Sveikatos apsaugos finansavimas ES šalyse - nuo 5 iki 12 procentų BVP
Violeta Bučiūtė
2016-03-18
Lietuvoje sveikatos apsaugai išleidžiama 6,7 proc. bendrojo šalies vidaus produkto (BVP). Tai – vienas prasčiausių rodiklių iš visų 28 Europos Sąjungos (ES) šalių, mat esame ketvirti nuo galo. Daugiausiai pinigų sveikatai skiria Nyderlandai (11,8 proc.).
Baltijos šalys – sąrašo gale
Tokius rezultatus vasario mėnesį paskelbė Europos Komisija. Šie rodikliai paremti 2013 m. skaičiavimais, kurie ir buvo apibendrinti naujausioje ES šalių sveikatos apsaugos sistemos ataskaitoje.
Paskutinėje vietoje ES pagal sveikatos apsaugai skiriamas lėšas atsidūrė Rumunija (5,6 proc. BVP), laipteliu aukščiau – Latvija (5,6 proc.) ir Estija (5,9 proc.). Penktoje nuo galo vietoje – kaimyninė Lenkija (6,8 proc.).
Vidutinis visų 28 ES valstybių išleidžiamų lėšų vidurkis – 10,1 proc. BVP. Didžiausią dalį sukurto BVP sveikatos apsaugos sistemai skiria Nyderlandai (11,8 proc.), Prancūzija (11,6 proc.) ir Vokietija (11,3 proc.).
Sveikatos sistemoje – 10 proc. dirbančiųjų
Sveikatos apsaugos sistemai ES šalyse vidutiniškai skiriama 15 proc. viešųjų išlaidų. Tai antra pagal dydį vyriausybių lėšomis finansuojama viešojo gyvenimo sritis. Pirmoje vietoje – socialinė apsauga (įskaičiuojant valstybines pensijas bei išmokas bedarbiams), kuriai vidutiniškai atriekiama net 40 proc. ES šalių vyriausybių finansinio pyrago.
Daugiau nei 23 mln. ES gyventojų dirba socialinės apsaugos ir sveikatos sektoriuje – tai sudaro per 10 proc. visų dirbančiųjų. Didžioji dalis jų – 57 proc. – darbuojasi tiesiogiai su visuomenės sveikata susijusiose srityse, likusi dalis dirba socialinį darbą.
Pagal vidutinę gyvenimo trukmę ES šalyse ir toliau išlieka ženklus atotrūkis tarp vyrų (77,8 m.) ir moterų (83,3 m.). Tiesa, gyvenimas be didesnių sveikatos sutrikimų visiems trunka maždaug vienodai: vyrams – 61,4 m., moterims – 61,5 m.
Sveikatos apsaugai – milijardai iš ES fondų
Europos Komisijos pateiktais skaičiavimais, ES sveikatos apsaugos sistema yra paremta viešuoju finansavimu. Privačios lėšos sudaro mažiau nei ketvirtadalį bendrų išlaidų (22,6 proc.), skiriamų sveikatos apsaugos sistemai.
2014-2020 m. periodu ES šalių sveikatos apsaugos sistemos sulaukia investicijų ir iš bendrųjų ES finansinių instrumentų. Šiuo laikotarpiu daugiau nei 9 mlrd. eurų sveikatos apsaugą pasieks iš ES struktūrinių fondų, dar 7,5 mlrd. eurų bus skirti sveikatos srities moksliniams tyrimams pagal „Horizontas 2020“ programą.
.jpg)
.jpg "Tris kartus pasaulio futbolo čempionato trofėjų į viršų kėlęs Pele, pasak jo sūnaus, gėdijasi savo fizinės būklės. Tuo metu sporto legenda paneigė sergąs depresija, blogėjančią sveikatą jis laiko normalia senėjimo dalimi.")
Komentuoti: