D.Trumpas Prieinamos sveikatos priežiūros aktą (angl. Affordable care act – ACA) apibūdino kaip ekonominę naštą ir siaubą. Jis visomis išgalėmis stengsis reformuoti sveikatos apsaugos sistemą laisvos rinkos principais. D.Trumpas tvirtina, kad pirmą prezidentavimo dieną prašys Kongreso visiškai panaikinti „Obamacare“ (liet. - Obamos priežiūrą) – nacionalinį sveikatos priežiūros planą, kuris suteikia garantuotą sveikatos apsaugą neišgalintiems įsigyti privataus sveikatos draudimo.
 

„Nė vienas žmogus neprivalo pirkti draudimo, jeigu jis ar ji to nenori“, – sakė naujai išrinktas prezidentas kampanijos metu. Paklaustas, ar supranta, kaip veikia ACA, jis prisipažino nežinantis, apie ką kalba: „Jeigu atvirai, aš ne itin naudojuosi „Obamacare“, nes šis įstatymas toks blogas žmonėms, ir jie negali sau to leisti.“

 
Daugelis ekspertų pripažįsta, kad ACA verkiant reikia reformų, tačiau jie baiminasi, kad šio akto panaikinimas bus katastrofiškas sveikatos draudimo rinkai ir žmonių sveikatai. Praėjusiais metais Kongreso biudžeto tarnybos atliktas tyrimas parodė, kad anuliavus ACA kitąmet 22 milijonai anksčiau draustų žmonių liktų be draudimo. Žmonės, kuriems šiuo metu jau diagnozuotos tam tikros ligos, kitąmet nebūtų garantuoti, kad galės apsidrausti.
 
Kaip bebūtų, D.Trumpas patikino, kad yra paruošęs ne vieną reformą po to, kai panaikins ACA, o tai galėtų sušvelninti iškilsiančias problemas. „Sveikatos priežiūros paslaugas suteikti nelegaliems imigrantams mums kainuoja vienuolika milijardų dolerių kasmet.
 
Jeigu paprasčiausiai vykdytumėme dabartinius imigracijos įstatymus ir sugriežtintumėme nepažabotą vizų į šią šalį dalijimą, galėtume palengvinti sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų naštą valstijoms ir vietos valdžiai“, – kalbėjo D.Trumpas apie priemonę gauti papildomų pinigų sveikatos sistemai.
 
Daugiau galių draudikams
D.Trumpas žada intensyviai dirbti su Kongresu, kad įvykdytų daug reformų. Jis nori pakeisti šiuo metu galiojančius įstatymus, kurie užkerta kelią sveikatos draudimo pardavimams valstijose – tai leis draudimo pardavėjams siūlyti savo polisus bet kurioje valstijoje, tokiu būdu skatinant konkurenciją ir, anot D. Trumpo, mažinant kainas.
 
Nacionalinės sveikatos priežiūros paslaugų vartotojų advokatų grupės „Exhale Healthcare Advocates“ kontoros įkūrėja Sarah O'Leary sakė, kad ACA panaikinimas draudikams suteiktų per daug galios – tai leistų jiems sukurti diskriminuojančius ir brangius polisus. D.Trumpas nori sveikatos draudimo programą „Medicaid“ paversti valstybinės paramos programa, kad valstijoms tai suteiktų daugiau laisvės skirstant biudžetą.
 

Naujasis prezidentas taip pat ketina palengvinti sąlygas vaistų tiekėjams patekti į laisvą rinką, o tai leistų pirkėjams gauti medikamentų iš užsienio.

 
Jis planuoja reikalauti skaidrumo iš sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, kad žmonės galėtų pasirinkti procedūras už geriausią kainą bei leisti žmonėms naudotis neapmokestinama santaupų sveikatai sąskaita, kuri būtų perleidžiama palikuonims.
 
D.Trumpo siūlomos sveikatos sistemos reformos:
Panaikinti ir pakeisti „Obamacare“.
Skatinti neapmokestinamas santaupų sveikatai sąskaitas.
Padaryti sveikatos draudimo įmokas atskaitomas nuo mokesčių.
Leisti draudikams pardavinėti polisus už valstijos ribų.
Draudimo programą „Medicaid“ paversti valstybinės paramos programa.
Leisti vartotojams importuoti vaistus iš kitų išsivysčiusių šalių.

---

 
JAV prezidento rinkimų rezultatų įtaka Lietuvai

„Šiuo atveju daug kas priklausys nuo naujai išrinkto prezidento pasisakymų, kaip jis elgsis dabar, kai yra jam atiduodamas valdžios skeptras. Bet kuriuo atveju bus matyti dvi valstybių grupės - tai valstybės, kurios jausis labiau pažeidžiamos. Prie šių valstybių tenka priskirti visą Rytų Europą, tarp jos ir Baltijos šalis. Ko gero, galima būtų sakyti, kad visa Europos Sąjunga jausis labiau pažeidžiama“, – BNS teigė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
 


„Viltis yra, nes D.Trumpo nenuspėjamumas palieka lūkestį, kad jis gali būti nenuspėjamas gerąja prasme. Teoriškai jis galėtų būti ir tuo, kuris kaip niekada prisidėtų prie Baltijos valstybių saugumo stiprinimo, bet esama regioninė situacija bei geopolitinės įtampos daro mus ypatingai jautriais tokiems galimiems pokyčiams“, – BNS sakė VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Linas Kojala.