms spręsti. Dėl to ir formuojasi eilės – pacientai jaučia teigiamą poveikį ir nori sugrįžti“, – sako K.Taminskienė.
 

Moderniausiais magneto terapijos prietaisais slopinami lėtiniai skausmai, skatinama kraujotaka, plečiamos kraujagyslės, veikiama kraujo krešėjimo sistema, slopinami uždegimai ir alergijos, atpalaiduojami raumenys, mobilizuojami sąnariai.
 
Gydymo įstaigoje didelio populiarumo sulaukia naujos kartos „šiltasis“ lazeris, kuris yra kelis šimtus kartų stipresnis už iki šiol naudotus „šaltuosius“ lazerius. Jis daug efektyviau valdo tiek lėtinį, tiek ūmų skausmą, gydo įsisenėjusius uždegimus, gerina pažeistų sausgyslių, raiščių bei kremzlių būklę.
 
„Vis dėlto, kokia bebūtų gera aparatūra, centro kokybę nulemia čia dirbantis personalas. Sakyčiau, kad mūsų centro sėkmė – nuostabi vadovė, aplink save subūrusi gerą komandą ir gebanti laikyti „visus kampus“,“ – šypsosi K.Taminskienė.
 
Pritaikyta visiems
 
Pasivaikščiojus po centrą ir pamėginus visus tuos „kampus“ įvertinti, natūraliai kyla mintis – viskam reikalingi finansai. „O mums su jais nėra jokių problemų, – atvirauja iki tol daug metų ekonomiste dirbusi gydymo įstaigos direktorė. – Viskas pas mus suskaičiuota. Dangus čia negriūva niekada. Tikslams įgyvendinti mėginu rasti ekonomiškiausią variantą: jei reikia, pati važiuoju, ieškau.“
 
Stengdamasi pritaikyti centro infrastruktūrą visiems pacientams, centro vadovė pasikvietė negalią turinčius asmenis „pratestuoti“ kabinetus ir viešąsias erdves. Jų pastabos padėjo racionaliai panaudoti lėšas. Gydymo įstaigoje įrengti erdvūs praėjimai, rampos judėjimo negalią turintiems pacientams, visuose kabinetuose – patogios elektrinės kušetės.
 
Unikaliu centro dizainu džiaugiasi ir įstaigoje dirbantys negalią turintys asmenys. Vienas jų – geriausio humoro jausmo savininku centre laikomas gydomojo masažo specialistas Ramūnas Čyžius. Jo kabinetas įkurtas greta kasos. „Pakeliui registratorės man į diktofoną susako, kokie pacientai šiandien ateina, o išeidamas sudiktuoju, kas atvyko, kas – ne. Darbai vyksta sklandžiai. O ir po darbo mėgstu leisti laiką su kolektyvu, vykstu į visas ekskursijas. Ten man padeda kolegės – tai viena, tai kita į parankę įsikimba, – juokiasi R.Čyžius. – Jau užsiregistravau ir artimiausiai ekskursijai į Gdanską.“
 
Kolegės prisimena malonią Ramūno staigmeną Kovo 8-osios proga. „Tąryt jis pasirodė su milžiniška puokšte tulpių ir dideliu saldainių paketu – juk reikia pasveikinti ir pavaišinti visas koleges“, – pasakoja centro darbuotojos.
 
Reabilitacija – vis paklausesnė
 
Medikai pastebi, kad reabilitacijos paslaugų mastas sparčiai auga. „Mūsų darbo sritis specifiška tuo, kad nėra ligos, prie kurios negalėtume pritaikyti reabilitacijos. Todėl dirbame su įvairiomis ligomis, su įvairaus amžiaus žmonėmis. Gydymui galime pritaikyti skirtingus metodus – ir natūralius, ir aparatinius, ir per judesį. Kasmet pacientų srautas didėja“, – pasakoja L.Sabienė.
 
