Ant bedugnės 
Užsienio apžvalgininkai teigia, kad Rusijos sveikatos sistema po truputį merdėja. Ir jei artimiausiu metu nebus imtasi priemonių, pastaruosius dešimt metų sparčiai gerėjusi sistema žlugs. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2000 metais vieno paciento gydymui nuo bendro vidaus tekdavo 96 doleriai, 2013-aisiais buvo pasiekti 957 doleriai. Šiemet skiriama suma yra perpus mažesnė.
Medikai teigia, kad tokios situacijos, kai tenka pranešti pacientams, jog jiems teks sumokėti net už elementariausius kraujo tyrimus tampa kasdienybe. Šiemet biudžetas sveikatos apsaugai sumažintas 33 proc. Smukusios naftos kainos dar labiau pagilino krizę. Pasak medikų, net didžiosios Maskvos ligoninės negauna pusės numatyto finansavimo.
Ekspertų skaičiavimais, vieno vizito pas gydytoją metu vidutiniškai, priklausomai nuo tyrimų, pacientams tenka sumokėti nuo 45 iki 65 dolerių.

Uždaro ligonines ir skyrius
Apklausos rodo, kad tik 19 proc. šalies gyventojų sveikatos apsaugos sistemą vertina palankiai. Šiuo metu Rusijoje veikia valstybinės ir privačios gydymo įstaigos. Valstybinėse didžioji dalis sveikatos priežiūros paslaugų buvo teikiamos nemokamai, o privačiame sektoriuje veikė priemokų už paslaugas sistema. Tiesa, šiuo metu dėl gilėjančios krizės maždaug 10 proc. privataus sektoriaus gydymo įstaigų nutraukia veiklą. Pasak jų vadovų, mokesčiai už tokių įstaigų išlaikymą auga, o pajamos už teikiamas paslaugas, lyginant su pernai, smuko. Pasak valstybinių gydymo įstaigų medikų, jų padėtis ne ką geresnė. Kai kurios gydymo įstaigos nepajėgdamos išlaikyti skyrių juos tiesiog uždaro, nes pagalbos iš Sveikatos apsaugo ministerijos nesulaukia.

Taupo atleisdami darbuotojus
Pasak valstybės auditorių, dabar Rusijoje pacientams tenka mokėti už visas ambulatorines paslaugas. Vien pernai už jas pacientai iš savo kišenės sumokėjo 8,7 milijardus dolerių. Jei pacientas pageidauja nestovėti eilėje ir būti apžiūrimas iš karto, į kasą jam tenka sumokėti maždaug 15 dolerių. Be to, taupydama Rusijos sveikatos apsaugos ministerija sutrumpino vizito pas gydytoją laiką. Pernai vizito trukmė buvo 30 minučių, šiemet - tik 15 minučių. Suprantama, ir paslaugos įkainis sumažintas dvigubai.
Gilėjant krizei šalyje vien Maskvoje, uždarius 28 klinikas ir ligonines, darbo šiemet neteko jau 10 tūkst. medicinos darbuotojų. Tiesa, po tokių pokyčių vieno gydytojo darbo laikas pailgėjo maždaug penkiomis valandomis.
Onkologinis gydymas taip pat tapo problema. Vaikų onkologiją medikai stengiasi išlaikyti kreipdamiesi į tarptautinius labdaros pagalbos fondus, tiesa, jų skiriamų lėšų visiems nepakanka. O šiemet, buvo nutrauktas ir valstybinis finansavimas tokioms paslaugoms kaip radioterapija, organų ar kaulų čiulpų transplantacija.

Tarp kitko
Rusijos federalinė valstybinės statistikos tarnyba, išanalizavusi mirtingumą šalies regionuose, išsiaiškino, kad pagal šį rodiklį pirmauja pernai okupuotas Krymo pusiasalis. Jau anksčiau Rusijos sveikatos ministerija perspėjo, kad šalies gyventojų mirtingumą lemia nežabotas alkoholio vartojimas ir prasta sveikatos būklė, rašo newsru.com.
Pirmojo 2015 m. pusmečio duomenimis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, mirtingumas pusiasalyje išaugo 4,6 proc.
Antrasis pagal mirtingumą Rusijos regionas – Uralo federalinė apygarda, kur šįmet mirė 4,4 proc. daugiau gyventojų.
Neseniai šalies sveikatos ministerija pripažino, kad per pastaruosius metus ženkliai išaugo 30-45 metų amžiaus gyventojų mirtingumas. Pagrindinės to priežastys – išplitęs alkoholizmas, augantis savižudybių kiekis ir laiku nenustatytos tokių ligų kaip plaučių uždegimas diagnozės.