Senjorų liūdesį vaiko kultūra

Amelija Trumpytė
2024-04-25
Lietuvoje gyvena vienišiausi senjorai Europos Sąjungoje (ES) – net kas antras mūsų senjoras gyvena po vieną. Vienišumas yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių psichikos sveikatos problemoms atsirasti. Tačiau specialistai tvirtina, kad problemos mastą galima mažinti, pasitelkiant kultūrą. Įrodyta, jog kultūriniai ir kūrybiniai užsiėmimai padeda mažinti atskirtį, valdyti nerimą, gerinti psichologinę būklę ir mažinti negalios bei senatvės stigmas.
Senjorų liūdesį vaiko kultūra
Šiemet programa „Socialinis receptas“, atverianti senjorams bibliotekų, muziejų ir galerijų duris, bus vykdoma net trylikoje savivaldybių.

Lietuvos senjorai liūdi
 
„Ne kartą senjorai dalinosi, kad juos namuose lankančios „Senjoro“ organizacijos darbuotojos yra vieninteliai jų pašnekovai per savaites. Dalis senjorų išgyvena vienišumą, turi itin mažą socialinį ratą ir būna be galo išsiilgę bendrumo jausmo ar paprasčiausio pokalbio“, – sako „Senjoro“ organizacijos vadovė Rugilė Bitautaitė.
 
Skaičiuojama, kad vienišų vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje yra tiek, kiek gyventojų Kaune – daugiau nei 300 tūkst.

 
R.Bitautaitės teigimu, vyresnio amžiaus žmonių psichologinė būklė prastėja. Jie vis dažniau susiduria su fiziniais sveikatos sunkumais, netektimis, ima suvokti besikeičiančias galimybių ribas. „Pasibaigus darbiniam periodui, vaikams tapus savarankiškais, vyresnio amžiaus žmogui tenka iš naujo atrasti savo vietą, tikslą. Jei senjoras atsiduria visuomeninio gyvenimo nuošalyje, jo emocinė sveikata tikrai prastėja. Gaila, tačiau dėmesys vyresnio amžiaus žmonių psichologinei sveikatai yra ganėtinai mažas. Dažnai elgesio, nuotaikos pokyčiai nurašomi amžiui, tarsi tai, kad senatvė atneša liūdesį, sunkumus, yra natūralus dalykas. Toks požiūris žalingas. Svarbu atkreipti dėmesį į pasikeitusį artimų senjorų elgesį, apatišką nuotaiką – tai gali būti tiek įvairių ligų, tiek psichologinių negalavimų ženklas“, – sako R.Bitautaitė ir tokiu atveju ragina kreiptis pagalbos.
 
2018 m. „Eurostat“ duomenimis, beveik pusė vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje buvo socialinės atskirties ir skurdo rizikoje. Tai yra ketvirtas prasčiausias rodiklis ES. Prastesnius turi tik Latvija, Estija ir Bulgarija.
 
Teigiamas menų vaidmuo
 

„Turime gražių pavyzdžių, kai senjorai, padedami mūsų darbuotojų, dalyvauja kultūriniuose renginiuose, aplanko vaizdingas vietas savo krašte, užsiima rankdarbiais. Pavyzdžiui, viena 90-metė senjorė pati nuolat internete ieško savo mieste vykstančių renginių, kuriuose galėtų dalyvauti“, – pasakoja „Senjoro“ organizacijos vadovė Rugilė Bitautaitė.

 
Tyrimai rodo, kad kūrybinės veiklos vyresnio amžiaus asmenims lemia mažesnį ilgalaikės sveikatos priežiūros poreikį, gali padėti įveikti tiek fizinius, tiek psichologinius iššūkius, skatinti saviraišką, bendravimo bei socializacijos gebėjimus.
 
„Insultą patyrusių pacientų dalyvavimas bendruomeniniuose meno projektuose stipriai pagerino jų psichologinę savijautą ir gyvenimo kokybę. Pastebėta, kad reguliarus švietimo, menų ar muzikos užsiėmimų lankymas yra susijęs su asmens gerove net ir po dešimties metų. Nustatyta, kad menai stiprina socialinius ryšius, sėkmės jausmą, fizinę koordinaciją, dėmesį, motyvaciją ir grupės tapatumą“, – rašoma Kultūros ir Sveikatos apsaugos ministerijų bei iniciatyvos „Kurk Lietuvai“ parengtoje analizėje „Laisvalaikio, kultūros ir meno poveikis sveikatai: Socialinio recepto galimybės žmonėms su negalia ir vyresnio amžiaus žmonėms Lietuvoje“.
 
Kultūros ministerijos Strateginių pokyčių grupės vadovė Eglė Saudargaitė sako, kad šeimos gydytojas ar visuomenės sveikatos biuro koordinatorius į jį besikreipusiam vienišam, socialinių, emocinių ir kitų sunkumų turinčiam pacientui gali įteikti „socialinį receptą“ ir nukreipti į bendruomenėje vykdomus laisvalaikio ir kultūros užsiėmimus. „Taip siekiama didinti asmens sveikatą ir gerovę. Veiklos, į kurias kviečiami senjorai kultūros ir meno įstaigose, yra įtraukiančios, skatina refleksiją, padeda susirasti bendraminčių, skatina bendrystę tarp kartų“, – teigia E.Saudargaitė.

