Vadovavimas – didelis mokslas  

Patyręs vidaus ligų gydytojas A.Seibutis už Naujosios Vilnios poliklinikos vairo stojo prieš kiek daugiau nei metus. Praėjusieji metai direktoriui buvo intensyvūs, tačiau sėkmingi. Kaip žinia, Naujosios Vilnios poliklinika tapo sostinės sveikatos priežiūros tinklo pertvarkos pirmūne. Gydymo įstaiga pirmoji įsteigė sveikatos centrą (funkciniu pagrindu). Pertvarkoje dalyvauja penkios sostinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Vadovas vertina sklandų ir geranorišką Vilniaus miesto savivaldybės (steigėjas) ir vicemerės Simonos Bieliūnės pagalbą bei bendradarbiavimą. 
 
Naujajam kapitonui teko nelengvas uždavinys – vadovauti trims pacientų sveikatos uosto link plaukiantiems laivams: Naujosios Vilnios poliklinikai bei Salininkų ir Naujininkų klinikoms (Pastaroji prie poliklinikos prijungta dar prieš naujojo vadovo atėjimą). A.Seibučiui pavyko suformuluoti šiuolaikišką kryptį reikiamų pokyčių pusėn. 
 

„Vienas mūsų devizų – elgtis ir dirbti su pacientu kaip su artimiausiu žmogumi. Džiugu, kad mums pavyko įgauti didesnį jų pasitikėjimą – prisirašiusiųjų skaičiai paaugo. Pernai turėjome beveik pusę milijono pacientų vizitų. Stengiamės sumažinti jų eiles paslaugoms. Išaugo mūsų pajamos, todėl galėjome pakelti darbo užmokestį mūsų darbuotojams: 2023 metais gydytojams šis kilo vidutiniškai – apie 18 procentų, slaugytojams vidutiniškai – apie 10 procentų. Ir toliau stengsimės kelti atlyginimus“, – svarbesnius rodiklius akcentuoja Naujosios Vilnios poliklinikos direktorius Artūras Seibutis. 

 
Jis sako, jog medikai neturi daug progų lavinti vadovavimo įgūdžius, tad būsimiems ir esamiems gydytojams-vadovams lyderystės išminties semtis tenka kitur. „Vadovavimas – didelis mokslas. Turiu vadybos mokslų magistro diplomą, bet toliau gilinau ir gilinu vadovavimo žinias savarankiškai. Tiesa, esu ne tik vadybininkas, bet ir gydytojas. Ši profesinė patirtis padeda geriau suprasti kolegas ir pacientus. Žinau, kad mediko darbas beprotiškai sunkus. Gydytojams tenka didelis krūvis, pacientai kelia aukštus reikalavimus“, – komentuoja A.Seibutis.
 
Direktorius įsitikinęs, jog Naujosios Vilnios poliklinika turėtų stovėti ant tvirto demokratinių principų pagrindo. Tad su bausmių kultūra jo vadovaujamai gydymo įstaigai nėra pakeliui. Geras vadovas sugeba ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti specialistus.
 
„Diegiame ir tobuliname motyvacines sistemas. Kolegų pastangos turi būti įvertinamos finansiškai. Didelį dėmesį skiriame darbuotojų kvalifikacijai kelti, jų emocinei sveikatai stiprinti. Kartu daug investuojame į naują medicininę įrangą, plečiame paslaugų spektrą ir kuriame naujas darbo vietas. Pavyzdžiui, patobulinome mūsų kardiologijos sritį: nupirkome naujus echoskopus, krūvio testavimo sistemas, ilgalaikio ritmo testavimo įrenginį“, – požiūrį į savuosius darbuotojus apibūdina A.Seibutis. Pastarasis neslepia, kad jo viltys ir ambicijos Naujosios Vilnios poliklinikos atžvilgiu nėra mažos.  
 
„Turiu svajonę, kad Naujosios Vilnios poliklinika taps laimingiausių darbuotojų gydymo įstaiga Vilniaus mieste. Galbūt nuskambėsiu tarsi pagal vadybos teoriją, bet didžiausia mūsų stiprybė – žmonės. Turime stiprią ir stabilią komandą. Mūsų darbuotojų kaitos rodikliai žemi“, – šviesiais siekiais dalijasi A.Seibutis.


