Iki kruvinų konfliktų pradžios Sirijos sveikatos apsaugos sistema buvo viena pažangiausių Vidurio rytų regione. Tačiau šiandien šalyje daugiau žmonių miršta dėl tinkamos sveikatos priežiūros nebuvimo nei dėl bombardavimų. Daugiau nei pusė ligoninių ir pirmosios pagalbos centrų nebeveikia. Nuo pilietinio karo pradžios, 2011 metų kovą, du trečdaliai medicinos personalo paliko Siriją.
Net 492 atakų metu kentėjo Sirijos medicinos įstaigos. Į centrinę Šiaurės Hamos ligoninę kėsintasi mažiausiai 11 kartų.
Mirštanti infrastruktūra
Rytų Guta, turinti daugiau kaip 400 tūkst. gyventojų, – regionas, tapęs pagrindiniu pastarojo meto taikiniu agresyviam Sirijos režimui bei jo sąjungininkams. Sunaikintos ištisos infrastruktūros, tarp kurių – ir penkios susijusios su sveikatos priežiūra. Dauguma sukilėlių valdomose teritorijose gyvenančių žmonių ligonines laiko nesaugiausiomis vietomis, o norinčių ten dirbti gydytojų labai mažai.
Dešimtims milijonų sirų, tarp kurių daugiau nei 5 mln. vaikų, neužtikrinama sveikatos apsauga. Damaske pagalbos negauna mažiausiai pusantro milijono žmonių. Alepe šis skaičius viršija du milijonus.
Daugiau nei pusė valstybinių ligoninių ir beveik tiek pat sveikatos bendruomenės centrų nebedirba arba funkcionuoja tik iš dalies. Tebeveikiančių gydymo įstaigų situacija kritinė nuo tada, kai dėl karo atsirado problemų su elektros, kuro ir geriamojo vandens tiekimu.
Daugybė farmacijos gamyklų ir vaistinių taip pat sunaikinta. Bombų nepaliestos farmacijos įmonės negali dirbti reguliariai dėl žaliavų bei specialistų stygiaus.
L.S. skaičius
492
- tiek nuo bombardavimų kentėjo Sirijos medicinos įstaigos.
Naikinimas neatsitiktinis
Medicininės paskirties pastatai, greitosios pagalbos automobiliai opozicijos kontroliuojamose teritorijose nukenčia arba būna sunaikinami nuo paties Sirijos konflikto pradžios. Net 492 atakų metu kentėjo Sirijos medicinos įstaigos. Į centrinę Šiaurės Hamos ligoninę kėsintasi mažiausiai 11 kartų. Tikėtina, kad taikymosi į sveikatos infrastruktūros objektus tikslas yra susilpninti bendruomenę taip, kad žmonės desperatiškai susitaikytų su bet kokiu kariniu ar politiniu sprendimu, tenorėdami, kad ugnis būtų nutraukta ilgesniam laikui.
Pasak medicininio žurnalo „The Lancet“, „Sirijos valdžia sveikatos apsaugą naudoja kaip ginklą prieš gyventojus, atimdama ją iš jų“. Manoma, kad Al Asado režimas naudoja tokią strategiją Rytų Gutoje norėdamas priversti opozicijos pajėgas pasiduoti ir sutikti su sutartimi, kuria gyventojai būtų prievarta evakuojami iš teritorijos. Toks scenarijus jau buvo įgyvendintas kelis kartus skirtingose vietose. Dar 2012 m. vasarį žmonės buvo priversti palikti namus Homso miesto kaimynystėje, kai vyriausybės pajėgos sunaikino didžiąją dalį civilių infrastruktūros ir visas lauko ligonines. 2016 m. gruodį visos Alepo ligoninės buvo subombarduotos. Žuvo didelė dalis medikų personalo. Tuomet režimo priešininkai neturėjo kitos išeities, kaip tik pasiduoti.
Dauguma priverstinai namus palikusių žmonių per paskutinius šešerius metus taip ir negalėjo sugrįžti. Vietoje to valdžia apgyvendino kai kurias strategiškai svarbias teritorijas žmonėmis iš skirtingų etninių grupių, bendruomenių. Tokie demografiniai pasikeitimai yra grėsmė ne tik konflikto sprendimui, bet ir vieningos Sirijos perspektyvai. Taikaus sugyvenimo Sirijoje galimybės bliūkšta. Lieka neaišku ir tai, ar namus turėję palikti sirai dar grįš į juos.
Iš sankcijų – ne vien nauda
Embargai ir sankcijos Sirijai dar pablogino sveikatos priežiūros situaciją. Buvo skelbta, kad sankcijos nepaveiks humanitarinės pagalbos, bet vis dėlto jos smarkiai užkerta kelią būtinų medicininių reikmenų patekimui į šalį.
Viešos ir privačios finansinės paramos trūkumas – dar vienas veiksnys, dėl ko ligoninėms tapo neįmanoma padėti visiems pagalbos reikalingiems piliečiams. Labiausiai tai paveikė skurdžiausius šalies gyventojus, kuriems derama medicininė pagalba yra tiesiog per brangi.
Ateitis miglota, bet pagalbos sulaukia
Pasak Sirijos medikų organizacijų rėmimo sąjungos atstovų, gali prireikti dešimties metų, norint atkurti suluošintą šalies medicinos infrastruktūrą. Priklauso nuo to, kada baigtųsi karas.
Ekspertai skaičiuoja, kad vien sistemai karo metu padarytos žalos atitaisymas kainuotų apie 300 tūkst. JAV dolerių per mėnesį. Nėra aišku, kas apsiimtų tai apmokėti.
Šiuo metu kai kurios labdaros organizacijos, pavyzdžiui, „Doctors of the World“, bando tiekti tai, kuo kažkada rūpinosi Sirijos sveikatos apsaugos ministerija: medikų komandas, vakcinas, medicininę įrangą.
Katalikų bažnyčios nunciatūra Sirijoje vykdo projektą „Atviros ligoninės“, kuris siekia palaikyti apleidžiamas ligonines ir finansiškai padengti gydymą asmenims, kuriems jis labiausiai reikalingas ir kurie neišgali už jį sumokėti.
Tarptautinės tarnybos savanorių asociacija (AVSI) renka lėšas paremti Italijos ir Šv. Luiso ligonines Damaske bei Šv. Luiso ligoninę Alepe. Šios trys ligoninės buvo pasirinktos AVSI dėl aukšto lygio aptarnavimo ir visų specializacijų medikų turėjimo. AVSI projektas siekia net 90 proc. padidinti lovų skaičių, taip pat nemokamą gydymą padaryti prieinamesnį skurdžiausiems pacientams.
Komentuoti: