Nereali „prabanga“
Zimbabvės gydytojų asociacija už žmogaus teises (ZADHR) siekia priversti valdžią skubiai aprūpinti medicinos personalą apsaugos priemonėmis, perspėdami, jog priešingu atveju pasekmės bus labai liūdnos. Juolab kad ir sveikatos sektorius šalyje - ne pats stipriausias. Dirbdami be apsaugų didelė dalis medikų mirs, tad galiausiai nebus kam užtikrinti sveikatos apsaugos.
„Šalyje tiek valstybinėse, tiek privačiose gydymo įstaigose dirbantiems medikams apsaugos priemonių nėra. Arba jos tiesiog netinkamos. Kad jų trūksta, galime tai patvirtinti, nes patys dirbame be jų“, - teigiama teismo kreipimesi, kurį publikavo „The Guardian“.
 
„Nesiėmus skubių priemonių, apie kurias kalbame, jau ne pirmą kartą šalis nebus pasirengusi susidoroti su užgriuvusia pandemija. Tai pareikalaus daug žmonių gyvybių, įskaitant ir tų, kurie su šia liga kovos priešakinėse linijose, tai yra medikų“, - rašo gydytojų asociacijos atstovai.
Asociacijos ZADHR teigimu, šalyje 1,5 tūkst. medicininio personalo, dirbančio viešosiose ligoninėse, reikalauja, kad per dieną jiems būtų išskirtos bent trys kaukės. Vyriausybė gi tikina, jog tokia „prabanga“ šiais laikais nereali.
„Dabar tai yra būtina, jei norime išvengti Italijos katastrofos, kur didelis skaičius praktikuojančių medikų užsikrėtė teikdami sveikatos priežiūros paslaugas pacientams. Ir nemaža dalis jų mirė, vykdydami savo pareigą“, - teigia Zimbabvės medikai.

Tik 10 teigiamų
Nuo tada, kai Zimbabvėje prieš daugiau nei mėnesį buvo nustatytas pirmasis užsikrėtimo COVID-19 infekcija atvejis, testavimas atsilieka nuo visų įmanomų rekomendacijų. Šalyje, kurios gyventojų skaičius yra 14 mln., iki praėjusios savaitės buvo atlikta tik 316 testų žmonėms, kuriems įtartas užsikrėtimas.
Zimbabvės sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šalyje užfiksuoti tik 10 ligos atvejų, vienas pacientas mirė. Tiesa, miręs pacientas yra žinomas televizijos žurnalistas – Zororo Makamba. Anot gydytojų, šalyje neveikia jokia sistema dėl kontaktų tikrinimo, testai neatliekami nei gydytojams, nei ligoninėje atsidūrusiems pacientams, kuriems įtariama ši infekcija.

Kelis mėnesius trunkantys streikai
Tai ne pirmas kartas, kai Zimbabvės gydytojai kyla į kovą su valdžia. Šiuo metu streiką paskelbė jaunieji gydytojai ir slaugytojos. Jie atsisako eiti į darbą, jei nebus aprūpinti reikiamomis apsaugos priemonėmis. Prieš daugiau nei porą savaičių Zimbabvės gydytojus pasiekė pagalba iš fondo „Jack Ma“. Medikams atskraidinta 200 tūkst. testų, 100 tūkst. kaukių ir 10 tūkst. apsauginių kombinezonų. Tačiau šių apsaugos priemonių negana, norint aprūpinti šalies medikus apsaugos priemonėmis.

Zimbabvės gydytojų asociacijos iždininkas Tapiwa Mungofa teigia, jog šiuo metu daug ligoninių dirba skubios pagalbos režimu. „Tik nedidelė dalis gydytojų ir tik tų, kurie turi savo transportą, ir tų, kurie gyvena netoli ligoninių, pasirodo darbe“, - sako T.Mungofa.
Zimbabvės sveikatos sektorius buvo „suluošintas“ po pernai vykusių streikų, kai medicinos personalas kelis mėnesius streikavo dėl prastų darbo sąlygų, o gydytojai tikino, jog pacientai ligoninėse miršta dėl medicininių atsargų trūkumo. Visa šalies sveikatos sistema dėl ekonominės krizės griuvo pastaruosius du dešimtmečius. Tai kelia realių abejonių dėl šalies galimybių susidoroti ir su koronavirusu. Šiemet sausį medikai nutraukė kelis mėnesius trukusį streiką, kai įsikišo milijonierius Strive Masiyiwa, kuris pasisiūlė pusmetį mokėti atlyginimus medicinos personalui.
 
Pandemija iš postų verčia ir ministrus
Nors daugelis šalių susiduria su problema tinkamai aprūpinti medicinos personalą reikiamomis apsaugos priemonėmis, kai kuriems sveikatos ministrams tai kainuoja postus.
Štai teigiama, kad Ukrainos sveikatos apsaugos ministro Ilja Jemeco pasitraukimas iš šalies Vyriausybės - negebėjimas suvaldyti pandemijos bei neaprūpinimas medikų reikiamomis apsaugos priemonėmis.
Atsistatydinti teko ir Rumunijos sveikatos apaugos ministrui, nes... prisišnekėjo.

Rumunijos sveikatos apsaugos ministras Victoras Costache atsistatydino paaiškėjus, kad jo pažadas atlikti tyrimus dėl koronaviruso visiems Bukarešto gyventojams yra nerealistiškas. Vietos žiniasklaidos žiniomis, ministras pirmininkas Liudvicas Orbanas pareikalavo V.Costaches atsistatydinti po to, kai šis pažadėjo atlikti tyrimus dėl koronaviruso visiems sostinės gyventojams. Kad padarytų tai, ką žadėjo ministras, Rumunijai reikėtų gauti apie 2–4 mln. koronaviruso testų. Šiuo metu šalis pagamina vos 2 tūkst. tokių testų per dieną. Televizijos kanalas „Digi24“ apskaičiavo, kad dabartiniu tempu Rumunijai prireiktų 7 metų, kad galėtų būti atlikti tyrimai dėl koronaviruso visiems, kam žadėta. Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, Rumunijoje patvirtinti 1 029 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, nuo COVID-19 mirė 17 žmonių. Rumunija turi 19,5 mln. gyventojų.

Pandemija iš posto vos neišvertė ir Bulgarijos sveikatos ministrą Kiril Ananiev. Kai Bulgarijos dviejų didžiųjų ligoninių gydytojai ir slaugytojai parašė pareiškimus išeiti iš darbo, nes Vyriausybė negeba jų aprūpinti reikiamomis apsaugos priemonėmis, nors jiems reikia gydyti užsikrėtusius COVID-19 infekcija pacientus, sveikatos apsaugos ministras tik per plauką išsaugojo kėdę Vyriausybėje.

---

 
Įdomus faktas
Pandemijos akivaizdoje kai kurie politikai prisiminė ir savo ankstesnes profesijas. Airijos ministras pirmininkas Leo Varadkaras (nuotr.), šaliai kovojant su COVID-19 pandemija, nusprendė grįžti į mediciną. Vieną dieną per savaitę jis pacientus konsultuoja telefonu. 
Apie tai, remdamasi ministro pirmininko biuro informacija, ankstų pirmadienio rytą pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Prieš tapdamas politiku L.Varadkaras septynerius metus dirbo šeimos gydytoju Dubline. Iš medicinos registro buvo pašalintas 2013 m. Po to, kai pasiūlė šalies sveikatos apsaugos tarnybai savo paslaugas, į jį vėl buvo įtrauktas šių metų kovo mėnesį. Kaip teigiama dienraštyje „The Irish Times“, L.Varadkaras pacientus konsultuos telefonu, padės įvertinti pacientų būklę.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!