 
Vizija – gydymo įstaiga be popierių

Pernai vasarą duris pacientams atvėrė Salininkų klinika. Šia džiaugiasi Vilniaus pakraštyje esančių Salininkų gyventojai. Pastaruoju metu ši miesto dalis plečiasi, kuriasi jaunos šeimos, todėl Vilniaus miesto savivaldybė suprato poreikį atidaryti kliniką.
 
Direktorius A.Seibutis žvelgia tolesnių remontų pusėn. Jų laukia Naujosios Vilnios poliklinikos ir Naujininkų klinikos pastatai. Vadovas stengiasi, jog pastatų modernizacijai skirtos lėšos būtų naudojamos optimaliai. Gydymo įstaiga jau gavo Vilniaus miesto savivaldybės lėšas modernizacijos projektui vykdyti. „Pradėjome ruoštis viešiesiems pirkimams: imsimės modernizuoti Naujosios Vilnios poliklinikos pastatą. Naujininkų klinikoje taip pat planuojame formuluoti modernizacijos projektą. Šią vasarą, viliuosi, tapsime ir elektrą gaminančiu vartotoju“, – planus dėsto vadovas.
 
Pasak jo, Naujosios Vilnios poliklinika siekia modernėti visapusiškai. Jis prisimena prieš beveik metus duris atvėrusią kliniką: „Salininkų klinikoje nėra naudojamas popierius: pacientų ligos istorijos talpinamos skaitmeninėje bazėje, o sutikimą tam tikroms procedūroms atlikti pacientai pasirašo skaitmeniniu būdu. Norime, kad šitaip būtų Naujosios Vilnios poliklinikoje ir Naujininkų klinikoje.“
 
Europos Sąjungos lėšos modernizacijai bus investuojamos ne tik į remontus ar medicininę įrangą, bet ir į informacines technologijas. „Naudojame ir tobuliname pacientų apskaitos sistemą. Siekiame, jog mūsų pacientai ir gydytojai elektroniniu paštu arba žinute gautų svarbiausią informaciją. Norime visiškai automatizuoti įvairių ataskaitų rengimo procesą. Planuojame įdiegti klientų rekomendavimo indekso sistemą. Užsienyje seniai naudojama technologija padeda išsamiau įvertinti pacientų nuomonę apie gydymo įstaigą ir joje teikiamas paslaugas. Šiems užduodami du klausimai: ar rekomenduotumėte gydymo įstaigą artimam žmogui? Kokiu balu nuo 1 iki 10 įvertintumėte gautas paslaugas?“ –viziją apibūdina direktorius.
 
Jis pastebi, kad šiandien itin svarbu gydymo įstaigos duomenis laikyti saugiai. Tad Naujosios Vilnios poliklinikoje jie apsaugoti antivirusine programa, skaitmeninis tinklas padalintas į kelias dalis ir kt. „Kibernetiniam saugumui skiriame didelį dėmesį. Džiugu, kad Lietuvoje vis labiau suprantame, kaip svarbu apsaugoti pacientų medicininius duomenis“, – pabrėžia A.Seibutis.
 
Vadovas turi savo nuomonę ir apie dirbtinį intelektą. Šis tikrai nėra joks mediko konkurentas, o veikiau perspektyvus pagalbininkas. A.Seibutis pastebi, jog „ChatGPT“ šį tą žino ir apie Naujosios Vilnios polikliniką. Štai, anksčiau pokalbių botas pabrėždavo, jog poliklinika yra moderni gydymo įstaiga, o dabar aktualijas sekantis gudruolis sako, kad Naujosios Vilnios poliklinika yra svarbus sveikatos priežiūros centras!


 
Moderniausia medicininė įranga

Gydytojos otorinolaringologės (LOR) Jelizavetos Kogan kabinete – moderni medicininė įranga. „Galime išsamiai ištirti ausų, nosies ir gerklės ligomis sergančius pacientus. Atliekame audiologinius tyrimus, naudojame modernų fibroskopą. Jo dėka galime pamatyti pacientų viršutinius kvėpavimo takus: nosies ertmę, prienosinius ančius, nosiaryklę, gerklas ir kita“, – pasakoja jaunoji specialistė.  
 
Ji vertina, kad gydymo įstaigos vadovybė visada linkusi padėti ir diskutuoti; stengiasi atsižvelgti į perspektyvios gydytojos pastebėjimus, kokios medicininės įrangos reikia ateityje. 
 
Kodėl J.Kogan pasirinko dirbti Naujosios Vilnios poliklinikoje? Gydytoja žodžio į vatą nevynioja: „Darbo pokalbiu metu gavau atsakymus į rūpimus klausimus. Tai yra apie medicininę įrangą, darbo grafiką ir užmokestį. Taip pat supratau, kaip vyks ir bus organizuojamas darbas. Man patiko sklandus bei informatyvus bendravimas. Gydymo įstaiga buvo tikrai motyvuota priimti LOR gydytoją. Pasijutau reikalinga.“ J.Kogan sako nesigailinti, kad priėmė sprendimą dirbti čia: „Darbo aplinka jauki. Net apie menkiausias mobingo apraiškas negali būti nė kalbos.“
 
Į akių ligų gydytojos Nomedos Šoblinskienės rankas neseniai pateko optinis koherentinis tomografas. Prieš kelis mėnesius įsigytas modernus tomografas skirtas gilesnėms terpėms tirti. Pavyzdžiui, tinklainės ar regos nervams vertinti, taip pat pakitimams dėl glaukomos, makulos degeneracijos ir kt.
 
„Kompiuterinio koherentinio tomografo pagalba galime kur kas tiksliau diagnozuoti. Ir kartu greičiau siųsti pacientą į kitą gydymo etapą. Mums nebereikia remtis kitų gydymo įstaigų atliktais tyrimais. Tik pradėjome semti gilias šio tomografo galimybes. Net nesitikėjau, kad bus taip faina“, – džiaugsmo neslepia akių ligų gydytoja.
 
N.Šoblinskienę jos darbe labiausiai motyvuoja rezultatas. Jį specialistė įvertina pasitelkdama modernią medicininę įrangą. „Žmogus gali nejausti pagerėjimo, bet specialistas viską mato. Pavyzdžiui, žmogui gali būti šiek tiek mažesnis ar didesnis rūkas, o specialistas mato, kaip nyksta uždegimas, mažėja nuosėdos“, – pasakoja akių ligų gydytoja.   
 
Slaugytoja Ala Vladimirova pernai ėmė darbuotis naujai įrengtame Kardiologijos kabinete. „Turime visą reikiamą įrangą. Pavyzdžiui, naudojamės kulkšnies žasto indekso matuokliu. Jo pagalba ištiriame kraujagyslių standumą. Turime naują kardiografą, echoskopą“, – pokyčiais džiaugiasi patyrusi slaugytoja, greitai įgudusi dirbti su nauja įranga.   
 
Iki naujo Kardiologijos kabineto įrengimo pacientai išsamesnio tyrimo buvo siunčiami į kitas gydymo įstaigas. Naujosios Vilnios gyventojams nebereikia kažkur važiuoti ir sukti galvą, kur palikti automobilį. Dabar gydymo įstaigoje teikiamas visas antrinio lygio kardiologijos paslaugų spektras. Poliklinikoje dirba trys gydytojai kardiologai, planuojama priimti ir ketvirtą.
 
Kelti kvalifikaciją

Vyriausioji slaugytoja Jolanta Kalinauskienė pasakoja, kad pastaraisiais metais gydymo įstaigoje įvyko ne vienas svarbus pokytis. „Direktorius skatina mus judėti į priekį. Žinome aiškiai suformuluotus tikslus ir užduotis. Laikomės konkrečių terminų, o galiausiai pateikiame rezultatus“, – teigia vyriausioji slaugytoja.

 
Ši sako, kad Naujosios Vilnios vadovybė vis daugiau dėmesio skiria darbuotojų kvalifikacijai kelti. „Dalyvaujame įvairiuose mokymuose. Vyko vadovavimo įgūdžių mokymai. Tris dienas gydymo įstaigos skyrių vadovai gilino ir plėtė vadovavimo žinias bei įgūdžius. Gegužės pradžioje personalo darbuotojai turės savižudybių prevencijos įgūdžių mokymus. Aktyviai skatiname bei noriai išleidžiame kolegas mokytis“, – pasakoja J.Kalinauskienė, pridurianti, kad besiplečiantis slaugytojų kompetencijų spektras pažeria naujų iššūkių slaugos specialistams.
 
„Slaugytojos atliktas procedūras turi suvesti į elektroninę sistemą. Todėl kelias dienas keturiasdešimt slaugytojų mokysis, kaip tinkamai tvarkyti dokumentaciją, formuoti slaugos planus bei kt. Mokymai vyks nuotoliniu būdu“, – planais dalinasi J.Kalinauskienė.
 
Pacientų aptarnavimo skyriaus vadovė Renata Voronovič pasakoja, jog dažniausiai paciento kelionė reikiamų paslaugų link prasideda nuo pokalbio telefonu su skambučių centro darbuotoju. Pastarojo specialisto darbas nėra lengvas, bet itin svarbus.
 
„Mūsų registratorės dalyvauja bendravimo su pacientais mokymuose. Profesinius komentarus teikiu beveik kasdien. Rūpinuosi darbuotojų emocine sveikata. Darbuotojams sakau: kiekvieną stresinę situaciją išspręskime čia ir dabar. Jeigu reikia, darbuotojos ateina pas mane ir pasikalbame“, – akcentus dėlioja vedėja.
 
Anot jos, registratūros darbuotojai turi pasižymėti įvairių kompetencijų ekipuote. Pirmiausia empatišku gebėjimu įsijausti į kito kailį. Taip pat tikrai nepakenktų gerai išmanyti kalbas. Juk geras kalbų mokėjimas padeda spręsti konfliktus ir sklandžiai įvykdyti logistines užduotis.
 
„Mūsų darbuotojai moka skirtingas kalbas. Įprastai su pacientais bendraujame lietuviškai, lenkiškai, rusiškai arba angliškai. Geras kalbos mokėjimas padeda išspręsti sudėtingas situacijas ir atliepti mūsų pacientų poreikius“, – pastebi R.Voronovič.
 
Pirmieji Lietuvoje

Naujosios Vilnios poliklinika parodė tikrą pavyzdį kitiems. Ir ne tik steigiant sveikatos centrą, bet ir formuojant pirmąją šeimos gydytojų komandą.
 

„Mūsų gydymo įstaiga pirmoji suformavo šeimos gydytojo komandą pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus. Tai buvo tikras iššūkis“, – pasakoja medicinos auditorė Jolanta Kizenevič.
Šią komandą sudaro mišri specialistų grupė: atvejo vadybininkas, apylinkės administratorius, kineziterapeutas, akušerės, sveikos gyvensenos medicinos specialistas, socialinė darbuotoja, slaugytojos.

 
Šeimos medicinos centro vedėja Jolanta Jankelevičienė pasakoja, kad šiuo metu jos komanda didelį dėmesį skiria profilaktinėms programoms vykdyti. Į pagalbą šeimos gydytojams ateina atvejo vadybininkai. „Ankstyva ligos diagnostika padeda užkirsti kelią komplikacijoms. Nemaža dalis prevencinių patikros programų dalyvių yra darbingo amžiaus žmonės. Šie neserga jokiomis ligomis, todėl ne visada nori pasitikrinti sveikatą. Visgi, mūsų atvejo vadybininkai stengiasi paskambinti ir įkalbėti mūsų pacientus“, – pasakoja vedėja.
Pastarieji taip pat konsultuoja ir poliligotus pacientus.
 

„Atvejo vadybininkai išsiaiškina, kokios problemos kamuoja pacientą. Ir toliau koordinuoja jo kelią pas reikiamą specialistą. Padeda žmogui susigaudyti. Dėl jų darbo mūsų pacientai pas šeimos gydytojus ir kitus specialistus patenka sklandžiau ir greičiau“, – kolegų darbo svarbą pastebi Šeimos medicinos centro vedėja Jolanta Jankelevičienė. 

 
Šeimos medicinos centro vedėja J.Jankelevičienė šiose pareigose darbuojasi maždaug metus. Ji sėkmingai vadovauja kelioms dešimtims šeimos gydytojų. Naujas gyvenimo etapas buvo kupinas profesinių iššūkių. „Reikėjo įgauti darbuotojų pasitikėjimą. Kartu turėjau suformuluoti ir vadovavimo stilių. Taip pat išsikelti tikslus ir sukurti strategiją, kaip juos įvykdysiu. Stengiuosi bendradarbiauti su kolegomis. Juk gydytojai – protingi ir mąstantys žmonės. Jiems nereikia pirštu rodyti ką daryti. Su laiku pavyko įgauti kolektyvo pasitikėjimą“, – profesinę vadovavimo patirtį reflektuoja J.Jankelevičienė.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!