Vyriausybė ragina vaikų darželių darbuotojus pranešti apie tėvus, kurie negali pateikti įrodymų apie medicininę konsultaciją dėl skiepų.
Vis tik kol kas atsisakymo skiepyti vaikus Vokietija neprilygina nusikaltimui, priešingai, nei yra Italijoje, tačiau imtis tam tikrų veiksmų, kaip teigia H. Gröhe, yra būtina.
Šiuo metu planuojama priimti įstatymą, pagal kurį vaikai, kurių tėvai nesikreipė į specialistą dėl skiepų, galėtų būti išmesti iš vaikų priežiūros centro ar darželio. Šį įstatymą tikimasi priimti jau kitą mėnesį.
 
Italijos pavyzdys
Italijoje tymų atvejų 2017 m. užfiksuota kone tris kartus daugiau nei 2016 m. Praeitą savaitę Italijos vyriausybė nusprendė, kad tėvai privalo paskiepyti vaikus nuo 12 ligų iki kol jie pradės lankyti mokyklą. Tarp privalomųjų skiepų yra skiepai nuo tymų, poliomielito, kokliušo ir hepatito B.
Vokietijoje iki šių metų balandžio vidurio buvo užfiksuoti 410 tymų atvejų, o tai 85 susirgimais daugiau nei 2016 m. Roberto Kocho instituto teigimu, nuo tymų svarbu skiepyti ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius, gimusius nuo 1970 m., kurie nuo tymų nebuvo skiepyti arba gavo skiepą tik kartą.
 
Vakcinacija kitose Europos šalyse
2010 m. Europoje, Islandijoje ir Norvegijoje atlikta apklausa apie vakcinacijas parodė, kad net 15 šalių neturi privalomų skiepų sąrašo, o kitos turi bent vieną privalomą skiepą.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, atsiradus dviem skiepams nuo tymų, šių susirgimų skaičius stipriai sumažėjo, o 2016 m. jis buvo mažiausias.
 
Vis dėlto net 14 Europos šalių tymų atvejų skaičius auga, o daugiausiai jų fiksuojama Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Šveicarijoje ir Ukrainoje. Didžiausi tymų protrūkiai stebimi Italijoje ir Rumunijoje.
Antrasis skiepas nuo tymų turi būti skirtas 95 proc. populiacijos. PSO teigia, kad šio lygio šalys, kuriose fiksuojamas endeminis tymų lygis, šis rodiklis nėra pasiektas.
Iki vaikui pradedant lankyti mokyklą, būtina įsitikinti, kad jis yra gavęs abu skiepus nuo tymų, rekomenduoja PSO.