Sveikatos apsaugos finansavimas ES šalyse - nuo 5 iki 12 procentų BVP

Violeta Bučiūtė
2016-03-18
Lietuvoje sveikatos apsaugai išleidžiama 6,7 proc. bendrojo šalies vidaus produkto (BVP). Tai – vienas prasčiausių rodiklių iš visų 28 Europos Sąjungos (ES) šalių, mat esame ketvirti nuo galo. Daugiausiai pinigų sveikatai skiria Nyderlandai (11,8 proc.).
Sveikatos apsaugos finansavimas ES šalyse - nuo 5 iki 12 procentų BVP

Baltijos šalys – sąrašo gale
Tokius rezultatus vasario mėnesį paskelbė Europos Komisija. Šie rodikliai paremti 2013 m. skaičiavimais, kurie ir buvo apibendrinti naujausioje ES šalių sveikatos apsaugos sistemos ataskaitoje.
 

Paskutinėje vietoje ES pagal sveikatos apsaugai skiriamas lėšas atsidūrė Rumunija (5,6 proc. BVP), laipteliu aukščiau – Latvija (5,6 proc.) ir Estija (5,9 proc.). Penktoje nuo galo vietoje – kaimyninė Lenkija (6,8 proc.).
Vidutinis visų 28 ES valstybių išleidžiamų lėšų vidurkis – 10,1 proc. BVP. Didžiausią dalį sukurto BVP sveikatos apsaugos sistemai skiria Nyderlandai (11,8 proc.), Prancūzija (11,6 proc.) ir Vokietija (11,3 proc.).
 
Sveikatos sistemoje – 10 proc. dirbančiųjų
Sveikatos apsaugos sistemai ES šalyse vidutiniškai skiriama 15 proc. viešųjų išlaidų. Tai antra pagal dydį vyriausybių lėšomis finansuojama viešojo gyvenimo sritis. Pirmoje vietoje – socialinė apsauga (įskaičiuojant valstybines pensijas bei išmokas bedarbiams), kuriai vidutiniškai atriekiama net 40 proc. ES šalių vyriausybių finansinio pyrago.
 
Daugiau nei 23 mln. ES gyventojų dirba socialinės apsaugos ir sveikatos sektoriuje – tai sudaro per 10 proc. visų dirbančiųjų. Didžioji dalis jų – 57 proc. – darbuojasi tiesiogiai su visuomenės sveikata susijusiose srityse, likusi dalis dirba socialinį darbą.
 

Pagal vidutinę gyvenimo trukmę ES šalyse ir toliau išlieka ženklus atotrūkis tarp vyrų (77,8 m.) ir moterų (83,3 m.). Tiesa, gyvenimas be didesnių sveikatos sutrikimų visiems trunka maždaug vienodai: vyrams – 61,4 m., moterims – 61,5 m. 
 
Sveikatos apsaugai – milijardai iš ES fondų
Europos Komisijos pateiktais skaičiavimais, ES sveikatos apsaugos sistema yra paremta viešuoju finansavimu. Privačios lėšos sudaro mažiau nei ketvirtadalį bendrų išlaidų (22,6 proc.), skiriamų sveikatos apsaugos sistemai.
 
2014-2020 m. periodu ES šalių sveikatos apsaugos sistemos sulaukia investicijų ir iš bendrųjų ES finansinių instrumentų. Šiuo laikotarpiu daugiau nei 9 mlrd. eurų sveikatos apsaugą pasieks iš ES struktūrinių fondų, dar 7,5 mlrd. eurų bus skirti sveikatos srities moksliniams tyrimams pagal „Horizontas 2020“ programą.


 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...
    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginy...

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

    Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica