Nepritaria didinamam darbo krūviui
Daug metų šalies piliečiams kėlusi pasididžiavimą gydymo tvarka Prancūzijoje turės keistis. „Sveikatos apsaugos milžinas“, kuriam išleidžiama 11,8 proc. Prancūzijos BVP nebepastovi ant kojų. Dešimtis metų skyles biudžete palikinėjusi sistema įgriso politikams. Nors ne vienerius metus buvo bandoma įrodyti, kad sumažinus finansavimą įmanoma išlaikyti tokį patį sveikatos priežiūros lygį, neveiksnumo kaltininkais įvardijami ir medikai.
 
Pastarieji su kaltinimais nesutinka ir teigia, jog siekiant geros sveikatos priežiūros pacientams reikėtų nepamiršti, jog gydytojai taip pat turi savo teises. Medikai priešinasi siūlymams ilginti darbo valandų skaičių per savaitę, mat ir dabar jis yra pakankamas. Be to, nepritaria didesniam darbo krūviui, nes pervargę medikai daro daugiau klaidų, kurios taip pat brangiai kainuoja sveikatos sistemai.  
 
Ministrė užsitraukė vyndarių nemalonę
Pastaruosius kelis mėnesius, akcentuojant prevencines programas ir imantis priemonių kovai su rūkymu ar alkoholio vartojimu, sveikatos apsaugos ministrė Agnès Buzyn užsitraukė vyndarių nemalonę. Mat pristatydama priemonių planus į klausimą, kaip vertinti straipsnius, kuriuose teigiama raudonojo vyno nauda sveikatai, ministrė atsakė: „Raudonasis vynas yra toks pat alkoholis, lygiai vienodai darantis žalą sveikatai kaip ir viskis, degtinė, ar alus. Jis taip pat sukelia priklausomybę ir neturi jokios teigiamos naudos žmogaus organizmui. Todėl raginu netikėti teiginiais, jog vyno taurė gali būti naudinga sveikatai.“
 
Po šio pareiškimo vyndariai išplatino pranešimą, kuriame teigia, jog ministrė bando nuteikti visuomenę prieš raudonąjį vyną.
Kita sritis, kurios artimiausiu metu planuoja imtis sveikatos apsaugos ministrė, – kova su rūkymu. Artimiausiu metu ji planuoja kreiptis į kultūros ministrą su prašymu palaikyti jos siūlymą drausti prancūziškuose filmuose scenas, kuriose būtų rūkoma. „Nesuprantu, kodėl cigaretė yra neatsiejama prancūziškų filmų dalis. Žvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, prancūzai pagal rūkymą keliomis dešimtis procentų lenkia kitas šalis. O rūkymo sukeliama žala sveikatai brangiai kainuoja. Vadinasi, turime imtis priemonių, kad bent ateinančios kartos nemanytų, jog vyno taurė ir cigaretė yra neatsiejama prancūziško gyvenimo dalis“, - teigia gydytoja hematologe dirbusi Agnès Buzyn.

Dėmesys prevencijai
Prancūzijoje visi privalo pirkti sveikatos draudimą, kurį parduoda nedidelis fondas, daugiausiai finansuojamas iš mokesčių. Viešasis draudimas apima 70-80 proc. išlaidų. E.Makronas neatsisako tikslo sumažinti sveikatos draudimo įmokas. Jis siekia, kad būtų mažesnis skirtumas tarp neto ir bruto darbo užmokesčio - būtent dėl to reikėtų apkarpyti sveikatos draudimo ir nedarbingumo įmokų procentą. Toks žingsnis leistų sutaupyti apie 250 eurų minimalų atlyginimą gaunantiems šalies gyventojams. 
 
Taip pat E.Makronas nori, jog būtų visiškai kompensuojama tam tikra sveikatos priežiūra. Jo nuomone, žmogus, sergantis lėtinėmis ligomis, turintis klausos ar regos sutrikimų, privalo gauti valstybės kompensuojamą sveikatos priežiūrą. Jis taip pat planuoja, kad iki 2022 metų dantų gydymo paslaugos irgi bus teikiamos nemokamai. 
 
Net ir pradėtos reformos, kaip teigia ekspertai, milžiniškų biudžeto skylių tikrai neužglaistys. Naujausi tyrimai rodo, kad dabartinė sveikatos apsauga yra per brangi. Sveikatos ministrė teigia, kad būtent todėl telkiamas papildomas dėmesys prevencinėms priemonėms, tačiau jau 2020 metais daugiau nei 20 proc. šalies gyventojų bus pensijoje, tad norinčių patirti visavertę Prancūziškos sveikatos apsaugos kokybę netrūks. Todėl siekiant plėtoti prevencines priemones teks ieškoti ir papildomų lėšų. Šalyje vidutinė gyvenimo trukmė – 82 metai.

---

 
Tarp kitko
Prancūzijoje 100 tūkst. gyventojų 322 gydytojai, iš jų 44,1 proc. dirba privačiose gydymo įstaigose, 38,4 proc. – valstybinėse, 9 proc. – mišriose (privačiose ir valstybinėse) įstaigose. Šeimos gydytojo institucija oficialiai įteisinta 2004 m. ir nuo to laiko joje dirba tik šeimos gydytojo rezidentūrą baigę gydytojai. Gydytojų stinga Šiaurės Prancūzijoje, nes daugelis renkasi darbą šalies pietuose, kur yra daugiau pensinio amžiaus gyventojų ir geresni atlyginimai.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!