Dramblialigė (limfinė filariozė) – tropinė liga. PSO duomenimis, šiandien ja serga apie 120 milijonų pasaulio žmonių, apie 40 milijonų turi sunkią neįgalią. Dažniausiai liga užsikrečiama, kai didelis Filarioidea šeimai priklausantis parazitas, nešiojamas uodo, patenka į žmogaus organizmą.
 
Esant ūmiai ligos formai apie 97 proc. atvejų formuojasi odos limfmazgių (limfadenitas) ir limfagyslių (limfangitas) uždegimas. Limfagyslės bei limfmazgiai tampa labai skausmingi, rankų, kojų oda parausta,  atsiranda karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis  ir bloga savijauta.
 
Suaugę parazitai, kurie gyvena limfinėje sistemoje, neleidžia laisvai tekėti limfai, todėl formuojasi edemos. Lėtinė ligos forma susiformuoja praėjus 2–7 m. po užsikrėtimo. Dėl ilgai trunkančių limfadenitų ir limfangitų išsiplečia venos ir atsiranda limfos stazė. Vystosi dramblialigė (elefantiazė), dažniausiai – apatinių galūnių, rečiau – lytinių organų.

Prieš trejetą metų Vakarų Ugandos regione įvyko dramblialigės protrūkis. Pacientams pasireiškė visi ligai būdingi požymiai, tačiau jų organizmuose dramblialigės sukėlėjų neaptikta. Gydytojai išsiaiškino, kad visi pacientai periodiškai vaikščiojo basi po vulkaninį dirvožemį, kurio sudėtyje esantys aštrūs mineralų kristalai pažeisdavo pėdas. Patekę po oda kristalai sukeldavo uždegimą, dėl kurio formavosi audinio randai, blokuojantys limfagysles.
 
52 pacientų, kuriuos pražudė dramblialigė, istorija parodė, kad neinfekcine ligos forma afrikiečiai sirgo jau daugybe metų. Pasak tyrimo autoriaus, žmonės dešimtmečius jautė kojų maudimą ir niežėjimą, tačiau nekreipė į tai dėmesio. Dauguma sirgusiųjų prisipažino, kad žemdirbystės darbus dirbo basomis. Gydytojai Ugandos gyventojams rekomenduoja nevaikščioti basomis ir kuo dažniau plauti kojas.