Nelaukti simptomų pradžios 
Gimdos kaklelio vėžys, kaip ir daugelis kitų onkologinių ligų (pvz., krūties ar prostatos vėžys), savo juodą darbą pradeda atlikti tyliai – navikas kurį laiką nesukelia simptomų. Dėl šios priežasties gimdos kaklelio prevencinė programa įgauna ypatingą svarbą. Juk patikros programa suteikia galimybę laiku aptikti ikivėžinius pokyčius ir pagrindinį žmogaus papilomos virusą (ŽPV). Pastarasis yra pagrindinis gimdos kaklelio vėžio susirgimo veiksnys.  
 
Kiek paradoksalu: Lietuvoje gimdos kaklelio patikros programa veikia beveik dvidešimt metų, tačiau reikšmingai daliai moterų vis dar nėra įprasta pasitikrinti gimdos kaklelio sveikatą. Anksčiau L.S. korespondentei gydytoja akušerė ginekologė R.Čiurlienė pažymėjo, kad lengviau nesusirgti, nei pasveiksti.
 

„Visada reikia pabrėžti, kad kertinis momentas, kai kalbame apie gimdos kaklelio vėžį – profilaktika. Tai yra įrodyta. Daug lengviau nesusirgti, nei bandyti pasveikti. Ketvirtoje stadijoje, net jei ir bus geras atsakas į gydymą, yra beveik šimto procentų tikimybė, kad liga sugrįš. Šis vėžys – agresyvus ir mažai jautrus chemoterapijai, todėl išgyvenimo rodikliai tokie prasti. Kita vertus, mokslas žengia į priekį ir pergalė kada nors ateis“, – tąsyk pasakojo R.Čiurlienė, kuri pažymėjo, kad ne tik prevencinė gimdos kaklelio programa, bet ir vakcinacija nuo ŽPV yra svarbi kovoje prieš gimdos kaklelio vėžį. Specialistei norėtųsi, kad moterys aktyviau lankytųsi pas gydytoją ginekologą bei dalyvautų patikros programoje.

 
Ar baimintis patikros?
Pasitikrinti gimdos kaklelio sveikatą nėra sudėtinga. NVI informuoja, kad gimdos kaklelio ląstelių citologinis tyrimas (PAP testas) padeda nustatyti organizme vykstančius ląstelių pokyčius. Šis tyrimas atliekamas moterims iki 34 metų (imtinai), o vyresnėms atliekamas ŽPV tyrimas. Gydytoja akušerė ginekologė R.Čiurlienė anksčiau savaitraščiui pasakojo, kad siekiant kokybiško ir patikimo PAP testo atlikimo specialistas turi laikytis nustatytų patikros standartų. Taip pat PAP testą moterims reikia atlikti periodiškai (priklausomai nuo amžiaus grupės), mat tikimybė iš pirmo tyrimo karto aptikti pakitimus nėra didelė.     
 
„Yra tam tikros tepinėlio paėmimo taisyklės. Pirmiausia reikia atsižvelgti į menstruacinio ciklo dienas, lytinį gyvenimą ar įvairių vaistų vartojimą. Gimdos kakleliai nėra vienodi: būna įvairių formų, plyšimų, stenozių. Atsižvelgiant į tai, kiekvienai moteriai reikia kitaip paimti tepinėlį, žinoti, kad ląstelės paimamos iš kaklelio kanalo, išorinės dalies. Geriausia, kai tą atlieka tam paruošti specialistai arba gydytojai ginekologai. Deja, taip nėra. Šiuo metu Lietuvoje nurodyta, kad net ir šeimos gydytojas gali atlikti tyrimą. Atsižvelgiant į tai, kad vieno tyrimo jautrumas tik pusšimtis procentų, ypač svarbu laikytis taisyklių, norint gauti patikimus rezultatus. Dar vienas svarbus dalykas – rezultato vertinimas. Šiandien aparatai atskiria pakitimus ir vėliau juos vertina žmogus. Ten irgi gali pasitaikyti klaidų“, – tąsyk kalbėjo gydytoja akušerė ginekologė. 
 
Neilgai trunkančio tyrimo metu nuo gimdos kaklelio (su šepetėliu arba specialia mentele) paimamas paviršinių ląstelių mėginys. Laboratorijoje toliau ieškoma ar gimdos kaklelį dengiančio ir kaklelio kanalą išklojančiame epitelyje nėra ikivėžinių pakitimų. Po PAP testo įvertinama ar moteriai reikalinga gimdos kaklelio biopsija.          
Kaip nesusirgti?
Pagrindinis gimdos kaklelio vėžio susirgimo veiksnys – tai ŽPV infekcija. Laimei, turime vakciną nuo šios infekcijos: vakcinacija rekomenduojama 11 metų mergaitėms ir berniukams (pastarieji taip pat gali sirgti kitomis ligomis, kurias sukelia ŽPV). Juk ŽPV gali sukelti ne tik gimdos kaklelio, tačiau ir varpos, gerklų ir išangės vėžį.   
 
„Mergaitėms skiepas dešimt penkiolika metų išsilaiko pakankamo lygio, kad apsaugotų nuo užsikrėtimo. Tačiau neturime duomenų, ar pasiskiepijusios moters, turinčios gyvenimo partnerį su persistuojančia ŽPV infekcija, imuninė sistema per tam tikrą laiką nepradeda toleruoti viruso“, – anksčiau savaitraščiui pasakojo R.Čiurlienė, kuri pažymėjo, kad ne vien moterys, bet ir vyrai turi būti apsaugoti vakcina nuo ŽPV. Anot specialistės, riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu gali didinti ne tik virusas, bet ir kitos priežastys: pavyzdžiui, bakterinė moters lyties organų infekciją, dažni uždegimai, imuninės sistemos būklės ir imunosupresinės ilgos.    
 
NVI informuoja, kad moters gyvenimo būdas taip pat gali mažinti riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu: ŽPV infekcijos rizika auga kartu su lytinių partnerių skaičiumi. Visgi, moterims nereikėtų galvoti, kad, jeigu jos neturi lytinio gyvenimo, tai ir gimdos kaklelio vėžiu tikrai nesusirgs (juk ŽPV gali būti įgyjamas net ir paauglystės  metu). Riziką susirgti didina ir ilgalaikis kontraceptikų vartojimas bei kt. Rūkančioms moterims nepakenktų atsisakyti šio žalingo įpročio arba nepradėti rūkyti.      
 
Gyvenimas po gimdos kaklelio vėžio diagnozės nesibaigia. Kovoje prieš šį naviką svarbi pacientės emocinė būklė, jos nusiteikimas pasveikti ir po gydymo grįžti į gyvenimo ritmą. Be to, kaip ir, pavyzdžiui, prostatos, taip ir gimdos kaklelio vėžys gali neigiamai paveikti intymiausią asmens sritį – seksualinį gyvenimą ir vaisingumą. Todėl gi ypač svarbu, kad emocinę pagalbą pacientei užtikrintų ne tik specialistai, bet ir artimiausi žmonės.         
 
Gydymas – radikalus
„Moterims, kurioms pašalinta gimda, daugiau nebebūna mėnesinių. Tačiau lytinis potraukis ir gebėjimas mylėtis nuo histerektomijos nenukenčia. Vis dėlto moterys po operacijos turi emocinių sunkumų. Moters nuomonė apie savo seksualumą gali pasikeisti, be to, ji gali jausti emocinį nepasitenkinimą dėl to, kad nebegalės turėti vaikų. Šiuo atveju labai svarbus partnerio supratingumas. Aptarti emocinius sunkumus moteris galėtų su gydytojais, psichologais, slaugytojais, socialiniais darbuotojais ir dvasininkais“, – rašo NVI.  
 
Gimdos kaklelio vėžio gydyme, kaip informuoja NVI, dažniausiai taikomi du gydymo būdai: chirurginis gydymas arba spindulinė terapija. Diagnozavus ankstyvos stadijos naviką taikomas chirurginis gydymas. Dažniausiai atliekamos dviejų tipų operacijos: nedidelės apimties operacija (konizacija) atliekama navikui esant gimdos kaklelio paviršiuje. Tačiau, jeigu liga pasiekė gilesnius kaklelio audinius (bet nėra už jo ribos) – tenka pašalinti gimdą (histerektomija), kiaušides, kaušintakius ir dubens limfmazgius. Gimdos kaklelio gydyme taip pat naudojama spindulinė terapija (radioterapija). Didelės energijos jonizuojanti spinduliuotė žaloja vėžio ląsteles ir stabdo jų augimą. 

Projektas „Pagalbos tiltai“ (9230 Eur)