L.Klimka – apie išmuštą tautinio orumo jausmą

Greta Vanagienė
2024-03-08
Fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Libertas Klimka, atėjus pavasariui, o kartu pasitinkant vieną svarbiausių švenčių – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, pastebi, kad didžiuotis tautiškumu nemokame. Pamynę lietuviškas šaknis vaikomės Europos. „Lietuviams įkaltas nevisavertiškumo kompleksas. Esame rytų europiečiai ir dėl to gėdijamės. Pusę metų pagyvenę užsienyje lietuviškai jau imame kalbėti su akcentu. Mums yra išmuštas tautinio orumo jausmas“, – įsitikinęs jis.
L.Klimka – apie išmuštą tautinio orumo jausmą
„Laimei, mūsų kraštas nepatiria didelių potvynių, žemės drebėjimų, ugnikalnių išsiveržimų - Dievas ir gamta mums padovanojo nuostabų kraštą. Visiems linkiu gražaus pavasario, kuris pagal mano spėjimus gali būti ilgokas, bet šiluma neskubės“, - sako Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Libertas Klimka.

- Prieš Kovo 11-ąją norisi pasikalbėti apie lietuvybę, tautiškumą. Pastebėjau keistą reiškinį – užsienyje gyvenantys lietuviai tautiškumą ypač puoselėja, pavyzdžiui, turi įsigiję tautinį kostiumą, lanko lituanistines mokyklas. Gyvendami savo krašte dairomės importinių dalykų.
 
- Maža to, kitos Europos Sąjungos tautos savo tautiškumą puoselėja nuo seno: danai Vėliavos dieną švenčia išeidami į gatves pasipuošę tautiniais kostiumais, norvegai taip savo gimimo dieną švenčia. Tautiniai kostiumai, kuriems gal šimtas metų, yra saugomi kaip didžiulė vertybė. Lietuviai jį apsirengti gėdijasi, išskyrus gal ansamblių dalyvius. Mums yra įkaltas nevisavertiškumo kompleksas: norime būti Europos Sąjungos dalis – tikri europiečiai, bet nenorime būti lietuviai. Dėl tos priežasties pusę metų pagyvenę užsienyje lietuviškai jau imame kalbėti su akcentu. Mums yra išmuštas tautinio orumo jausmas. Jį iš dalies išmušė sovietų sąjunga, bet tuomet buvome laikomi vakariečiais. Maskvėnai ar leningradiečiai mus „pribaltais“ vadino, jausdavo, kad kultūriškai esame už juos aukštesni. Įstojus į Europos Sąjungą, reikalai pakito. Ėmėme jaustis žemesni už prancūzus ar vokiečius. Esame rytų europiečiai ir dėl to gėdijamės. Už tai visus kavinių pavadinimus dažniausiai rašome arba angliškai, arba prancūziškai – lietuviški pavadinimai tapo gėdingi. O, pavyzdžiui, Berlyne prancūziškų pavadinimų nėra, Paryžiuje nėra vokiškų. Tai orumo praradimas. Apmaudu... Net šventes norime labiau švęsti užsienines, bet ne savo tradicines. Taip prigijo Šv. Valentino diena, Helovinas – keltų ir amerikiečių miksas.

 
- Jei jau apie šventes prakalbome, Kaziuko mugė pristatoma kaip turinti gilias tradicijas Lietuvos kultūroje ir istorijoje. Švenčiamas pavasario atėjimas, pristatomas turtingas lietuviškų papročių, amatų, maisto ir liaudies tradicijų lobynas. Mugės tikslas – įkūnyti bendruomeniškumo dvasią, supažindinti su Lietuvos kultūra, tradiciniais ir šiuolaikiniais amatais. Deja, po truputį tai ima panašėti į prekybos centrą po atviru dangumi…
 
- Kaziuko mugė švenčiama nuo 1604-ųjų metų. Kai dar galėjau daryti tam įtaką, daug metų stengėmės, kad centrinė Kaziuko mugės dalis būtų atskirta ir ten būtų priimti tik sertifikuoti meistrai. Deja, nustūmus senųjų kultūros paveldo tradicijų saugotoją Vytenį Urbą, kuris tai kuravo, yra daroma, kas tik nori. Su Urba buvome sutarę, kad net vartai būtų į tikrą Kaziuką. O dabar tikrus meistrus ir tikrus lietuviškus produktus galima atskirti pagal vienodas Tautodailininkų sąjungos prekybos palapines. Sertifikatus išdalina speciali Žemės ūkio ministerijos komisija. Ne vienerius metus buvau šios komisijos narys – atidžiai žiūrėdavome, kad produktas būtų tradicinis. Dabar gi Kaziuko mugės pakraščius tvarko tie, kas sugeba įtikinti savivaldybę, kad tai darys geriausiai. Nemanau, jog tai apsieinama be įtakų ar pažinčių. Jei norime, kad Kaziuko mugė skambėtų Europoje, jog užsieniečiai žinotų, kad tai – dėmesio vertas kultūrinis įvykis, jį turi kuruoti jungtinės pajėgos, o ne savivaldybė. Turi būti įtraukti teatrai, viešbučiai, kavinės, muzika... Žodžiu, kuriamas visas kultūrinis fonas. Panašiai buvo prieš karą: mugės vakarais veikdavo visi teatrai, specialiai jai buvo statomos komedijos, skečai. Kaziuko mugėje gimė „Šėpos“ teatras. Iš Lenkijos atvykdavo traukiniai ir tris dienas stovėdavo ant bėgių, pasitarnaudami kaip viešbučiai. Buvo didžiulė kultūrinė programa. Kaziuko mugė turi visas prielaidas būti europinio masto įvykiu. Rankų darbo gaminiai, šimtametė tradicija – tai ko jau Europoje nebėra.
 
