Pavargo nuo nelaimių
„Žmonės pavargo nuo nelaimių, – sako Teksaso universiteto San Antonijuje psichologijos mokslų profesorė, tyrinėjanti ryšį tarp streso ir naudojimosi žiniasklaidos priemonėmis, dr. Marry McNaughton-Cassill. – Tačiau gyvename skaitmeniniame amžiuje. Tyrimai rodo, kad trys iš keturių žmonių prieš miegą patikrina išmaniuosius įrenginius, o tik atsibudę ryte vėl peržiūri naujienas. Be abejo, tai jiems sukelia įtampą.“
 
Nuolat stebint tragiškų naujienų srautą telefone ar sekant socialinių puslapių naujienas, natūraliai kyla klausimas: „Kiek dar galime ištverti?“ Dr. McNaughton-Cassill teigia, kad tai yra normali reakcija. Žmogus taip pat gali justi padidėjusį stresą, jaustis prislėgtas, išsekęs, neišsimiegojęs, piktas ar abejingas. Linkusiesiems į nerimą ar klinikinę depresiją, pasekmės gali būti dar sunkesnės.
 
„Pasaulyje įvykus didelei nelaimei, žymiai padažnėja nerimo sutrikimų, savęs žalojimo atvejų ar net savižudybių“, – pastebi Kalifornijos universiteto psichologijos profesorius Stephenas Hinshaw. Tačiau ekspertai teigia, kad yra keletas žingsnių, kuriuos galima žengti kovojant su blogų naujienų sukeliamu liūdesiu.
 
Į telefoną žvilgčiokite rečiau
Pirmasis žingsnis gali pasirodyti paprastas ir lengvas: tiesiog nustokite sekti naujienų ir socialinių medijų naujienas išmaniuosiuose telefonuose taip dažnai. Paprastai žmogus šį veiksmą atlieka iki 150 kartų per dieną. Kadangi dažniausiai tai nesibaigia tik greitu naujienų patikrinimu, žengti pirmą žingsnį gali būti sunkiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
 
„Problema atsiranda tuomet, kai naujienų tikrinimas tampa nuolatiniu ir pradeda kelti įtampą“, – sako Kalifornijos universiteto psichiatrijos profesorė Christina Mangurian. Tačiau palikti telefoną namuose nėra taip paprasta. Mat tai gali sukelti streso hormono kortizolio pliūpsnį ir sukelti stresą, dar vadinamą „kovok, skrisk arba sustink“, kurį numalšinti gali tik naujienų telefone patikrinimas. Vis dėlto nuo ko nors reikia pradėti. „Iš pradžių įpraskite išjungti telefoną likus bent porai valandų iki miego“, – pataria Ch. Mangurian.
Dr. McNaughton-Cassill rekomenduoja žymėti, kiek kartų per dieną prisijungiate prie naujienų puslapių ir socialinių tinklų, panašiai kaip norintieji sulieknėti žymisi, ką valgo.
 
Nepamirškite gerų naujienų
Taip pat verta pasidomėti mobiliosiomis programėlėmis ir internetinėmis svetainėmis, kurios padeda sutelkti dėmesį į gerus dalykus bei naujienas. Viena populiariausių – mobilioji programėlė Uplifter. Ją galima vadinti mobiliuoju žurnalu, kuriame reikia atlikti dienos užduotis, pavyzdžiui, atsakyti, kokie trys geri dalykai neseniai įvyko, arba už kokius tris dalykus šiandien esu dėkingas, ir panašiai.
 
„Apie tai nuolat kalbu su pacientais, – sako dr. McNaughton-Cassill. – Čia labiausiai padeda kognityvinė elgesio terapija, kurios pagrindinis tikslas – padėti žmonėms keisti požiūrį. Jei nuolat kreipiame dėmesį tik į neigiamus dalykus, jaučiamės blogai.“
Neseniai „Facebook“ vykusiame savaitės trukmės eksperimente vienas vartotojas pažadėjo dalintis tik nuotaikingomis žinutėmis ir 5 tūkstančių draugų paprašė daryti tą patį. Sumanymas pavyko puikiai – įkvepiančios, jautrios ir linksmos žinutės, nuotraukos bei vaizdo įrašai kasdien buvo įkeliami iš tokių interneto svetainių kaip Upworthy, Sunny Skyz, The Dodo, GivesMeHope ar netgi Awkward Family Photos.
 
Gydytojai ir psichinės sveikatos ekspertai taip pat pažymi, kad itin svarbu būti sąmoningiems ir mokėti atpažinti savo emocijas. „Būtina suprasti, kad negalime sugerti visų siaubingų dalykų, kurie vyksta pasaulyje, – sako dr. McNaughton-Cassill. – Reikia išmokti atsitraukti. Nesekti naujienų, jei tai per daug skaudu.“

---

.
Tarp kitko
Galbūt pasirodys ironiška, tačiau suteikti sau pagalbą galime taip pat keliais mygtukų paspaudimais, nes savipagalbos internetinių svetainių ir mobiliųjų programėlių skaičius taip pat nuolat auga. Doctor on Demand ir Talkspace (anglų k.) yra vienos iš jų. Jos siūlo licencijuotų psichinės sveikatos specialistų konsultacijas. 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!