Moterų pagaili labiau
Kroatijos valdžios institucijos pastaraisiais metais buvo atidžiau tikrinamos dėl smurtinio elgesio su migrantais, siekiančiais gauti prieglobstį ES šalyse. Šimtai pabėgėlių yra įstrigę prie Kroatijos sienos, šiaurės vakarų Bosnijoje ir Hercogovinoje. Jie dešimtis kartų įvairiais būdais mėgino kirsti Kroatijos sieną, prašyti prieglobsčio, tačiau nesėkmingai.
 
Kadangi su Kroatijos pareigūnais dėl sienos kirtimo susitarti paprastai nepavyksta, migrantai mano, jog tik sveikatos sutrikdymai gali suminkštinti jų širdis. Patekimas į medikų rankas, hospitalizacija suteiktų taip norimą progą pateikti prieglobsčio prašymą. Bet sveikatos sutrikimo juk nesuvaidinsi, atvykę greitosios pagalbos medikai tokius gudručius kaip man išfiltruoja ir perduoda atgal sienos apsaugos pareigūnams. Kas toliau? Laisvė fantazijai ir maldos, kad sveikatos sutrikdymas „pagalbinėmis“ medžiagomis nesibaigtų mirtimi.
 
Pabėgėlės moterys vartoja ir net sąmoningai stengiasi perdozuoti opioidų. Kodėl to imasi moterys? Skausmus kenčiantys tvirti migrantai vyrai pasienio pareigūnams nekelia tiek gailesčio, kiek po kojomis krintančios negaluojančios moterys.
 
„Tikėjausi sau ir trims vaikams gauti prieglobstį, dėl to į kelionę pasiėmiau kelias tramadolio tabletes. Mane nuo jų pykina, svaigsta galva, tačiau privalėjau jas gerti, kad su vaikams kaip nors patektume į ligoninę Kroatijoje ir pasiprašytume prieglobsčio“, – sakė vardo atskleisti nenorėjusi moteris. Šiuo metu ji su vaikais įsikūrusi apleistame name Bosnijos ir Hercogovinos pakraštyje, pora kilometrų nuo sienos su Kroatija.
 
Pabėgėliai nevengia vartoti opioidų prieš pat kirsdami sieną – „tinkamiausiu momentu“, kaip jie patys sako. Tačiau yra tokių, kurie bijodami pakenkti sveikatai, renkasi neva saugesnius metodus: trupina ir valgo rūkalus, geria šampūną, migdomuosius. Jie tikisi, jog apsinuodijus greitoji pagalba nepaliks jų pasienyje budintiems pareigūnams.
 
Viena migrantų „sėkmės“ istorijų sklinda iš lūpų į lūpas. Jauna moteris Ferhana prieš kirsdama Kroatijos sieną su vyru ir dukromis prarijo po kelias cigaretes. Kadangi moteris turėjo širdies problemų, poveikio ilgai laukti nereikėjo. „Pamenu, kad praradau sąmonę, o atsibudau Zagrebo ligoninėje, man pasisekė. Buvo sunku, iki šiol drebu tai prisiminusi, tačiau viską padariau dėl šeimos“, – draugams migrantams trumposiomis žinutėmis pasakoja Ferhana jau iš Miuncheno, kur šiuo metu apsistojo, mat pagaliau pateikė prašymą gauti prieglobstį Vokietijoje.
 
Vartoja dauguma pabėgėlių
Prieglobsčio siekiantys pabėgėliai – dauguma afganistaniečių šeimos – įvairių opioidų, stiprių skausmą malšinančių ar migdomųjų vaistų perka vietinėse Bosnijos ir Hercogovinos vaistinėse. Nors daugumai tokių preparatų reikalingi receptai, kur yra poreikis, ten atsiveria ir juodoji rinka.
 
Raudonojo Kryžiaus savanoriai, kartais teikiantys įvairią pagalbą pabėgėliams, teigia, jog įvairiausius stiprius vaistus vartoja kone 95 proc. suaugusiųjų. Tarp perdozavusių opioidų yra net 14-16 metų paauglių.
 
