Be šalutinio poveikio
„Cancer Research UK“ duomenys rodo, kad praėjusiais metais pasaulyje nuo vėžio mirė 9,6 mln. žmonių. Prognozuojama, kad 2030 m. naujų vėžio atvejų skaičius padidės iki 21,3 mln., o mirusių skaičius – iki 13,1 mln.
Mokslininkų iš Izraelio komanda teigia, kad jų kuriamas priešnuodis veiks iš karto ir jam prireiks vos kelių savaičių sunaikinti visas vėžines ląsteles. Mokslininkai, kuriantys vaistą, pavadintą „MuTaTo“, teigia, kad vaistas beveik nesukels šalutinio poveikio.
Naująjį vaistą kuriančios bendrovės „Accelerated Evolution Biotechnologies“ (AEBi) vadovas Danas Aridoras sako, kad vaistas paveiks kelias mutacijas vėžinėse ląstelėse, panaudodamas prieš vėžį nukreiptų peptidų kombinaciją. Vaisto pavadinimas „MuTaTo“ reiškia - „daugiatikslis toksinas“.
„Mūsų vaistas nuo vėžio bus efektyvus nuo pat pirmos dienos ir veiks kelias savaites, neturės jokio šalutinio poveikio arba minimalų ir kainuos gerokai mažiau nei kiti rinkoje esantys gydymo būdai“, – Izraelio žiniasklaidai sakė D.Aridoras.

L.S. skaičius
9,6 
- tiek mln. žmonių, „Cancer Research UK“ duomenimis, praėjusiais metais pasaulyje mirė nuo vėžio. 

 
Kaip veikia?
Preparatą sukūrusi  AEBi peptidais užsiima jau seniai. Kaip paaiškino kompanijos vadovas Ilan Morad, jie pranašesni už gydymui naudojamus antikūnus: mažesni, pigesni ir juos lengviau pagaminti.
Pradėdama veiklą, ⁠AEBi stengėsi atrasti anksčiau nežinotų peptidų vėžiui gydyti, tai yra, iš esmės, užsiėmė tuo pačiu kaip ir visi kiti. Tačiau kompanijos specialistams pradėjo aiškėti, kodėl kiti vėžio gydymo vaistai ir metodai neveikia. Pasirodo, dauguma vaistų atakuoja konkretų taikinį ant vėžinės ląstelės paviršiaus ar jos viduje.
 
Taikinio slopinimas paprastai stimuliuoja mutacijas, kurios gali panaikinti vaisto efektyvumą. „MuTaTo“ naudojama peptidų kombinacija nusitaiko iškart į kelis kiekvienos vėžio ląstelės taikinius. Be to, dar galingas peptidinis toksinas, žudantis tik vėžio ląsteles. Dėl to preparato poveikio vėžinių ląstelių mutacijos neveiks.
Kai kurie vėžiniai augliai gali sukurti tikrus skydus, neleidžiančius į juos patekti stambioms molekulėms. I.Moradas tikina, kad „MuTaTo“ galės juos apeiti. Preparatas veikia kaip aštuonkojis, jis gali patekti į sunkiai pasiekiamas vietas – ten, kur kitoms stambioms molekulėms įėjimas draudžiamas.

Vienu vaistu neįveiks
Nors tyrimai įgauna pagreitį, yra mokslininkų ir gydytojų, teigiančių, jog nerealu tikėti, kad netrukus vėžiui išgydyti bus atrasta piliulė ar vakcina. Airijos Karališkojo chirurgijos koledžo mokslininkė dr. Naomi Elster straipsnyje „The Guardian“ rašo, jog tikimybė įveikti visų rūšių vėžį vienu vaistu tokia pati, kaip vienu vaistu įveikti AIDS, depresiją ar gripą.
 
„Pasiekėme progresą kovodami su specifinių rūšių vėžiu. Bet jis sugeba adaptuotis ir pasipriešinti vaistams. Tai - milžiniškas iššūkis ir net daug žadantys gydymo metodai gali būti veiksmingi tik trumpą laiką. Tačiau „perkandę“ pasipriešinimo eigą, vėžį galime paversti ne mirtina, o lėtine liga“, - sako mokslininkė.
Kolegei antrina Kanados Britų Kolumbijos universiteto mokslininkas. „Į vėžio terapiją galime žvelgti kaip į kovą su jo evoliucija. Dėl to jį įveikti taip sunku. Vienintelis sprendimas – atakuoti šią ligą iš daugybės skirtingų kampų vienu metu“, - teigia Madsas Daugaardas.

Turi daug vilties
I.Moradas sako, kad į naująjį vaistą dedama daug vilčių.
„Mes siekiame užtikrinti, kad šio gydymo būdo nepaveiktų mutacijos. Vėžinės ląstelės gali mutuoti taip, kad vėžys atsikrato tikslinių receptorių. Tikimybė, jog įvyks daugybinės visų tikslinių receptorių mutacijos, smarkiai mažėja su naudojamu taikinių skaičiumi. Vietoj to, kad receptorius atakuotume po vieną, galime atakuoti po tris vienu metu. Net ir vėžys negali priversti mutuoti trijų receptorių iš karto“, – sakė jis.
Verta paminėti, kad pastaraisiais metais pasiekta didelės pažangos gydant vėžį, bendras mirtingumas daugelyje šalių sumažėjo.

---

 
Lietuvoje
2017 metais Lietuvos mokslininkai pradėjo mokslinį tyrimą, kurio metu planuojama sukurti pasaulyje unikalius vėžio imunoterapijos preparatus. Naujieji preparatai būtų skirti gydyti trims skirtingoms vėžio lokalizacijoms: glioblastomai, melanomai ir plaučių vėžiui. Juos lietuvių biotechnologijų įmonė UAB „Froceth“ su Nacionaliniu vėžio institutu (NVI) planuoja sukurti 2019 metais.
Pagrindiniai šiuo metu taikomi vėžiu sergančių pacientų gydymo metodai yra chirurgija, chemoterapija ir radioterapija. Derinyje su šiais tradiciniais gydymo metodais pastaruoju metu vis plačiau taikoma ir imunoterapija, kuria siekiama suaktyvinti imuninės sistemos veikimo mechanizmus ir taip naikinti piktybines vėžio ląsteles. Mokslininkai pasaulyje ieško būdų, kaip patobulinti individualizuoto gydymo technologijas ir vėžio imunoterapiją padaryti dar efektyvesnę.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!