Rusija ignoruoja Europos žmogaus teisių teismą
Agnietė Vilkišienė
2015-12-18
Praėjusią savaitę skubos tvarka Maskva priėmė įstatymą, pagal kurį Europos žmogaus teisių teismo sprendimai netenka galios, jeigu jie prieštarauja nacionalinei teisei. Taip jau nutiko, kad pati Rusija - tikra rekordininkė peticijų skaičiumi. Nepaisant garsiai nuskambėjusios „Jukos“ bylos, nemenką skundų dalį sudaro pacientų bandymai įrodyti, kad Rusijos gydymo įstaigose buvo pažeistos jų teisės. Tokios bylos Maskvai kainuoja ne taip jau mažai – šiemet Rusijos indelis į ES biudžetą siekė net 33 mln. eurų.
Rusijoje dirbantys gydytojai kalbėdami apie algas visada akcentuoja milžiniškus darbo krūvius. Jie neturi galimybės skirti reikiamo dėmesio pacientui, kartais neužtenka laiko net ligos istorijai surašyti. Todėl didėja klaidų tikimybė.
Sveikatos sistema
Jau kelerius metus iš eilės Rusija lipa ant Sovietų Sąjungos grėblio. Ir vėl didindama krašto apsaugai skirta pinigų suma, tad nori nenori tenka gerokai apkarpyti kitoms sritims skirtas lėšas. Ateinančiais metais planuojama drastiškai, iki penkiasdešimt dviejų procentų, sumažinti sveikatos apsaugos biudžetą. Pasak Valstybės Dūmos pavaduotojo Valerijaus Rashkin, reikia optimizuoti sveikatos sistemą. Todėl Maskva užsimojo sumažinti sveikatos priežiūros darbuotojų skaičių iki devyniasdešimties tūkstančių. O taip pat mokamų medicininių paslaugų skaičių padidinti dvidešimt keturiais procentais.
„Tokia sveikatos apsaugos sistemos „optimizacija“ išvalė vietą komercinei medicinai. Tai veda rusų tautos genocido link“, - neslepia susirūpinimo Rusijos žiniasklaida. Pacientų gynėjų lygos prezidentas Aleksandras Saversky sako, kad jau pusantrų metų pinigų trūkumas tapo kliūtimi gauti medicininę priežiūrą, ir tai yra sistemos problema. Pasak vyro, su tuo susijęs padidėjęs mirtingumas (iki beveik keturių procentų), o daugiau negu septyniolika tūkstančių gyvenviečių iš viso neturi prieigos prie medicinos įstaigų. Tose vietovėse dažnai nėra net vaistininko.
Sveikatos priežiūros komiteto vadovė Olga Bogomolets sabotažu vadina bandymą trukdyti sveikatos apsaugos sistemos reformai. Ji pasakoja, kad gydytojai gauna vidutinį darbo užmokestį (tai yra beveik septyni šimtai eurų). Algos jau kelerius metus augo ir biudžetas negali išlaikyti viso sveikatos sistemos apsaugos milžino.
Tenka pripažinti, kad Rusijoje dirbantys gydytojai kalbėdami apie algas visada akcentuoja milžiniškus darbo krūvius. Jie neturi galimybės skirti reikiamo dėmesio pacientui, kartais neužtenka laiko net ligos istorijai surašyti. Todėl didėja klaidų tikimybė. O Maskvai patvirtinus įstatymą, leidžiantį ignoruoti Europos Sąjungos Žmogaus teisių teismo sprendimus, medikai ir pacientai prarado prasmę ir realias galimybes savo teises ginti demokratiniu būdu.
Siūlo gydytis patiems
Bet ne viskas prarasta. Mūsų kaimynai iš Rytų yra originalūs ir darbštūs žmonės. Internetą jau spėjo užplūsti virtinė straipsnių apie ligų diagnozės nustatymą namuose. Rusijos gyventojai mokomi rasti tinkamos informacijos apie ligų simptomus ir gydymą internete. Kuriamos laidos apie pirmą pagalbą ir ligų prevenciją.
„Kaip išmokti atskirti patikimą informaciją nuo potencialiai pavojingos?“ Kaip internetinis puslapis „Wikipedia“ gali padėti įvertinti vaisto saugą?“ - žurnalistai pasakoja apie klausimus, kurių sulaukia iš gyventojų.
Lietuvoje
Europos Žmogaus teisių teismas šiemet sulaukė trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių peticijų prieš Lietuvą.
Vidutinis medikų atlyginimas siekia tūkstantį du šimtus eurų į rankas. Slaugos specialistų – apie penkis šimtus eurų. Lietuvoje vienam pacientui skiriama apie dešimt minučių (per valandą vidutiniškai priimami šeši pacientai).
.jpg)
.jpg "Tris kartus pasaulio futbolo čempionato trofėjų į viršų kėlęs Pele, pasak jo sūnaus, gėdijasi savo fizinės būklės. Tuo metu sporto legenda paneigė sergąs depresija, blogėjančią sveikatą jis laiko normalia senėjimo dalimi.")
Komentuoti: