Radviliškyje nerimas
 
Joniškio ligoninė buvo nuolat reklamuojama kaip puikus pavyzdys, kaip taikant tinkamas priemones galima pritraukti gydytojus į regionus. Vis dėlto šis pavyzdys triukšmingai subliuško – išėjus į pensiją trims gydytojams stojo Vidaus ligų skyriaus darbas. Baiminamasi, kad panašus likimas neištiktų ir kitų ligoninių.
 
„Pas mus vos ne tas pats, – sako Radviliškio ligoninės vadovė Aušra Čiudarienė. – Vidaus ligų skyriuje dirba keturios daktarės, trys pensinio amžiaus. Praėjusią savaitę sužinojau, kad viena vasarą išeina. Iš viso skyriuje lieka du etatai. Iš kur terapeutą gauti – neįsivaizduoju. Ieškau visais kanalais.“
 
Ji pripažįsta, kad dviejų etatų užtikrinti veiklai neužtenka, nes pacientų srautas didelis. „O dar vasara, atostogų metas... Tragedija... Mes tikrai ne vienas toks rajonas. Reikia kitaip pasižiūrėti į šį klausimą, nes per mažai paruošiama terapeutų“, – pastebi A.Čiudarienė.
 
Pensininkais taps 88 gydytojai
 
Utenos apskrityje vyko Seimo Sveikatos reikalų komiteto išvažiuojamasis posėdis. Jo metu ir ten keltas medikų trūkumo klausimas.
Nors ligoninė dirba pelningai (pernai atliko daugiau paslaugų, nei buvo numatyta sutartyje su teritorine ligonių kasa), darbas gali pradėti buksuoti.
 

„Per penkerius metus nuo dabar 88 žmonės sulauks pensijos. Pas mus dirba 450 žmonių. Netekti tiek darbuotojų yra didelis procentas, – sako Utenos ligoninės vadovas Tomas Saladis ir konstatuoja, – Seimo nariai gali važiuoti skersai išilgai visą Lietuvą – visur girdės tą patį. Ateina darbintis gydytojas. Siūlau tris tūkstančius eurų algos. Nuvažiuoja į Visaginą, ligoninės vadovas Matulevičius duoda tris su puse. Ką turiu siūlyti? Keturis? Yra žmonių, kurie pas mus uždirba milžiniškus pinigus. Rezidentai sako „mums pinigai nesvarbu“. Bet atvažiuoja rezidentas darbintis medicinos gydytoju, sėdi prieš mane atsilošęs, koją ant kojos sudėjęs, gyvo paciento nematęs ir be kelių tūkstančių apie įsidarbinimą net nekalba.“

 
Jis mano, kad nesveika konkurencija dėl algų – pagrindinė sveikatos sistemos bėda, kuri sužlugdys visus bandymus pagerinti paslaugų prieinamumą.
 
Pritraukimo programos neveikia
 
Rajonai konstatuoja – gydytojų pritraukimo programos, kurios šalies regionuose vykdomos jau ne pirmi metai, neveikia.
 

„Mūsų gydytojų pritraukimo programa, vykstanti jau apie porą metų, neveikia taip, kaip svajojome ir vylėmės, – sako Ignalinos rajono meras Laimutis Ragaišis. – Ir pinigų pridėjome mokymuisi, rezidentūrai, tačiau nepagavome to cinkelio, kas nuvestų jauną žmogų atvažiuoti ir likti Ignalinoje.“

 
Jis teigia, kad kol kas labiausiai čia grįžti nori tie, kurie Ignalinoje užaugo. „Gimtinės ryšys pas mus geriausiai suveikė“, – pastebėjo L.Ragaišis.
Jam antrina ir Visagino savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Jolita Zabulytė, einanti ir savivaldybės gydytojos pareigas.
 
„Prisivilioti sunkiai sekasi. Turime programą. Kaip ir visos savivaldybės apmokame už studijas jau ketvirto kurso studentei, remiame šeimos gydytoją, kuris studijuoja rezidentūroje, – priemones vardijo ji ir čia pat pridūrė, – deja, tai nieko negarantuoja. Greitai tie gydytojai, kuriems įstaiga apmokėjo už studijas, pakviečiami į privačias įstaigas“, – konstatavo ji.
 