- Vadinasi, tik mes dar rankomis kojines megzti mokame?

 
- Taip, visur kitur – mašinos. Turime daug tautodailininkų ir sistemas, kurios jas atrenka. Didžiuotis galime ir lino gaminiais, kuriuos perka japonai, medžio drožiniais, turime išlaikę dievdirbystės tradicijas. Vertinamas mūsų medus. Jis lyginamas su vežamu iš Kinijos, bet mūsų geresnis. Yra nesąžiningų bitininkų, kurie net maišo Kinijos medų su mūsiškiu, nes anas pigesnis. Juos atskirti padeda tik tiksli cheminių junginių analizė, bet buitiniu būdu namuose galima patikrinti medaus klampumą specialiu mediniu įrankiu – menturėliu. Geri bitininkai pas mus sugeba net iš skirtingų augalų surinkti medų. Būna pavasarinis medus su žiedadulkėmis, rudenį – viržių medus, kuris turi visai kitas gydomąsias savybes.
 
- Paklausiu kaip gamtos mokslų daktaro – ar bus dar šiemet sniego? Ką sako gamtos reiškiniai?
 
- Šiemet sunku prognozuoti, nes susideda keli veiksniai, kurių net galingiausi pasaulio kompiuteriai nesugeba įvertinti. Dalis jų priklauso nuo žmogaus – kiek išmetėme šiukšlių. Įtaką klimatui daro karas Ukrainoje, kur naudojamos balistinės raketos. Į tai ypač reaguoja mūsų klimato juosta. Rudenį ne be reikalo neturėjome bobų vasaros. Ukrainoje padegamos milžiniškos naftos saugyklos - viskas kyla į dangų, jame pasilieka ir balistinių raketų trekai, kurie suardo įprastus ciklonų ir anticiklonų kelius, lemia jų kaitą. Imama kalbėti apie tai, jog daugybė kontrastingų klimato veiksnių gali būti karo veiksmų padariniai. Be karo, klimatą veikia ir gamybos mastai, karinė pramonė, augantis žmonių skaičius. Naudojami žemės resursai, teršiama gamta. Gamtinės priežastys: pakito vandenyno srovė, smarkiai tirpstantys ledynai, savaime mažėjantis žemės magnetinis laukas. O ir žmonės gadina atmosferą. Augantis žmonių skaičius gerokai daugiau augina ir galvijų, kurie išskiria anglies dioksidą, metaną, lemia šiltnamio efektą, kurio niekaip nemokame reguliuoti. O kur dar įsivysčiusių šalių mados diktatas – kiekvienam norisi naujesnių baldų ir drabužių. Apie tvarią ekonomiką tik pradėta kalbėti, o Kinijos didmiesčiuose į gatvę gali išeiti jau tik su kauke – nebėra kuo kvėpuoti.
Klimato nukrypimų pasaulyje daug. Laimei, mūsų kraštas nepatiria didelių potvynių, žemės drebėjimų, ugnikalnių išsiveržimų - Dievas ir gamta mums padovanojo nuostabų kraštą. Visiems linkiu gražaus pavasario, kuris pagal mano spėjimus gali būti ilgokas, nes šiluma neskubės.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    G.Vitkauskienė: ne liga turi valdyti pacientą, o jis ligą

    G.Vitkauskienė: ne liga turi valdyti pacientą, o jis ligą

    „Šeimos medicina mane sužavėjo pacientų įvairove, galimybe dalyvauti paciento diagnostikoje ir ilgalaikiame stebėjime...
    V.Žu­kaus­kie­nė: chi­rur­gės pai­nio­ja­mos su slau­gy­to­jo­mis

    V.Žu­kaus­kie­nė: chi­rur­gės pai­nio­ja­mos su slau­gy­to­jo­mis

    Ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos gy­dy­to­ja Vik­to­ri­ja Žu­kaus­...

    Budinti vaistinė


    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką balandį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką balandį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...
    Mokys, kaip vartoti vaistus

    Mokys, kaip vartoti vaistus

    „Oficialiai vaistinėse surenkamų ir sunaikinamų vaistų kiekis – 20 tonų per metus – rodo, kaip netinkamai vartojami ar neva...

    Sveika šeima


    Automobilius gatvėse stabdys ir aplinkosaugininkai

    Senas taršių automobilių parkas ir didelė miestų tarša Aplinkos ministeriją privertė griebtis pokyčių – sustiprinti aplinkosaugininkų įgaliojimai transporto priemonių taršos srityje. Netrukus keliuose vairuotojus stabdys ne tik policija, bet ir aplinkos apsaugos pareigūnai. Saugaus eismo ekspertai iniciatyv...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Ksenotransplantacija: vis daugiau vilčių pacientams

    Daugiau negu 100 tūkst. JAV gyventojų laukia organų transplantacijų. Ksenotransplantacijos (iš gyvūno žmogui) pasiekimai laukiantiesiems gali suteikti naujų vilčių. Kovo viduryje Masačiusetso ligoninės Bostone gydytojai žmogui atliko sėkmingą kiaulės inksto persodinimą.   

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ir turtuoliai verkia
    Henrikas Vaitiekūnas Ir turtuoliai verkia
    Kas po devintu prakaitu slypi?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas po devintu prakaitu slypi?
    Pavėlavęs perspaudų rinkinys
    Henrikas Vaitiekūnas Pavėlavęs perspaudų rinkinys

    Naujas numeris