Singapūre pastebimas augantis vaikų psichinių ligų skaičius. Todėl pradinėse ir vidurinėse mokyklose vyksta savaitiniai užsiėmimai, skatinantys mokinius kalbėti apie jausmus, mokantys streso bei nerimo valdymo būdų.
Problemos panašios kilo visur
Vaikai pastaruosius metus kentėjo nuo streso, nerimo ir izoliacijos jausmo, nes pandemija praėjusiais metais uždarė bendruomenes ir ženkliai sumažino gyvo bendravimo galimybes. Didžiosios Britanijos, kur mokyklos buvo uždarytos beveik pusę metų, Vyriausybės ataskaitoje sakoma, kad kas šeštas 5–16 metų vaikas 2020 metais turėjo tikėtiną psichinės sveikatos sutrikimą.
Panaši situacija pastebima ir JAV, kur ligoninėse balandžio – spalio mėnesiais padaugėjo 12–17 metų vaikų, kenčiančių nuo psichinės sveikatos sutrikimų. Tokių skubių vizitų padidėjo 31 proc., palyginti su ankstesniais metais.
O daugelyje Azijos šalių psichinės sveikatos būklė kartais vadinama „asmenybės praradimu“, nors kai kurie žmonės tai vertina tik kaip trumpalaikį gyvenimo tarpsnį. Vis dėlto Pietryčių Azijoje esančio Singapūro mokyklų sistema, kuri yra laikoma viena geriausių pasaulyje, jau ėmėsi spręsti tokį savęs praradimo etapą. Šalies valdžia nedelsdama ketina imtis spręsti pastebimai suprastėjusios moksleivių psichinės sveikatos problemą.
Spaudimą jautė ir prieš pandemiją
Singapūre pastebimas augantis vaikų psichinių ligų skaičius. Tokie grėsmingi rezultatai paskatino imtis griežtesnių priemonių. Siekdami išlaikyti jaunuolių psichiką stabilesnę valdžios atstovai gegužės pabaigoje dešimčiai dienų grąžino į nuotolinį mokymąsi Singapūro moksleivius. Toks sprendimas grindžiamas argumentu, jog staigūs pokyčiai, nesvarbu, kad tai nuotolinio mokymo, kuris ir sukėlė didelį psichologinį stresą, atlaisvinimas, kelia tokį pat arba netgi didesnį stresą jaunimui.
Tačiau akademinėje konkurencingoje aplinkoje net šios trumpos pertraukos pakako, kad mokiniams sukeltų tik dar daugiau papildomų rūpesčių. „Manau, kad daugelis mūsų spaudžia save, kad gerai pasirodytų mokydamiesi, ypač prasidėjus nuotoliniam mokymuisi. Vis dėlto ir prieš pandemiją, ir dabar aš vis tiek jaudinuosi dėl mokslo rezultatų“, – atviravo keturiolikmetė vienos Singapūro vidurinių mokyklų mokinė Kate Lau.
Iki pandemijos psichinė sveikata Singapūro akademiškai griežtose mokyklose buvo aptarinėjama retai, tačiau atrodo, kad tai keičiasi. Nors akivaizdu, kad ir iki pandemijos jaunuoliams kildavo nemenkas psichologinis krūvis dėl didelio akademinio spaudimo bei konkurencijos tarp mokinių, pandemija tik pagilino šias Singapūro švietimo sistemos kliaudas.
Ėmėsi realių veiksmų
Šalis, kuri nuolat rikiuojasi aukščiausių pasaulio egzaminų rezultatų viršuje, šiuo metu atidžiai stebi užsitęsusį koronaviruso pandemijos krizės poveikį vaikams. Šiemet pradinėse ir vidurinėse mokyklose prasidėjo savaitiniai užsiėmimai, skatinantys mokinius kalbėti apie jausmus ir pagerinti streso bei nerimo valdymo būdus. Užsiėmimų metu rodomi animaciniai vaizdo įrašai, padedantys moksleiviams atpažinti ir įveikti stresą, o mokytojai dalijasi asmenine patirtimi, kad paskatintų diskusijas. „Kai kurie vaikai visą uždarymo laikotarpį jautėsi izoliuoti namuose. Manau, kad šios pamokos yra svarbios, nes tai padeda mums geriau suprasti vaikų savijautą ir perduoti jiems žinią, kad jie nėra palikti vieni su savo sunkumais“, – sako Serangūno vidurinės mokyklos mokytojas Michaelas Chowas.
Nors ir teigiama, kad stresas yra natūrali būsena, vaikams kaip ir suaugusiesiems pastarieji pandemijos metai bei jos sukeltas stresas normalūs nebuvo. Teko ne tik saugoti save ir aplinkinius, dėvėti kaukę, laikytis atstumo, bet ir užtikrinti, kad vaikai kasdien atliktų namų darbus ir gautų gerus pažymius. „Ši nauja realybė kartu su esamais akademiniais lūkesčiais kelia milžinišką spaudimą“, – teigia Duke NUS medicinos mokyklos sveikatos paslaugų ir sistemų tyrimų profesorius dr. Tazeenas Jafaras, tyręs koronaviruso poveikį įvairiose pasaulio vietose.
Pasak dr. T.Jafaras, nauji Singapūro mokyklose taikomi moduliai, kartu su mokytojų, slaugytojų ir psichologinių konsultantų mokymu, yra „efektyvus mechanizmas“, kuris galėtų padėti palengva keisti požiūrį į psichinę sveikatą. „Jei pasiseks, toks modelis bus puikus pavyzdys aplinkinėms valstybėms“, – sakė jis. „Programa man padėjo šiek tiek daugiau kalbėti. Dabar esu atviresnė dalydamasi jausmais prieš klasę arba pasakodama draugams ar mokytojams, kaip jaučiuosi“, – BBC pasakojo Kate Lau.
.jpg)
.png)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: