Sudėtingiausia situacija – Donbase
Kariniai veiksmai Rytų Ukrainoje vyksta nuo praėjusių metų balandžio. Per tą laiką šalies sveikatos apsaugos sistema išgyveno išties nelengvų išbandymų. Kai kurios ligoninės ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos, esančios Rytų Ukrainoje, atsidūrė tiesioginių karinių veiksmų epicentre. Dalis gydytojų ir personalo pabėgo į kitus regionus, o likę medikai, pasak žiniasklaidos, ne tik kad negauna atlyginimų, bet ir dažnai neturi kuo gydyti pacientų, nes prorusiškų kovotojų valdomuose miestuose trūksta vaistų ir medicinos preparatų.
Separatistų administracija patvirtina, kad jų kontroliuojamų Rytų Ukrainos ligoninių pacientams trūksta insulino, antibiotikų, vaistų nuo peršalimo ligų, nuskausminamųjų. Maža to, netoli fronto linijos esančios ligoninės neretai apšaudomos. Nepaisant tarptautinių konvencijų, skelbiančių apie gydymo įstaigų neutralumą, karo apimtoje Rytų Ukrainoje jos nuo artilerijos ugnies nukentėjo jau ne kartą.
Likusioje šalies dalyje situacija, be abejo, geresnė. Čia ligoninėse dirbantis personalas gali nebijoti apšaudymų, elektros tiekimo nutraukimų ar panašių pavojų, tačiau ir šioms gydymo įstaigoms karas atnešė milžiniškų iššūkių. Kaip skelbia Ukrainos žiniasklaida, ligoninėms sunku susidoroti su nuolat plūstančiai sužeistais kariais, taip pat kartais jaučiamas vaistų, kitų priemonių trūkumas. Milžiniškas darbo krūvis gelbstint kulkų ir skeveldrų sužalotus, neretai apdegusius ar kitaip nukentėjusius karius bei civilius tapo Ukrainos medikų kasdienybe.
 
Ligoniai išsilakstė
Vis dėlto, karas Donbase pasireiškia ne tik tūkstančiais mūšių metu sužeistų vyrų, miniomis nukentėjusių civilių, vaistų trūkumu ar tiesioginiu pavojumi medikams. Dar praėjusios vasaros pabaigoje perspėta, kad Rytų Ukrainoje gali kilti įvairių užkrečiamųjų ligų, įskaitant ir tuberkuliozės, protrūkis. Pasaulio sveikatos organizacija tuokart pabrėžė, kad regione artėjama prie tuberkuliozės epidemijos lygio.
Akivaizdu, kad pastaruoju metu situacija galėjo dar pablogėti, mat dalis tuberkuliozės ligoninių Rytų Ukrainoje buvo uždarytos, kitos – perkeltos į saugesnius miestus. Bijodami karo veiksmų, kai kurie ligoniai išsilakstė, išsislapstė po namus ar išvyko į kitas vietoves.
Kokia tiksli situacija šiuo metu, kiek sergančiųjų tuberkulioze pabėgo ar vis dar gydomi likusiose ligoninėse, pasakyti sunku.
 
Pasaulio pagalba
Nors Ukrainos medicinos sistema išgyvena ko gero sudėtingiausią laikotarpį nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos, pasaulio bendruomenė ukrainiečių nepalieka likimo valiai. Tarptautinės organizacijos ir atskiros valstybės nuolat siunčia humanitarinę pagalbą vaistais, medicinos priemonėmis, įvairia aparatūra. Taip pat į šią šalį vyksta ir užsienio specialistai, padedantys vietos medikams susidoroti su milžinišku darbo krūviu. Pagalbą Ukrainos medikams renka ir užsienyje gyvenantys tautiečiai.
Vasario pradžioje į šią šalį išskraidinta ir Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos humanitarinės pagalbos siunta, skirta nukentėjusiems nuo karo veiksmų. Joje - reikalingiausi medikamentai ir medicinos įranga bei kiti daiktai. Pagalba skirta iš ministerijos tvarkomų valstybės rezervo medicinos atsargų. Mūsų šalyje taip pat gydoma keletas sužeistų Ukrainos karių.
Separatistų kontroliuojamose teritorijose esančioms ligoninėms taip pat padeda tarptautinės organizacijos, nemažai vaistų siuntų atkeliauja ir iš Rusijos organizacijų ar privačių asmenų.
Net jei susirėmimai nuslops, karo žaizdos Ukrainoje gis dar ilgai. Sužeistiesiems, suluošintiems kariškiams ir civiliams reikės reabilitacijos, o kai kuriems – nuolatinių medicinos paslaugų, protezų, psichologinės pagalbos. Tuberkuliozės bei kitų, užkrečiamų ligų protrūkis, kurio mastai šiuo metu sunkiai nusakomi, taip pat yra tiksinti bomba ir sukels daug problemų. Vis dėlto, ukrainiečių tauta atlaikė ne vieną išbandymą – reikia tikėtis, kad pavyks ir šį kartą.
 
Tarp kitko
JT duomenimis, nuo 2014 m. balandžio Ukrainoje iš viso žuvo per 5 tūkst. žmonių, dar 11 tūkst. buvo sužeista. Pasak kai kurių žiniasklaidos pranešimų, žuvusių ir sužeistųjų skaičius gali būti gerokai didesnis.
Įvairiais duomenimis, nuo karo veiksmų iš Rytų Ukrainos pasitraukė nuo 1 iki 1,5 mln. gyventojų. Daugiausiai jų išvyko į kitus Ukrainos miestus bei išvažiavo į Rusiją. Šiek tiek gyventojų pabėgo į Lenkiją, Baltarusiją ar kitas valstybes.