Įkalinimo politikos pasekmės
 
Išsamiai išanalizavę šešių šalių – Brazilijos, Kolumbijos, Meksikos, Argentinos, Peru ir Salvadoro – duomenis, mokslininkai išsiaiškino, kad šiose šalyse koncentruojasi beveik 80 proc. visų regiono tuberkuliozės atvejų ir 82 proc. kalinių populiacijos, rašoma „The Guardian“. Medicinos mokslų daktaras Julio Croda iš Brazilijos Oswaldo Cruz fondo teigia, kad nuo 1990 metų maždaug trečdalis visų tuberkuliozės atvejų šiose šalyse buvo susiję su įkalinimu.
 
Nuo 2011 iki 2017 metų tuberkuliozės atvejų skaičius tarp kalinių Centrinėje Amerikoje išaugo nuo pusės tūkstančio iki 2,5 tūkst. atvejų, o Pietų Amerikoje – nuo beveik 8 tūkst. iki daugiau nei 17 tūkst. atvejų. Ypač sudėtinga situacija Salvadore, kur 2019 m. beveik pusė visų tuberkuliozės atvejų buvo užfiksuota kalėjimuose. Venesueloje situacija taip pat dramatiška – nuo 2011 iki 2017 metų tuberkuliozės atvejų tarp kalinių dalis išaugo nuo beveik 2 proc. iki daugiau nei 15 proc. visų šalies atvejų.
 
Dr. J.Croda aiškina, kad tuberkuliozės plitimui kalėjimuose ypač palanki aplinka: perpildytos patalpos, prasta ventiliacija, natūralios šviesos stoka, taip pat kaliniams būdingi rizikos veiksniai – rūkymas ir prasta mityba, tad rizika užsikrėsti šia liga yra net 26 kartus didesnė nei laisvėje.
 
Brazilijoje atlikti tyrimai parodė, kad naujai įkalinti asmenys turėjo žemą latentinės tuberkuliozės paplitimą, tačiau rizika susirgti drastiškai išaugo kalinimo metu. Dar labiau situaciją apsunkina dažnas kalinių perkėlimas tarp įstaigų – tai ne tik didina kontaktų tinklą ir spartina ligos plitimą, bet ir sutrikdo gydymo procesą. Regiono kalėjimai veikia vidutiniškai 167 proc. pajėgumu, o Salvadore perpildymas siekia net 348 proc. – tokiomis sąlygomis liga plinta ypač sparčiai.
 
Skatina imtis veiksmų
 
Tyrėjai pabrėžia, kad žmonių laikymas aplinkoje su ypač didele tuberkuliozės infekcijos rizika, neturint tinkamų prevencinių priemonių ar sveikatos priežiūros, pažeidžia nacionalinę ir tarptautinę žmogaus teisių teisę. Kaip teigia Baudžiamosios politikos tyrimų institutas, „laisvės atėmimo bausmė yra laisvės, o ne sveikatos atėmimo bausmė“. Rio de Žaneiro valstijos viešasis gynėjas dėl šios priežasties jau padavė valstybę į teismą, o Amerikos žmogaus teisių teismas įpareigojo Braziliją įgyvendinti skubų sveikatos priežiūros planą Kurado kalėjime.
 
Prie šios krizės ženkliai prisidėjo griežta narkotikų politika ir vis didėjančios bausmės su narkotikais susijusiems nusikaltimams. Ryškus to pavyzdys – Brazilija, kur dėl narkotikų įkalintų asmenų skaičius 2005-2013 m. išaugo net 345 proc. Pastaraisiais metais ypač padaugėjo įkalintų moterų – dauguma jų atlieka bausmę už nedidelius, su narkotikais susijusius nusikaltimus.
 
Mokslininkai apskaičiavo, kad jei įkalintų asmenų skaičius nuo 1990 metų būtų išlikęs stabilus, vien 2019 metais šešiose tirtose šalyse būtų užfiksuota mažiausiai 34 tūkst. tuberkuliozės atvejų mažiau. Todėl ekspertai rekomenduoja iki 2034 metų po truputį perpus sumažinti kalinių skaičių ir bausmių trukmę – tai leistų sumažinti tuberkuliozės atvejų skaičių daugumoje šalių apie 10 proc. Ypatingą dėmesį siūloma skirti ikiteisminio sulaikymo atvejams, kurie sudaro daugiau nei trečdalį visų įkalintųjų regione.
 
COVID-19 pandemijos metu pradėtas ankstyvas kalinių paleidimas jau parodė, kad kalinių skaičiaus mažinimas yra politiškai įmanomas. Sprendimų ieškoma įvairiomis kryptimis: siūloma teisėsaugai sutelkti dėmesį į nusikalstamų grupuočių lyderius, ieškoti alternatyvių bausmių asmenims, neįvykdžiusiems smurtinių nusikaltimų, bei gerinti sąlygas esamuose kalėjimuose.
 
Ekspertai pabrėžia būtinybę sistemingai tikrinti kalinius dėl tuberkuliozės jiems atvykstant į kalėjimą ir išeinant į laisvę, gerinti ventiliaciją, taikyti prevencinę terapiją izoniazidu ir kitas infekcijos kontrolės priemones. Pasaulio sveikatos organizacija raginama pradėti rinkti ir skelbti duomenis apie tuberkuliozės atvejus tarp kalinių, kaip tai jau daro Panamerikos sveikatos organizacija (PAHO). Anot ekspertų, būtina atidžiai stebėti ir atsparumą vaistams.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!