Beje, vaistus nuo skausmo didelėmis dozėmis migrantai tikina vartojantys ne tik bandydami kirsti sieną. „Mes juos geriame nuolatos, mat jeigu nepasiseka pereiti sienos ir pagauna Kroatijos pasienio ar policijos pareigūnai, bent jau nejaučiame skausmo, kai mus muša, norėdami išstumti atgal į Bosnijos pusę“, – pasakoja dvidešimtmetis afganistanietis ir priduria, jog pritrūkus vaistų ryjamos cigaretės, jas užgeriant vandenius. Tai paskatina besaikį vėmimą ir beveik garantuotą kelią į ligoninės priimamąjį.
 
(Ne)sėkmės istorija
Afganistaniečių Asal ir Osman šeima Bosnijos pasienyje, apleistoje lūšnoje gyvena jau beveik metus. Jie taip pat išmėgino „stebuklingas tabletes“, turinčias atverti vartus į Europą. Tiesa, sėkmė nenusišypsojo.
Praėjusį gruodį Asal (32 m.) Bosnijos vaistinėje nusipirko stiprių migdomųjų tablečių. Dešimt vienetų. Sieną su Kroatija, gerai žinomoje miškingoje vietovėje kirto penkiese: Asal su vyru, 70-metis moters tėvas bei du vaikai – septynerių ir devynerių metų amžiaus. Atskiromis grupelėmis sieną kirto dar kelios afganistaniečių šeimos.
 
Perėjo sėkmingai, nepastebėti. Jie puikiai žinojo, jog netoliese įprastai patruliuoja policijos automobilis, tad Asal nedelsdama vienu mostu prarijo aštuonias iš dešimties turėtų migdomųjų tablečių. Moterys iš kitų šeimų nevartojo nieko.
Osman pamena, jog mažiau nei po valandos žmonos oda pagelto, akys tapo stiklinės, jai tapo sunku kvėpuoti, galva nusviro. Vaikai pradėjo verkti nesuprasdami, kas jų mamai nutiko. Šeima tikėjosi, jog netrukus sulauks policijos ekipažo ir pareigūnai, pamatę moters būklę, neišvarys jų iš šalies, o nugabens į ligoninę. Tačiau patruliai nepasirodė.
 
Galiausiai Asal aptemo sąmonė, ji pradėjo rėkti „nelieskit manęs, nelieskit“, pakilo temperatūra. Moteris sugebėjo nueiti dar vieną kilometrą ir krito be sąmonės. „Tikriausiai mirs“, – tuomet sako pagalvojęs Osman, tačiau užsimetė žmoną ant pečių ir keliavo toliau.
 
Nuėjus dar kelis kilometrus prisistatė ir policijos pareigūnų ekipažas. Asal vis dar buvo be sąmonės. Pareigūnams vyriškis papasakojo situaciją ir paprašė pagalbos, norėjo pasiekti ligoninę. Šie patikino, jog padės. Susisodino šeimą į automobilį ir pradėjo važiuoti. Tačiau netrukus Osman suprato, jog juos veža visai ne į ligoninę. Paleido atgal prie Bosnijos ir Hercegovinos sienos ir liepė nešdintis iš kur atvykę. Palydėjo įspėjamaisiais šūviais.
 
Šiandien Asal jau atsigavusi, kalba, gyvena. Nepraranda vilties kada nors vis tiek patekti į Europos Sąjungą, vis tiek per Kroatijos sieną.
Visą likusią žiemą jos tėvas kasdien sukardavo po kelis kilometrus mėgindamas sieną kirsti vienas, tik su ryšuliu drabužių. Kasdien grįždavo atgal. Kol vieną dieną jam pavyko. Dabar likusių Bosnijos pakraštyje šeimos narių senolis laukia Zagrebo pabėgėlių stovykloje. Kada sulauks, nežinia...

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!