Į Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centrą pacientus siunčia šeimos gydytojai, neurologai ir kitų sričių specialistai. Centro medikai teigia sulaukiantys pacientų, sergančių virškinimo, kardiologinėmis, kvėpavimo sistemos ligomis. Vis dažniau registruojasi reumatologinių problemų kamuojami žmonės. „Pagrindinė paslauga, be kurios šiandien panevėžiečiai neišsiverčia, yra kineziterapija. Vis daugiau žmonių dirba sėdimą darbą, nejudėdami išsėdi aštuonias ar daugiau valandų. Ir apskritai visuomenė nebenori judėti. O reabilitacijoje svarbiausia yra judesys. Manau, kad visose įmonėse greitu metu turėsime po kineziterapeutą. Na, juk negalės žmonės išdirbti visą dieną. Tikrai turime pernelyg daug pacientų, kuriuos kamuoja nugaros skausmai. O kas gąsdina labiausiai – ateina vis jaunesni“, – sako K.Taminskienė.
 
Patys centro darbuotojai sėdi mažai. O ir kuriant darbo vietą buvo priimami sveikatai palankūs sprendimai. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Nijolė Ryžkovienė yra įsitikinusi, kad geresnė sveikata įkvepia geriems darbams. „40 metų prasėdėjau, o dabar jau trečius metus stoviu ir visiems pavyzdį rodau, – juokauja medikė. – Visada aiškinu pacientams: fiziniai pratimai reikalingi kiekvieną dieną, jų dėka išsiskiria laimės hormonai, žmogus tampa gyvesnis ir netgi geresnis. Pirmiausiai bandau sužadinti jų protą. Protą sužadinus, suveikia ir refleksai. O trečias dalykas - siela. Primenu pacientams, kad egzistuoja keturi valymosi periodai. Žemė ir žmogaus organizmas valosi keturias savaites prieš šv. Kalėdas, septynias savaites prieš šv. Velykas, tris savaites prieš šv. Petrą ir Povilą ir dvi savaites prieš Žolines. Dabar pasninko metas, artėja Velykos. Ką dėl savęs padarysime? Žinokite, pacientai mano išmintį konspektuojasi.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Demencija sergantys žmonės tapo aktoriais

      Demencija sergantys žmonės tapo aktoriais

      Organizacijos „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ aktoriai sukūrė varjetė spektaklį „Saliono kabaretas“, ku...
      Ne­ap­si­ken­tė li­gų: te­ko bėg­ti į Is­pa­ni­ją

      Ne­ap­si­ken­tė li­gų: te­ko bėg­ti į Is­pa­ni­ją

      Va­sa­ra vai­kams – sma­giau­sias šėl­smo me­tas. Ta­čiau sep­ty­ne­rių J...

      Budinti vaistinė


      Mobiliosios vaistinės: pseudo priemonė ar naudinga iniciatyva?

      Mobiliosios vaistinės: pseudo priemonė ar naudinga iniciatyva?

      Apie tai, kad gyventojams yra sudėtinga atvykti įsigyti vaistų, yra kalbama ne vienerius metus. Vienas pasiūlymų – mobiliųjų...
      Nėra paso – nebus ir vaistų

      Nėra paso – nebus ir vaistų

      Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...

      razinka


      Sveika šeima


      Implantams – reikalavimai, tamponams – jokių?

      Naujas tyrimas atskleidė, kad tamponuose yra toksiškų metalų, įskaitant šviną ir chromą, tad milijonai moterų galimai patyrė neigiamą poveikį sveikatai. Lietuvos akušeriai ginekologai teigia nusivylę tiek gamintojais, tiek šalies institucijų darbu: „Įvairiausiems dantų implantams taikomi tam tikri re...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Tyrėjai: sapnas, galintis virsti realybe

      Kolumbijos universiteto mokslininkai testuoja vaistą, kuris, remiantis ankstyvaisiais tyrimais, gali pratęsti moterų vaisingumą penkeriais metais ir padėti joms gyventi ilgiau bei sveikiau. „Kiaušidžių senėjimas yra pagrindinis moterų senėjimo veiksnys. Šio tyrimo rezultatai – pirmieji žmonijos istorijoje &n...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Ko­lek­ty­vi­nis pro­tas ar ban­dos jaus­mas?
      Henrikas Vaitiekūnas Ko­lek­ty­vi­nis pro­tas ar ban­dos jaus­mas?
      Nesisteminis revizionizmas
      Henrikas Vaitiekūnas Nesisteminis revizionizmas
      Pseudomokslas apie makalienę
      Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę

      Naujas numeris