 
„Senjorams daugiau veiklos yra didmiesčiuose, tačiau pastebime opią problemą mažesniuose miestuose. Mūsų organizuojami senjorų klubai vyresnio amžiaus žmonėms yra vienintelis būdas bent kartą per savaitę išeiti iš namų, pabendrauti su kitais. Kita vertus, senjorai, kurie gyvena vieni ir dėl sveikatos ar kitų problemų negali išeiti iš namų, apskritai negali pasiekti jokios veiklos“, – apgailestauja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus projektų vadovė Paulina Steponavičiūtė.
 
„Socialinis receptas“ pasiteisino
 
Kultūros ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos „Socialinio recepto“ projektas šiemet startuoja trylikoje Lietuvos savivaldybių: Vilniaus m., Kauno m., Rokiškio raj., Visagino m., Anykščių raj., Panevėžio m., Klaipėdos m., Telšių raj., Marijampolės raj., Biržų raj., Druskininkų m., Tauragės raj., Šiaulių m. savivaldybėse.

 
Pernai bandomoji „Socialinio recepto“ iniciatyva, vykdyta Kauno, Šiaulių ir Vilniaus miestuose bei Klaipėdos rajone, specialistų teigimu, pasiteisino. Bandomajame projekte dalyvavo Kultūros ministerijai pavaldžios kultūros ir meno įstaigos: muziejai, bibliotekos, scenos meno įstaigos. Jos teikė nemokamas tikslinei grupei pritaikytas kultūros ir meno paslaugas. Bandomajame projekte dalyvavusi 21 įstaiga iš viso pasiūlė beveik 60 veiklų.
 
Bandomojoje „Socialinio recepto“ iniciatyvoje aktyviai dalyvavo ir Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus. Pasak socialinių ir kultūrinių projektų koordinatorės Rūtos Klevaitės, muziejuje ir jo padaliniuose organizuota penkiolika ekskursijų, kuriose dalyvavo apie pusantro šimto senjorų.
 
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos atstovų teigimu, didelio susidomėjimo sulaukė meninis edukacinis užsiėmimas „Vienas antspaudas“, kuris supažindino su monotipija – spaudos technologija, leidžiančia kurti unikalius antspaudus. Dalyviai galėjo pramokti šios technikos ir kurti savo ekslibrisus. „Veiklos ne tik suteikė senjorams galimybę mokytis ir tobulėti, bet ir sukūrė prasmingas socializacijos galimybes. Mūsų įstaigos patirtis rodo, kad tokios iniciatyvos yra itin svarbios ir naudingos senjorų bendruomenei, jos skatina aktyvų gyvenimo būdą, mokymąsi ir savęs tobulinimą visą gyvenimą“, – apibendrino Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji bibliotekos vyr. metodininkė Evelina Kvietkienė.

 
Skaičiai
Remiantis Lietuvos statistikos metraštyje pateiktais duomenimis, 2019 m. pradžioje kas penktas Lietuvoje gyvenantis žmogus buvo vyresnis nei 65 metų.
Europos Sąjungos statistikos tarnyba prognozuoja, kad 2030 m. vyresnis nei 60 metų bus kas trečias Lietuvos gyventojas, o Europos žemynas bus vienas iš labiausiai senėjimo paveiktų regionų pasaulyje.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį

    Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį

    Sėklidžių vėžys išlieka labai aktuali tema, svarbi tai amžiaus grupei, kai tikrai dar negalvojama apie jokias ligas, juo la...
    G.Likatavičius: metadono programa finansuojama neblogai

    G.Likatavičius: metadono programa finansuojama neblogai

    „Vilniaus narkotinių medžiagų rinkos tendencijos panašios į Europos rinkos. Vyrauja sintetiniai kanabinoidai ir sinte...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...
    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Pasibaigus pandemijai daugelis šalių susidūrė su vaistų trūkumu. Ir nors pamažu galima atsikvėpti, nes gamybai susireguliuo...

    razinka


    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Stop internetui ar „skrolinam“ toliau?

    Antraštėse paprastai internetas piešiamas neigiama spalva: kelia depresiją, nerimą, trikdo miegą. Tačiau naujausias tyrimas rodo, kad viskas gali būti priešingai, o asmenų, besinaudojančių internetu, gerovės lygis aukštesnis už tų, kurie internetu nesinaudoja.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Yra liga, kurios galbūt... nėra
    Henrikas Vaitiekūnas Yra liga, kurios galbūt... nėra
    Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
    Henrikas Vaitiekūnas Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
    Sparnuotieji spąstai
    Henrikas Vaitiekūnas Sparnuotieji spąstai

    Naujas numeris