Faktas
Vieno tyrimo metu paaiškėjo, kad valstybės recesija sunkiausių laikotarpių metu prisidėjo prie 10 tūkst. savižudybių Šiaurės Amerikoje ir Europoje.

---

Vyrai žudosi dažniau nei moterys
Recesija ir griežto taupymo politika siejami su kylančiu savižudybių skaičiumi ir padažnėjusioms psichinės sveikatos problemomis – tai išaiškėjo po daugybės mokslinių tyrimų, daugiausiai atliktų Ispanijoje ir Graikijoje, analizės.
 
Apžvalga, publikuota pagrindiniame medicinos žurnale „British medical journal“ (BMJ), apibendrino daugelį tyrimų ir įrodė jų šališkumą, todėl tyrimų rezultatai turėtų būti vertinami itin atsargiai. Mokslininkai teigia, kad daugumos tyrimų išvados rodo, jog prieš aštuonerius metus, finansinės krizės laikotarpiu, ypač tarp vyrų padidėjo savižudybių skaičius.
Nors moterų psichikos sveikata kenčia labiau nei vyrų, pastarieji vis tiek žudosi dažniau.
 
Finansinės bėdos ir nedarbas iš tiesų padidina savižudybių riziką, tačiau tai taip pat gali priversti žmones pasirinkti sveikesnį gyvenimo būdą nei prieš sunkmetį.
Tyrimai įrodė, kad imigrantų, ypač nelegalių, sveikatos būklė suprastėjo kur kas labiau nei vietinių šalies gyventojų. Šalyse atsiradęs nestabilumas pagilino nelygybę tarp pasiturinčiųjų ir gyvenančių skurde greičiausiai todėl, kad vyriausybės dėl sunkmečio buvo priverstos apkarpyti sveikatos priežiūros išlaidas.
 
Skaudžiausias smūgis Ispanijai ir Graikijai
BMJ straipsnyje rašoma: „Įrodymų kiekis apie finansinės krizės poveikį sveikatos būklei Europoje nesiliauja augęs. 41 tyrimas atitiko mūsų kriterijus ir buvo išanalizuotas, o didžioji dauguma jų pagrindinį dėmesį skyrė šalims Pietų Europoje: Ispanijai ir Graikijai. Tyrimų dėmesio centre buvo valstybės nuosmukio įtaka sveikatai savižudybių ir psichinių ligų atžvilgiu. Daugelis tyrimų atskleidė, kad savižudybių mastas, ypač tarp vyrų, išaugo finansinės krizės metu.“
 
Anot mokslininkų, tik du tyrimai turėjo gana žemą šališkumo riziką. Viename darbų apie Graikiją žmonės įvertino savo fizinę ir psichinę sveikatą – paaiškėjo, kad ypač pablogėjo bedarbių savijauta. Kitas tyrimas atskleidė, kad Islandijoje sunkmečiu nėščioms moterims laikinai padidėjo kraujo spaudimas. Tyrėjai tikina, jog būtina išsamiau patyrinėti recesijos įtaką sveikatai, kad būtų išvengta bet kokios žalingo jos poveikio žmonių gerovei.
 
Po „Brexit“ pavojus Didžiajai Britanijai 
BMJ žurnale publikuotame komentare visuomenės sveikatos ekspertai Ben Barr iš Liverpulio universiteto ir David Taylor-Robinson iš Liverpulio instituto „The Farr“ sakė, kad kol vyriausybės neturi galimybės užkirsti kelio recesijai, jos atsakingos už politinio lygmens sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos sveikatai.
 
„Vyriausybės gali sušvelninti žalingą recesijos efektą, skatinti augimą, suvaldyti problemas dėl viešųjų finansų arba jos gali išnaudoti krizę tam, kad pasiūlytų tokią politinę strategiją, kuri įprastai kitokiu laikotarpiu būtų nepriimtina. Štai kodėl svarbu išskirti, apie ką kalbame – ar apie recesijos poveikį sveikatai, ar apie skirtingų politinių sprendimų įtaką recesijai“, – rašė B.Barr ir D.Taylor-Robinson.
 
Visuomenės sveikatos ekspertai atkreipė dėmesį į tyrimus, kurie nebuvo įtraukti į apžvalgą ir kurie aptiko savižudybių masto padidėjimą Anglijoje 2008 metų recesijos laikotarpiu, kai buvo imtasi griežto taupymo priemonių. „Kadangi yra tikimybė, jog po „Brexit“ Didžioji Britanija patirs dar vieną recesiją, gydytojai privalo ginti socialinės gerovės politiką, kuri būtų tinkama gerai žmonių sveikatai užtikrinti“, – dėl ateities perspėjo akademikai.