Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron sveikatos sektoriui žada ypatingą dėmesį bei papildomas lėšas, tačiau medikai, panašu, juo nelabai tiki, todėl kiekvieną antradienį protestuoja gatvėse. Reikalavimų sąraše: didesni atlyginimai, sveikatos sistemos decentralizavimas ir nebeuždarinėti ligoninių esą efektyvinant gydymo įstaigų tinklą.
Protestuotojai tikina, kad Prancūzijoje slaugytojų atlyginimai yra vieni mažiausių tarp turtingųjų Europos šalių.
Netesėti pažadai
Medikų teigimu, šie reikalavimai Vyriausybei - jokia naujiena. Juos kartoja ne vienerius metus, tačiau jaučiasi negirdimi. O koronaviruso sukelta pandemija dar labiau išryškino įsisenėjusias bėdas bei silpnąsias sistemos puses.
„Prieš keturis mėnesius prašiau įrangos, apsaugos priemonių, nes su turimais resursais kovoje prieš virusą būtume atlaikę vos tris dienas. Manot, manęs kas nors tuomet klausė“, - sako Paryžiaus ligoninių tinklo vadovas Martin Hirsch. Šiuos žodžius jis pasakė prezidentui, kai šis lankėsi ligoninėje kovo pradžioje. Dar prieš pandemiją Prancūzijos medikai bruzdėjo: skubios pagalbos ir priėmimo skyrių medikai pernai rengė kelis streikus piktindamiesi prastomis darbo sąlygomis, viršvalandžiais ir per mažais atlyginimais. Šie protestai truko net keturis mėnesius.
„Kai prasidėjus pandemijai mūsų ligoninėje lankėsi prezidentas, pamenu klausydamas jo kalbos, kaip turime susitelkti, kad medikams sąlygos tikrai gerės, pasakiau: „Mumis tikrai galite pasitikėti. Padarysime viską, kas mūsų jėgoms - ir su pandemija, ir su pacientų srautu susitvarkysime. Bet ar galime pasitikėti jumis? Ar įvykdysite įsipareigojimus medikams?“ Pandemijai rimstant, medikus vėl matome gatvėse. Protestuota jie dėl to paties. Esame nusivylę“, - sako neurologas dr. Frédéric Salachas.
Maža to, gydytojas priduria, kad reformos, apie kurias kalba politikai, buvo reikalingos prieš dešimtmetį.
Vieni mažiausių
Prancūzijos premjeras Édouard Philippe, prieš skelbdamas reformą liepos viduryje, pradėjo derybas ir žada atsižvelgti į medikų norus, bet protestuotojus suerzino jo žodžiai, kad sveikatos sistema – teisingame kelyje. „Taip, sutinku kad sveikatos sistema kartais susiduria su sunkumais, tačiau šis laikas, COVID-19 pandemija, visų šalių sveikatos sistemoms tapo nemenku iššūkiu. Tačiau susitvarkėme gerai ir manau, kad esame teisingame kelyje“, - teigė É.Philippe.
Tokios kalbos sukėlė didžiulį medikų nepasitenkinimą, juolab kai premjeras užsiminė ir apie medikų pašaukimą, atsidavimą darbui bei pasiaukojimą.
„Šį darbą dirbu ne todėl, kad žūčiau fronto linijoje. Aš - ne didvyrė, ne karo didvyrė. Noriu, kad žmonės liautųsi apeliuoti, kad tai – pašaukimas. Kad politikai atkreiptų dėmesį mūsų reikalavimų dėl finansavimo ir personalo. Tačiau, panašu, kad niekas nė nenori to išgirsti. Mums vis primena, kad profesiją pasirinkome iš pašaukimo. Galima pagalvoti, kad visi kiti profesijas renkasi per prievartą. Taip, esu slaugytoja, dirbu sveikatos sektoriuje, bet vien iš pašaukimo negaliu išlaikyti šeimos. Esu toks pats žmogus kaip ir visi, turiu ir norų, ir svajonių“, - teigia slaugytoja Justine Debrie.
Protestuotojai tikina, kad Prancūzijoje slaugytojų atlyginimai yra vieni mažiausių tarp turtingųjų Europos šalių.
Nori veikiančios sistemos
Savo ruožtu šalies prezidentas tikina, jog nepaisant to, kad sveikatos sektorius patyrė bene daugiausiai išbandymų, šiandien kol kas dar ne laikas protestams, nes pažadai, kurie buvo išdalinti, bus ir ištesėti. O virusas niekur nedingo, todėl visi turi būti pasirengę. Maža to, E.Macronas pažadėjo, kad jis inicijuos naują investavimo į sveikatos sektorių planą. Tiesa, kol kas neatskleidė jokių detalių.
„Bijome, kad viešosios ligoninės anksčiau ar vėliau žlugs. Sveikata – visų reikalas. Jūsų ir mūsų. Reikia ją saugoti. Tai vienas demokratijos ramsčių“, – sako medikas Philippe Tricaud.
Medikai neslepia, jog baiminasi, kad koronavirusui atslūgus bus pamiršti ir pažadai, o sveikatos apsaugos sektorius vėl nebebus dėmesio centre. Medikai sako, dažnai išgirstantys, jog dabar pats netinkamiausias laikas streikams. Tačiau su tuo nesutinkantys. „kaip tik, dabar pats geriausias laikas daryti spaudimą Vyriausybei. Kai viskas ramu, niekas nesibaimina dėl savo sveikatos ir visiems atrodo, kad gydytojai tiesiog turi būti, nes pasirinko tokią profesiją. Tačiau krizės akivaizdoje, medikai tampa didvyriais, kurie iki tol kaip ir tokie nebuvo. Girdime kalbas, jog medikai kovoję už gyvybes šiuo nelengvu metu bus apdovanoti. Bet palaukit, mes tik dirbome savo darbą, kurį darome kasdien nesvarbu ar tvyro pandemija ar ne. Mes nenorime medalių, apdovanojimų. Norime veikiančios, efektyvios sveikatos apsaugos sistemos, kur dirba ne perdegę medikai už mažus atlyginimus“, - piktinasi dr. F.Salachas.
Tarp kitko
Streikų banga ritosi ir prieš pandemiją lapkritį Prancūzijos Vyriausybė bandė protestuojančius medikus nuraminti ir pažadėjo perimti trečdalį ligoninių skolų, apie 10 mlrd. eurų.
Slaugytojai ligoninėse gauna nuo 1,5 tūkst. eurų per mėnesį – pagal šį rodiklį tarp 32 turtingiausių šalių Prancūzija yra 28-oji. Sveikatos ministras sako norįs pakelti atlyginimus iki Europos vidurkio, bet pripažįsta, kad lėšų stinga.
Komentuoti: