Protestai ir prancūzai - sinoniminiai žodžiai. Šį kartą galų žemės medikai nusprendė pašmaikštauti. Devynių miestų merai uždraudė gyventojams sirgti. Jie nori atkreipti dėmesį į gydytojų trūkumą. Draudimas, žinoma, jokios teisinės galios neturi – tėra vietinių politikų gestas.
Prancūzų merai paskelbė draudimą sirgti. Šis galioja net naujagimiams. Dokumente ironizuojama, kad norintys sirgti ir gauti tinkamą gydymą turėtų persikelti į Paryžių.
Galioja ir naujagimiams
Norima įspėti Vyriausybę apie tai, kad prancūzai už Paryžiaus ribų susiduria su dideliais sunkumais, kai bando gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Sarto departamento, esančio apie du šimtus kilometrų į vakarus nuo šalies sostinės, Mažųjų miestų merų asociacijos prezidentas Dominykas Dhumeaux paragino Vyriausybę „pulti spręsti problemą tiesia galva“. BBC jis sakė: „Mes norime įspėti centrinę valdžią dėl gydytojų trūkumo – pavojuje mūsų teritorijos išsaugojimas.“ Lovų ir personalo stygius ligoninėse, o ir neseniai praūžę gydymo įstaigų uždarymai – pagrindinės priežastys, dėl kurių merai pasirašė „stiprų, bet simbolinį dokumentą“.
Aktu nurodoma, kad žmonės negali tikėtis medicininės pagalbos nelaimės ar ligos atveju. Keturių straipsnių nutarimas surašytas ironišku tonu ir netgi teigia, kad „regione draudžiama gimti su sveikatos problema“. Vienas dokumento punktų atkreipia dėmesį į nelygybę tarp šalies regionų ir sostinės. Jame nurodoma, kad norintiems „efektyvių sveikatos priežiūros paslaugų“ leidžiama persikraustyti į Paryžių. D.Dhumeaux paskubino kitus merus pasirašyti pareiškimą ir pridėjo, kad pacientams kyla pavojus dėl didelio atstumo, kurį tenka įveikti, norint nusigauti į ligoninę. Regione gyvena 560 tūkst. žmonių. 70 tūkst., pasak jo, sveikatos priežiūra nėra pasiekiama. Visgi medikų nepriteklius jaučiamas visos valstybės mastu.
Atsistatydino tūkstantis gydytojų
Sausio viduryje daugiau nei tūkstantis vadovaujančias pareigas einančių gydytojų paskelbė „beprecedentį ir sunkų sprendimą“ atsistatydinti. Jie išreiškė nepasitenkinimą prastu finansavimu, susirūpinimą nesprendžiama personalo trūkumo problema. Atvirame laiške tuometei sveikatos ministrei Agnes Buzyn, gydytojai kritiškai atsiliepė tuo, kaip ligoninėms paskirstomas finansavimas. „Per mažai, per šališkai, pernelyg ištęsta laike“, - rašoma pranešime. „Darbo sąlygų blogėjimas verčia abejoti paslaugų kokybe ir kelia riziką pacientų saugumui“, - prideda gydytojai.
Paramą išreiškė ir tūkstančiai kitų medikų, kurie palaiko reikalavimą nusamdyti daugiau darbuotojų, pakelti atlyginimus jauniems gydytojams ir nemedicininiam personalui. „Atsistatydinantys gydytojai nieko neprašo sau. Savo darbą jie toliau tęs“, - altruistine gaida baigiamas kreipimasis.
Maža vietų studentams
Profesorius Gilles Montalescot iš vienos Paryžiaus ligoninių paaiškino, kodėl jis pasirašė laišką: „Visi dirbantys viešosiose ligoninėse kenčia. Ne taip blogai tiems, kurie dirba srityse, kurios neša įstaigai pelną, pavyzdžiui, kardiologija. Savaime suprantama, situacija taip pat geresnė didesnėse ligoninėse.“ Pasak gydytojo, personalo stygius jaučiamas visur. „Sveikatos politika seniai pasuko blogu keliu. Universitetuose nustatytos per mažos kvotos medicinos studentams, slaugėms. Kainą mokame dabar, - teigė kardiologas.
Gydytojas taip pat skundėsi dėl paslaugų apmokėjimo tarifo. - Jis pavertė mus nepailstamai rate bėgančiais žiurkėnais. Kardiologų atveju, kuo daugiau procedūrų atlieki, tuo daugiau uždirba tavo ligoninė. Tik šitaip galima nusamdyti naujus žmones tuščioms vietoms užpildyti. Tačiau pediatrijos ir psichiatrijos padėtis tragiška“, - teigė specialistas.
Praėjusiais metais atlikta apklausa parodė, kad keturi iš dešimties prancūzų dėl ilgų laukimo eilių atidėjo vizitą pas gydytoją arba apskritai atsisakė tokios idėjos.
Tarp kitko
Prancūzijos sveikatos apsaugos ministrė – valdančiųjų partijos kandidatė į Paryžiaus merus. Agnes Buzyn figūra visuomenės akyse iškilo koronaviruso protrūkio akivaizdoje. Naujo ministro paieškos neužtruko. Juo tapo Olivier Veran, teisininkas ir gydytojas, kaip ir jo pirmtakė.
Sostinės valdytojo kėdė – prestižo reikalas. Be to, Emanueliui Macronui svarbu atsigriebti po pralaimėjimų kituose šalies kampeliuose. „Tai darau visa savo širdimi, su dideliu atsidavimu...
Esu pasirengusi laimėti“, - po paskelbimo apie kandidatūrą kalbėjo A.Buzyn. Tiesa, vos keliomis dienomis anksčiau ji griežtai neigė galimą dalyvavimą rinkimuose. Į nuvažiuojantį rinkimų traukinį politikei teko įšokti staiga. Ankstesnis E.Macrono partijos kandidatas buvo priverstas gėdingai pasitraukti dėl internete išplitusio nepadoraus vaizdo įrašo. Varžovai mero rinkimuose A.Buzyn pasitraukimą iš Vyriausybės kritikuoja, kaip neatsakingą žingsnį sveikatos krizės įkarštyje. Pagrindinės trys kandidatės laimėti rinkimus dabar yra moterys. Favoritė – antros kadencijos siekianti socialistė Anne Hidalgo, apklausų lentelėse antroje vietoje laikosi konservatorė, buvusi Teisingumo ministrė Rachida Dati.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg "Tris kartus pasaulio futbolo čempionato trofėjų į viršų kėlęs Pele, pasak jo sūnaus, gėdijasi savo fizinės būklės. Tuo metu sporto legenda paneigė sergąs depresija, blogėjančią sveikatą jis laiko normalia senėjimo dalimi.")
Komentuoti: