Populizmo banga užlieja Europą

Saulė Norvilaitė
2016-11-21
JAV prezidento rinkimų rezultatai turės rimtų pasekmių Europos Sąjungos narių politiniam gyvenimui. Populistams ir dešiniųjų partijų lyderiams minėtų rinkimų baigtis reiškia būsimas pergales daugelyje Europos šalių.
Populizmo banga užlieja Europą
Italas Beppe Grillo, austras Norbert Hofer, Nyderlandų atstovas Geert Wilders, prancūzė Marine Le Pen – visi šie politikai savo šalyse vadovauja populistinėms dešiniosios pakraipos partijoms, kurios įgauna vis didesnį visuomenių pasitikėjimą.

Išbandymas Italijai ir Austrijai
Radikalūs dešinieji  netrukus turės penkias realias galimybes laimėti pasinaudodami psichologiniu JAV rinkimų efektu. Pirmieji taikiniai – Italija ir Austrija. Šį gruodį italai balsuos referendume dėl Konstitucijos reformų. Dešinieji ir populistai kartu su kairiaisiais prieštarauja Vyriausybės pasiūlymams ir aistringai ragina italus žymėti „ne“.
 
Pasak apklausų, populistinis „Penkių žvaigždžių judėjimas“, vadovaujamas Beppe Grillo, užsitikrino 30 proc. balsų. Jeigu B.Grillo ir įveiktų dabartinio premjero Matteo Renzi „Demokratų partiją“ referendume bei kituose rinkimuose, dar nebūtinai reikštų, kad jis valdys Vyriausybę. Jeigu visgi taip nutiktų, didelė tikimybė, kad italai netukus jį išmestų iš posto, mat jie itin nepakantūs ministrams.
 
Taip pat gruodį austrai jau antrą kartą šiais metais rinks prezidentą po to, kai spalį vykusių rinkimų rezultatai buvo anuliuoti, o pergalė atimta iš „Žaliųjų partijos“ lyderio Alexander van der Bellen. Remiantis nuomonių apklausomis ir tvyrančia atmosfera šalyje, radikalios dešiniosios „Laisvės partijos“ kandidatas Norbert Hofer greičiausiai bus rinkimų nugalėtojas. Tačiau N.Hofer pergalė neturėtų paveikti valdančiosios centristinės koalicijos, kuri „Laisvė partijos“ neįsileidžia į Vyriausybę.

 
Rinkimai Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje
Kitų metų kovą Nyderlandų laukia parlamento rinkimai. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui draugiško Geert Wilders vedama populistinė dešinioji „Laisvės partija“ kovoja prieš imigraciją ir liberalus. Netgi šioje šalyje apklausos rodo, kad jie turi neįtikėtinai didelį šansą užsitikrinti politinę galią – 29 vietas parlamente, kai dabartinio premjero Mark Rutte liberalai turi 26.
 
Net jeigu G.Wilders laimėtų tokią daugumą, jis tikriausiai nevadovautų Vyriausybei, kadangi jam būtų pernelyg sunku rasti koalicijos partnerių.
Dviejų galingiausių ES valstybių gyventojams taip pat reikės stoti prie balsadėžių. Prancūzija kitų metų gegužę ketina rengti prezidento rinkimus, kur ši institucija itin reikšminga. Marine Le Pen kartu su radikalios pakraipos „Nacionaliniu frontu“ yra sparčiai kylanti politinė jėga laikotarpiu, kai šalis kovoja su ekonominės problemomis, nedarbu ir realia terorizmo grėsme.
 
Anot apklausų, ji yra antra kandidatė į prezidento postą po respublikono Alain Juppe. Prancūzijos kairieji pasiryžę sutelkti visas jėgas tam, kad A.Juppe laimėtų, todėl tikėtina, kad jis gana lengvai įveiks M. Le Pen. Rinkimai kitąmet laukia ir Vokietijos, kurios kasdieniame politiniame gyvenime pirmą kartą po Antrojo pasaulini o karo aktyviai dalyvauja radikalūs dešinieji.
 
Pastarieji iškilo po to, kai Vyriausybei nepavyko susitvarkyti su pagėbėlių ir migracijos krize. Daugelis vokiečių išreiškia susirūpinimą dėl stebėtino partijos „Alternatyva Vokietijai“ iškilimo artėjant svarbiausiems rinkimams šalyje.
 
Niūrios prognozės Europai
Virš Europos tvyro reali grėsmė demokratinėms vertybėms ir žmogaus teisėms, kadangi visi minėti judėjimai ir partijos svajoja apie visišką ES žlugimą ir nacionalinių valstybių ateitį. Be to, ES ir taip įtampą kelia atmosfera po „Brexit“.
 

Ar tik Amerikos rinkimai yra kalti dėl tokios situacijos? Dešiniųjų ir populistų judėjimai prasidėjo dėl daugelio kitų priežasčių. Griežta ekonomika, kuri aiškiai susijusi su nedarbu ir socialinės gerovės sumažėjimu, yra vienas svarbiausių dešiniųjų ir populistų sąjungininkas.

 

Krizė Sirijoje ir staigus jos rezultatas – pabėgėlių ir migrantų banga – taip pat įrodė, kad ES lyderiai yra nepajėgūs išspręsti esmines problemas. Todėl populistiniai dešiniųjų judėjimai yra pasirengę pasinaudoti Amerikos rinkimų rezultatais kaip galingu psichologiniu ginklu prieš rinkėjus.
 
Tiesa, kaip parodė rinkimai Amerikoje, apklausos gali būti ir klaidingos – Europoje radikalūs dešinieji gali laimėti ne tik daug vietų rinkimuose, bet ir visą daugumą. Kol kas nėra jokių ženklų, kad gali susiklostyti toks scenarijus, nes tokios pakraipos partijos laikomos kuo toliau nuo parlamento ir Vyriausybės. Žinoma, tai nesuteikia galimybės šiuo metu įsitvirtinusioms partijoms nurimti ir ignoruoti radikalių dešiniųjų planus.
 
Panašu, kad imigracijos įstatymai taps kur kas griežtesni daugelyje ES šalių ir socialinės pagalba imigrantams sumažės. Kuo labiau įsigalės dešiniųjų partijos, tuo labiau jie spaus Vyriausybę sušvelninti nusistatymą prieš Rusiją, kuri yra tokių partijų sąjungininkas, paskolinęs propagandos metodus, o prancūzų „Nacionaliniams frontui“ davęs ir pinigų. Kaip bebūtų, revoliucijos kol kas tai nesukels.
 

„Žinoma, kad yra sąsajų tarp ekonominės situacijos ir tam tikrų politikos formų – tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų. Bet negalime teigti, kad radikalios dešinės populistinių judėjimų sėkmė priklauso nuo ekonominės krizės. Tam tikru atžvilgiu, tikriausiai mums patiktų, kad tai būtų tiesa, nes ši hipotezė būtų moraliai priimtinas paaiškinimas, kodėl tiek daug žmonių balsuoja už radikalią dešinę.
 
Žinoma, kad ekonominės krizės gali padidinti populistinių dešiniųjų partijų patrauklumą. Bet nemanau, kad tai yra problemos esmė. Tai reikštų, kad vien sunkiau finansiškai gyvenantys žmonės ir su imigrantais dėl darbų kovojantys rinkėjai balsuoja už tokias partijas – tai netiesa“, – sakė docentas Benjamin de Cleen iš Vrije universiteto Briuselyje.

 
Psichologinė populistų formulė
Sukurti grėsmės ir baimės pripildytą atmosferą.
Pataikauti pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams.
Pulti egzistuojančias civilines institucijas.
Įtikinti rinkėjus, kad esi vienintelis žmogus, kuris gali įvykdyti revoliuciją ir sugrąžinti tvarką.

 
Iš JAV prezidento pareigas baigiančio Baracko Obamos kalbos Atėnuose
„Turėtume saugotis tam tikro primityvaus nacionalizmo, etninės tapatybės ar tribalizmo, kai kalbama apie „mus“ ir „juos“, suklestėjimo. Žinome, kas nutinka, kai europiečiai pradeda burtis į skirtingas stovyklas. XX amžiuje liejosi kraujas. Globalizacija kartu su technologijomis, socialinėmis medijomis, nuolatiniu informacijos srautu suardė žmonių gyvenimus. Net nėra abejonių, kad tai paskatino populistinius judėjimus – tiek kairiojo, tiek dešiniojo sparno partijų. Tik laikas parodys, ar šita siūloma kryptis, „Brexit“, JAV prezidento rinkimai atitiks žmonių poreikius.“


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

    Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

    Šakių rajono gyventoja Rita (69 m.) tris mėnesius ligoninėje kovojo su COVID-19 infekcija. Grįžusi namo moteris suprato, ka...
    Hipotonikai vasaros nelaukia

    Hipotonikai vasaros nelaukia

    „Ne juokai yra visą gyvenimą pragyventi su žemu spaudimu. Kai pakyla virš šimto, jaučiuosi keistai“, &nd...

    Budinti vaistinė


    Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

    Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

    Natūralu, kad vasarą, daugiau laiko leisdami gryname ore ir aktyviau judėdami, imame prakaituoti gausiau nei įprastai. Tačiau svar...
    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19

    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19

    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19, pirmadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.

    razinka


    Sveika šeima


    Opinis kolitas: ar ligai turi įtakos mityba ir stresas?

    Opinis kolitas – autoimuninė liga, sukelianti lėtinį storosios žarnos uždegimą. Dabartinė medicina su opiniu kolitu padeda gyventi visavertį gyvenimą, o kiek svarbus paciento indėlis? Neretai šia liga sergantieji domisi, kiek jų savijautai ar ligos eigai įtakos turi mityba.

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Šešios dienos poliklinikose
    Henrikas Vaitiekūnas Šešios dienos poliklinikose
    Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
    Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
    Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)
    Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)

    Naujas numeris
























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica