Prekybininkais pasitikėjo be reikalo?
Liepa Dragūnaitė
2015-11-26
Pasitikėjimas alkoholio įmonių geranoriškumu siekiant pažaboti alkoholio daromą žalą buvo visiška nesėkmė, tokią išvadą padarė Jungtinės Karalystės (JK) Alkoholio tyrimų institutas. Susitarimas dėl atsakomybės už visuomenės sveikatą, kurį priėmė praėjusios kadencijos šalies valdžia, lėmė tai, kad, siekiant sumažinti alkoholio sukeliamų problemų skaičių, padaryta per mažai.
Anksčiau atliktas tyrimas parodė, kad šeši iš septynių Britanijos prekybos tinklų dalį alkoholinių gėrimų parduoda už mažiau nei sumoka už juos mokesčių.
Neleido efektyviai reglamentuoti
Alkoholio tyrimų instituto ataskaitoje teigiama, kad „pasirodo, atsakomybės susitarimas buvo pagrindinis Jungtinės Karalystės alkoholio strategijos elementas pastaraisiais metais. Jis naudotas alkoholio pramonės atstovų, siekiant išvengti efektyvesnio reguliavimo. Dėl šios priežasties pablogėjo tautos sveikata ir šis susitarimas turi būti laikomas nesėkme.“
Instituto ekspertai mano, kad alkoholio gamintojams tai leido išvengti griežtesnio alkoholinių gėrimų reklamos reglamentavimo, kuris būtų tiesiogiai paveikęs pardavimus.
„Susitarimas yra sistemingai orientuotas į iš dalies neefektyvius įstatymų pokyčius, kurie neturės lemiamos įtakos, siekiant sumažinti alkoholio vartojimą“, – teigiama Alkoholio tyrimų instituto ataskaitoje.
Keitė licencijų išdavimo tvarką
Ko gero, vienu tokių ne itin efektyvių žingsnių galima laikyti draudimą šių metų balandį Anglijoje ir Velse prekybininkams pardavinėti alkoholinius gėrimus itin mažomis kainomis.
JK valdžia tuomet pakeitė prekybos alkoholiu licencijų išdavimo tvarką. Remiantis naujomis taisyklėmis, parduodamo alkoholinio gėrimo kaina negali būti mažesnė už bendrą alkoholio akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio sumą, kuri sumokama už gėrimo butelį.
Anksčiau atliktas tyrimas parodė, kad šeši iš septynių Britanijos prekybos tinklų dalį alkoholinių gėrimų parduoda už mažiau nei sumoka už juos mokesčių. Tai reiškia, kad faktiškai alkoholis parduodamas pigiau už savikainą. Taip daroma siekiant į rinką prastumti vienus ar kitus prekės ženklus tikintis didesnio alkoholio vartojimo ir būsimo pelno.
Tiesa, prieš tai kalbėta, kad alkoholiniams gėrimams apskritai būtina įvesti minimalią kainą, tačiau vėliau, dėl „įrodymų trūkumo“ šios minties atsisakyta.
Pokyčiai per menki
O toks pokytis nepateisino lūkesčių. Katherine Ruda, Alkoholio tyrimų instituto direktorė ir viena iš ataskaitos autorių, teigė, kad tiek hospitalizacijų, tiek mirčių skaičius dėl alkoholio vartojimo ir toliau auga, nepaisant to, jog bendras alkoholio vartojimas šiek tiek mažėja. „Galbūt labiausiai nerimą kelia tai, ataskaitoje nurodoma, jog susitarimas su alkoholio gamintojais galėjo atidėti įrodymais pagrįstus veiksmus, kurie būtų išgelbėję gyvybes ir sumažinę nusikalstamumą. Vienas tokių pavyzdžių – minimalios kainos įvedimo atšaukimas. Susitarimas dėl atsakomybės už visuomenės sveikatą, kalbant apie alkoholį, yra juokingas. Beveik kiekviena nepriklausoma visuomenės sveikatos įstaiga jį boikotavo“, – poziciją dėstė K.Ruda. – Absurdiška ir tai, kad kasmet alkoholiui mūsų visuomenė išleidžia 21 milijardą svarų. Todėl mes negalime sau leisti taikyti pirmenybės stambiojo verslo poreikiams, pamiršdami visuomenės sveikatą“, – pridūrė ji.
Tarp kitko
Alkoholio tyrimų instituto ataskaitoje išskirti ir teigiami aspektai: pokyčiu į gerąją pusę laikomas alkoholio gamintojų ir pardavėjų sutarimas nereklamuoti alkoholinių gėrimų arčiau nei 100 metrų nuo mokyklos. Taip pat teigiamai įvertinti ant alkoholinių gėrimų pradėti spausdinti perspėjimai apie žalą nėščiųjų sveikatai.
.jpg)
Komentuoti: