Keičiasi traumų pobūdis
 
Praėjusį šventinį savaitgalį šalį užliejus šilumai, gatves užplūdo riedutininkai, paspirtukininkai, dviratininkai. Sezonas jau oficialiai atidarytas“, – Katedros aikštėje paspirtukais ratus sukantys vienas per kitą klegėjo paaugliai.
 
Kiek mažiau tokiu sujudimu džiaugiasi traumatologijos skyrių specialistai. Šaltuoju metų laikų dominavusias griuvimo traumas keičia kitos, patiriamos aktyviai pramogaujant lauke. „Jeigu esant slidžiai dangai pacientai patirdavo santykinai nedidelės energijos traumas, slysdami vietoje, pavasarį daugėja didelės kinetinės energijos traumų, kai, pavyzdžiui, vairuojant dvirates transporto priemones, pasiekiamas didelis greitis“, – pasakoja Klaipėdos universiteto ligoninės ortopedas-traumatologas Karolis Jurgelaitis.
 
Dažniausiai dėl to, pasak pašnekovo, nukenčia viršutinės galūnės. „Į skubios pagalbos centrus žmonės atvyksta su raktikaulių, žastikaulių, stipinkaulių lūžiais. Neretai patiriamos ir galvos traumos. Taip pat daugėja su intensyvia fizine veikla susijusių nelaimių (patempiami raiščiai, raumenys ir sausgyslės). Dažniausiai taip nutinka, kai po žiemos neįvertinamos fizinės galimybės ir aktyvia veikla apkraunamas netreniruotas raumenynas, raiščiai“, – priduria K.Jurgelaitis.
 
Pavojingiausias – paspirtukas
 

Pavojingiausią dvirate transporto priemone medikai įvardija elektrinį paspirtuką – su juo susijusios pavojingiausios traumos. „Šios priemonės pasiekia didelį greitį. Nugriuvus galima susižeisti žandikaulį, dantis, nosį, kaktą. Neretai pasitaiko sunkių traumų, susijusių su galvos smegenų sukrėtimais ar kitais smegenų sužalojimais“, – sako Klaipėdos universiteto ligoninės ortopedas-traumatologas Karolis Jurgelaitis.

 
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad sunkių sužalojimų atvejais skubios pagalbos skyriuje neretai nustatomas girtumas, o jų vairuotojai nelaimės metu dažnai nedėvi apsaugos priemonių.
 
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, populiariausių transporto priemonių – elektrinių paspirtukų ir dviračių – vairuotojai per metus padaro per 12 tūkst. įvairiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Jų mėgstamiausia pramoga – vairuoti išgėrus. Į eismo įvykius šių transporto priemonių vairuotojai per metus pakliūva apie tris šimtus kartų. Daugiau nei pusę nelaimingų atvejų įvykdo paspirtukų vairuotojai.
 
„Kelių eismo taisyklėse elektrinių paspirtukų vairuotojai priskiriami prie dviračių vairuotojų, ir jiems taikomos tos pačios taisyklės. Abiejų transporto priemonių vairuotojų padaryti nusižengimai bei eismo įvykiai skaičiuojami kaip vienos grupės – kartu“, – komentuoja Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovė Jorūnė Liutkienė.
 
„Neatsakingų vairuotojų sukeltos problemos gali turėti ilgalaikių pasekmių tiek pačiam nelaimėliui, tiek aplinkiniams, – primena K.Jurgelaitis ir ragina dviračių bei paspirtukų vairuotojus atsakingiau laikytis galiojančių eismo taisyklių. – Nevažiuokite viena transporto priemone dviese. Sumažinkite važiavimo greitį, pasiviję judantįjį ta pačia kryptimi, transporto priemonėmis naudokitės tik būdami blaivūs ir nepamirškite dėvėti šalmą.“
 
Primena atsiversti KET
 
Lietuvos kelių policijos tarnyba dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojams nori priminti, kad jie yra viešojo judėjimo dalyviai. Vairuotojams galioja nustatytos taisyklės, o už jų nesilaikymą skiriamos baudos. „Pravartu sezonui prasidedant atsiversti Kelių eismo taisykles“, – pataria J.Liutkienė.
 
Vairuoti dviratį ir elektrinį paspirtuką savarankiškai važiuojamąja kelio dalimi leidžiama ne jaunesniam kaip 14 metų asmeniui. Gyvenamojoje zonoje elektrinių paspirtukų, kaip ir dviračių vairuotojų, amžius neribojamas. Nepilnametis vairuotojas, kuriam nėra 18 metų, važiuodamas keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą.
 
Dviratis ir elektrinis paspirtukas privalo turėti tvarkingą stabdį ir garso signalą. Gale turi būti pritaisytas raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų.
 
„Jeigu važiuojate važiuojamąja kelio dalimi, privalote dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos. Tamsiuoju paros metu dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, dviračio gale – raudonos šviesos, o dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais“, – pasakoja Policijos departamento specialistė.
 
Pašnekovė primena, kad dviračio ar elektrinio paspirtuko vairuotojas, judėdamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, privalo duoti kelią pėstiesiems ir negali jiems trukdyti, juo labiau kelti pavojaus. Važiuojant pro pėsčiąjį, privalu pristabdyti iki 3-7 km/val. greičio ir palaikyti saugų šoninį atstumą jį lenkiant.
 
„Atsiminkite, kad elektrinių paspirtukų vairuotojams griežtai draudžiama kirsti važiuojamąją kelio dalį važiuojant pėsčiųjų perėja ir vežti kitą asmenį. Privažiavę pėsčiųjų perėją, privalote sustoti, nulipti nuo elektrinio paspirtuko ar dviračio ir per perėją jį stumti. Taip pat sustodami, sukdami į kairiąją ar dešiniąją pusę, turite parodyti įspėjamąjį signalą ranka“, – sako J.Liutkienė.
Išaiškinus pažeidimą, vairuotojams gresia baudos nuo 10 iki 200 eurų.

---

 
Verta žinoti

Kyla pavojus gamtai
Neatsakingas vairuotojų elgesys ne tik didina eismo įvykių, traumų, bet ir žalos gamtai tikimybę.
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija praneša apie parsidėjusią intensyvią varliagyvių migraciją ir ragina tiek automobilių, tiek paspirtukų, dviračių vairuotojus bei pėsčiuosius saugoti gyvūnus.
 
„Šylant orams, ypač po lietaus, varliagyviai dar intensyviau keliaus. Todėl prašau, vairuotojai, pamatę „kupstelį“ ant kelio, jį apvažiuokite, o, jei yra galimybė, sustokite ir patraukite nuo kelio. Svarbu – į tą pusę, kur gyvūnas bandė keliauti“, – prašo Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistas Gerardas Paškevičius.
 
Išsaugoti varliagyvius, anot G.Paškevičiaus, svarbu todėl, kad jie suėda daug žmonių nemėgstamų kenkėjų: uodų, lervų, musių, šliužų, erkių. Ypač svarbu apsaugoti stambias pateles, drauge besinešančias kiaušinėlius, vadinamus kurkulais. „Nebijokite, jokia varlytė ar rupūžė jums įkąsti ar kaip nors kitaip sužeisti negali, o ir palietus rupūžę tikrai jūsų oda netaps karpuota. Tai – mitas. Rupūžės ginasi kitaip – paimtos į rankas išleidžia vandens atsargas. Tai – ne šlapimas, o tik vanduo, kurį rupūžės „nešiojasi“, o prireikus sudrėkinti odą, vandenį išleidžia“, – pasakoja specialistas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!