Vadinamasis pandemijų įstatymas, priimtas 2021 m. rugpjūčio mėn., leidžia Belgijos vyriausybei įvesti nepaprastąją padėtį „epidemijos“ atveju, t. y. kai infekcinė liga gali paveikti daug šalies žmonių. Tai apima daugybę kardomųjų priemonių, kurios buvo plačiai taikomos Europoje per COVID-19 pandemiją, pvz., įvažiavimo į šalį bei susirinkimų laisvės ribojimą ir kai kurių viešųjų erdvių uždarymą išlaikant būtinų paslaugų teikimą. Taip pat įstatymas numatė galimybę neatsiklausus mobilizuoti žmones darbui. 

 

Griežtas, bet būtinas
 

Tokia nepaprastoji padėtis gali būti paskelbta tik ne daugiau kaip trims mėnesiams, po to vyriausybė turi iš naujo įvertinti šalies visuomenės sveikatos padėtį ir rizikas.

„Mes kruopščiai pasiruošėme ateičiai ir naujų pandemijų atveju būsime pasirengę, net jei akivaizdžiai tikimės, kad daugiau niekada nereikės to įgyvendinti“, – apie sprendimą kalbėjo Belgijos vidaus reikalų ministrė Annelies Verlinden. 
 

Griežtos antikovidinės priemonės šalyje sukėlė didžiulius protestus, dažnai prapliupusius ir smurtu, kai dešimtys tūkstančių žmonių išeidavo į gatves ir susiremdavo su policija. Pareigūnų skaičiavimais, Belgijos vyriausybei paskelbus griežtesnes kovos su didėjančiais COVID-19 atvejais ir hospitalizavimo priemones, į vieną protestą, pavadintą „Kartu už laisvę“, susirinko apie 35 tūkst. žmonių – tarp jų buvo senjorų ir šeimų su mažais vaikais. Dalis agresyviau nusiteikusių demonstrantų pasuko šalin nuo suderinto eisenos maršruto, o policija buvo priversta nuo jų gintis vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis. Tą dieną buvo areštuota nemažai protestuotojų. 

 

Ribojimus vertina nevienareikšmiškai
 

Europoje konstituciniai teismai priėmė įvairius sprendimus dėl veiksmų, kurių šalių vyriausybės ėmėsi, siekdamos pažaboti virusą. 

Antai, Ispanijoje 2021 m. Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad dvi skirtingos „nepaprastosios padėtys“, kurias vyriausybė paskelbė 2020 m. kovą ir lapkritį, siekdama įgyvendinti griežtą uždarymą ir komendanto valandą, Konstitucijai visgi prieštarauja. Nuo 2020 m. kovo mėn. Ispanijos teisės ekspertai daug diskutavo, ar tikrai reikėjo įvesti tą nepaprastąją padėtį – o gal pandemijai suvaldyti galėjo būti panaudotos kitos teisinės priemonės? 
 

Teismas pagaliau nusprendė, kad vyriausybė turėjo imtis nepaprastosios padėties, kuriai reikalingas parlamento pritarimas, kad apribotų pagrindines teises viruso plitimui pažaboti įvestų karantinų atveju. Primename, Ispanijoje virusas nusinešė mažų mažiausiai 119 tūkst. žmonių gyvybių.
 

O štai Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas nusprendė, kad vyriausybės atsakas į pandemiją, įskaitant mokyklų uždarymą ir komendanto valandą 2021 m. pavasarį, buvo teisėtas ir pagrįstas dėl „ypač rizikingos pandeminės situacijos“. Teismas taip pat nurodė, kad papildomi bent 300 skundų dėl kitų avarinio karantinavimo priemonių, „tokių kaip pramogų ir kultūros objektų, mažmeninės prekybos, sporto ir restoranų apribojimai“, taip pat buvo atmesti. Vokietijoje, beje, šiuo metu priskaičiuota apie 168 tūkst. mirčių nuo COVID-19.

 

Burnojo ant žmogaus teisių pažeidimo
 

Nors tie asmens laisvių apribojimai, kurių, siekdamos kontroliuoti ligos plitimą ėmėsi skirtingų pasaulio šalių vyriausybės, neabejotinai būtini pandemijos kontrolei, daugelis šių politikos krypčių buvo pernelyg plačios arba neatsižvelgė į gyventojų patiriamas išlaidas,. „Be to, pandemija padidino jau egzistuojančią nelygybę, – primena žmogaus teisių gynėjai, – pagrįstą sveikatos priežiūros prieinamumu, skurdu, rasine neteisybe, pabėgėlių krizėmis ir išsilavinimo trūkumu.“ Jie pastebėjo, kad daugiau nei 70 proc. pandeminės visuomenės sveikatos politikos nuostatų mažų mažiausiai vienu būdu neigiamai veikia žmogaus teises. „Vyriausybės turi galių, jei tik tam yra pakankamai rimta priežastis, pažeisti daugumą žmogaus teisių, – karčiai pripažįsta Danijos žmogaus teisių institutas. – Tačiau tam bent jau turėtų būti rimtas teisinis pagrindas, o apribojimų taikymas turi būti nuspėjamas ir tikslus, kad piliečiams būtų lengva jį suprasti ir jo laikytis.“ Jų siūlymu, visi įvesti ribojimai turėtų būti automatiškai panaikinami, pandemijai pasibaigus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!