„Problemos visur vienodos, – teigia Visagino vicemerė Aleksandra Grigienė. – Trūkstamų specialistų pritraukimo kadrilis šokamas visur, atlyginimas atrodo didelis, o gydytojų vis tiek trūksta.“
 
Reikia spręsti
 
„Dėl specialistų pritraukimo, mes – mažesnieji rajonai – jau prikariavom, – sako nuo šios temos pavargęs Ignalinos meras L.Ragaišis. – Keldami sąlygas, atėjimo pinigus tik auginame gydytojų kainą. Pinigų nėra, įstaigos tiek lėšų neprigeneruoja, ligonių kasos tiek nemoka. Įstaigas savotiškai stumiame į bedugnę. Gal yra kitų civilizuotų priemonių pasaulyje šiai problemai spręsti?“
 
T.Saladis teigia, kad privačiose gydymo įstaigose dirbti medikams patraukliau – algos didesnės, krūvis mažesnis, dirbti ramiau.
„Artėjam prie traumatologinės krizės, – įspėjo jis. – Santariškėse, Lazdynuose po kelis laisvus etatus, galvoju kodėl? Nes nenori sunkiai dirbti. Privačioj hialuroną pabadė, pasiėmė trigubą algą ir nei tau naktį plūktis operacinėje, nei nieko. Prie ko prieisime? Turime šalyje vos vieną specialistą, kuris gali sutvarkyti sunkią plaštakos traumą, nes prie tokio ligonio sėdi parą – kruvinas darbas, kurio niekam nereikia.“
 
Poliklinikose tas pats
 
Nekokiomis prognozėmis dalijasi ir Molėtų priminės sveikatos priežiūros centro direktorė Eglė Bareikienė. „Pas mus dirba dešimt šeimos gydytojų, penki pensinio mažiaus, keletas vyresni nei septyniasdešimt metų. Jie bet kada gali išeiti, o pakeisti tikrai neturėsime kuo“, – konstatavo ji.
 
J.Zabulytė antrino, kad 52 proc. Visagino PSPC gydytojų – pensinio amžiaus. Visagino išskirtinumas, kad pacientai – dažnai tik rusakalbiai ir jiems reikia rusakalbio gydytojo, kurių dar mažiau.
 
J.Zabulytė pasakojo, kad pas juos eilės neurologijos, kardiologijos ir endokrinologijos ambulatorinėms paslaugoms gauti yra daugiau nei trisdešimt dienų ir vėlgi kaip pagrindinę priežastį nurodo gydytojų trūkumą.
 
Resursai išbarstyti
 
Premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė patvirtina: gydytojų pritraukimas – didžiulė problema. Ji mano, kad koją kiša išbarstyti resursai – daugybė specialistų dirba etatų dalimis – po 0,1, 0,2, 0,25 etato.
 
„Vienas specialistas važinėja per keturias penkias įstaigas ir tie deficitiniai specialistai pradeda naudotis situacija. Matome tuos skelbimus, kur sakoma: „Tik atvažiuokite pabudėti, darbo nebus“ ir panašiai. O kas užpildys darbo turinį, kuris reikalingas kiekvieną dieną? Susidaro vakuumas. Turime galvoti, kaip šią situaciją tvarkyti“, – sakė premjerės patarėja.
 
Žada priemonių paketą
 
Viceministras A.Pečkauskas žada, kad jau netrukus pasirodys SAM priemonių paketas gydytojų pritraukimo problemai spręsti. „Turime numatę gausų lėšų kiekį (...) Visos savivaldybės turės galimybę pasinaudoti. Tai bus ir stipendijos, ir sutarčių sudarymo, rezidentūros mechanizmai“, – sakė A.Pečkauskas ir teigė, kad ministerija tai paviešins artimiausiu metu.
 
Tiesa, jis vis dar kartoja mantrą, kad specialistų pritraukimas priklauso nuo įstaigos pastangų. Ir... pagal seną įpratimą pateikė Joniškio pavyzdį, kuris šiuo metu dėl gydytojų trūkumo jaučia bene drastiškiausias pasekmes šalyje.
Viceministras priminė ir tai, kad 35 proc. rezidentūros laiko turi būti praleista ne universiteto ligoninėse. Pasidžiaugė, kad „vyksta didesnis rezidentų judėjimas į periferijas“.
 
Vėl prakalbo apie atidirbimą
 
Gydymo įstaigų vadovai klausia, kodėl už valstybės lėšas studijavęs asmuo negali kelerius metus atidirbti valstybei?
 
„Manęs už tokį pasiūlymą prieš porą metų vos iš parlamento neišmetė“, – replikavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, kovojęs už privalomo atidirbimo idėją.
 
Parlamentarė Rimantė Šalaševičiūtė prisiminė, kad šio projekto svarstymą sustabdė jaunimo – studentų atstovybės ir Jaunųjų gydytojų asociacijos pasipriešinimas. 
 
Ž.Gudlevičienė pritaria: jaunimo pasipriešinimas buvo didžiulis. „Bet su ministru kalbėsime, kad civilizuotą būdą galima rasti. Ir užsienyje yra tas pats. Visi rezidentai rotuoja, važiuoja į rajonus. Ir ten kažkodėl net ir mūsų išvykę lietuviai nepyksta, jog reikia dirbti mažesniame miestelyje. Lygiai tuo keliu ateisime, tik reikia apversti komunikaciją, kad tai – ne prievarta. Kitaip parinksime žodžius“, – sakė Ž.Gudlevičienė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!