Daug psichologinių problemų

„Praėjusių metų „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, didžioji dalis respondentų Lietuvoje (69 proc.) ir mažiau nei pusė ES (46 proc.) per pastaruosius dvylika mėnesių turėjo emocinių arba psichosocialinių problemų, pavyzdžiui, jautėsi prislėgti arba nerimavo. Tai – didžiausias rodiklis ES. Apklausos duomenimis, beveik tokia pati dalis šių psichikos sveikatos problemų turinčių respondentų specialisto pagalbos negavo“, – komentuoja Higienos instituto (HI) Psichikos sveikatos centro vadovė Vita Šulskytė.
 
HI parengtame leidinyje „Savižudybės Lietuvoje 2010-2022 m.“ skelbiama, jog Lietuvoje nuo 2010 m. mirčių skaičius sumažėjo beveik perpus. Vis dėlto užpernai nusižudė daugiau nei pusė tūkstančio asmenų. Nepaisant gerėjančios tendencijos, prevencijos pažanga šioje srityje vis dar per maža: prieš ketverius metus Lietuvos standartizuoto mirtingumo dėl savižudybių rodiklis buvo dvigubai didesnis nei ES vidurkis.
 
Konsultuos dėl savižudybės grėsmės

Nuo šiol asmenys, kurie patiria savižudybės grėsmę arba jei savižudybės grėsmė kyla jų aplinkoje, gali kreiptis į Psichologinių krizinių įvykių skambučių centrą. Čia dirbantys psichologai gyventojus konsultuoja, kaip atpažinti savižudybės grėsmę, kaip reaguoti, užmegzti ryšį ir motyvuoti artimąjį kreiptis pagalbos, prireikus – teikia skubią pirmąją psichologinę pagalbą.
 
„Iki šiol budintys specialistai konsultuodavo tais atvejais, kai nutikdavo psichologinės krizės įvykis, liečiantis bendruomenę ar grupę, tačiau nekonsultuodavo asmenų, kurie kreipdavosi dėl savižudybės grėsmės. Skambučių centro užimtumas nebuvo didelis, todėl numatėme galimybes gyventojus konsultuoti šiais klausimais“, – sako SAM Psichikos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas ir priduria, kad tai šiandien sėkmingai daro kompetentingi, psichologo išsilavinimą turintys, krizių ir savižudybių grėsmės valdymo mokymus baigę konsultantai.
 
Vedėjas skambučių centro konsultacijas vadina patikimu žinių ir informacijos šaltiniu, sustiprinančiu savižudybių prevenciją. „Rengdama savižudybių prevencijos veiksmų planą, ekspertų darbo grupė sutarė, kad trūksta vieningo šaltinio, kur būtų galima žmonėms pasikonsultuoti, kylant neaiškumams ar esant grėsmingai situacijai artimoje aplinkoje. Centras atliepia patikimos informacijos poreikį. Iki šiol patikima informacija buvo teikiama tik gydymo įstaigose. Svarbu nepamiršti, kad internete rasta informacija ne visada galima pasikliauti“, – teigia SAM atstovas.
 
I.Rubikas primena, kad, esant ūmiai savižudybės krizei, kai kyla grėsmė sveikatai ar gyvybei, būtina iš karto skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
 
Svarbu kalbėtis

Pokyčius teigiamai vertina Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro psichologė, savižudybių prevencijos tinklo koordinatorė Šarlotė Einikienė. „Viskas, kas padeda greičiau ir efektyviau sureaguoti į savižudybės grėsmę, yra sveikintina“, – įsitikinusi ji.
 
Anot psichologės, kiekvienas atvejis yra individualus, todėl konsultacijos gali padėti rasti saugiausią kelią, kaip prieiti ir padėti suicidinių minčių kamuojamam artimajam. Svarbiausia – neignoruoti problemos ir nepalikti situacijos savieigai.
 

„Jei įtariate ar žinote, kad jūsų artimas asmuo galvoja apie savižudybę, pirmas žingsnis – su juo susisiekti. Bendrauti reikia palaikančiu tonu, nekaltinant ir neteisiant. Svarbu savižudybės neromantizuoti ir klausti apie ją tiesiai: „Ar galvoji apie savižudybę?“. Kalbėjimas apie savižudybę neskatina noro ją įvykdyti“, – teigia Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro psichologė, savižudybių prevencijos tinklo koordinatorė Šarlotė Einikienė.

 
Visgi geriausiai išsikalbėti apie intensyvias emocijas, anot psichologės, padeda profesionalai. Kreiptis pagalbos už savo socialinio rato gali būti bauginanti ir jautri patirtis, tačiau jausti nerimą – normalu. „Jei asmuo bijo kreiptis profesionalios pagalbos, galite priminti, jog psichologai ir kiti psichikos sveikatos specialistai taiko mokslo patvirtintas technikas, padedančias asmeniui atrasti adaptyvius problemų sprendimų būdus ir stiprinti psichinę sveikatą“, – pataria Š.Einikienė.
 
Nors dauguma paragintų gyventojų pagalbos kreipiasi, dalis apie problemas renkasi neatvirauti. „Remiantis mūsų organizuoto tyrimo duomenimis, net ketvirtadalis gyventojų pasižymi stigmatizuojamu požiūriu į kreipimąsi pagalbos. Nesikreipti pagalbos labiau linkę kaimiškų vietovių gyventojai, taip pat asmenys, kurių finansinė padėtis yra sunkesnė. Dažniau pagalbos nesikreiptų vyrai nei moterys“, – visuomenės požiūrį į psichologinę pagalbą komentuoja V.Šulskytė.
 
Kaip padėti sau?

Specialistai tikina: asmuo, kurį kankina suicidinės mintys, pirmiausiai turėtų kreiptis išorinės paramos į emocinės paramos liniją, šeimos gydytoją, psichikos sveikatos centrą ar artimuosius. Tačiau kai kuriais veiksmais galima palengvinti sunkius išgyvenimus savarankiškai.
 
„Nepriimkite sprendimo šiandien, – sako Š.Einikienė. – Dėmesingas susitelkimas į dabartį gali padėti nuraminti greitai besisukančias mintis. Dar vienas svarbus dalykas – kalbėtis su kitais žmonėmis: artimaisiais, gydytoju ar draugais. Yra skirtingų būdų, kaip kiekvienas jų gali padėti.“
 
Jei kalbėti apie kylančias suicidines mintis pernelyg nedrąsu, svarbu nelikti vienam. Buvimas tarp žmonių padės likti saugiam. „Dar svarbu atpažinti liūdnas mintis provokuojančius veiksnius. Jie yra individualūs. Tai gali būti muzika, nuotraukos ar filmai. Veiksniais galima pasidalinti ir su artimaisiais, taip didinant jų supratingumą“, – pataria Š.Einikienė.
 
Specialistė ragina nevartoti alkoholio ir narkotinių medžiagų, paveikiančių už susikaupimą, sprendimų priėmimą, emocijų valdymą atsakingas smegenų dalis, ir primena: „Kaip sakė rašytojas ir teologas C.S.Lewis, mūsų laukiantys dalykai ateityje yra žymiai geresni už tuos, kuriuos paliekame praeityje.“

---

 
Svarbu
Psichologinių krizinių įvykių skambučių centras pasiekiamas nemokamu trumpuoju numeriu 1815.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!