Dingo keturi vaikai
 
Pernai vasarą pasaulį sukrėtė žinia apie Kolumbijos Amazonės džiunglėse sudužusį lėktuvą ir dingusius keturis vaikus.
 
Kaip skelbia amerikiečių „National Public Radio“, trylikametė Lesly, devynerių Soleiny, ketverių Tien ir vienuolikos mėnesių kūdikis Cristin, Huitoto genties vaikai, drauge su mama skrido nedideliu lėktuvu „Cessna“ iš pietinio Ararakuaros miestelio į San Chose del Gvavijarę. Skrydžio tikslas buvo aplankyti dviejų jauniausių vaikų tėvą. Netrukus lėktuvas nukrito į tankias džiungles.
 
Dėl lietingo sezono ir nuolatinio debesuotumo kariuomenės žvalgybiniams lėktuvams prireikė dviejų savaičių surasti sudužusį lėktuvą. Jame buvo rasti suaugusiųjų, įskaitant vaikų mamą Magdaleną Mucutuy, kūnai. Vienintelis vilties ženklas buvo tai, kad vaikų ten nebuvo.
 
„Kai po daugybės dienų džiunglėse radome sudužusį lėktuvą, neaptikome jokių vaikų ženklų. Turėjome aiškų tikslą juos surasti, – pasakojo gelbėjimo operacijai vadovavęs leitenantas pulkininkas Óscar Garzón. – Sakėme, kad be jų šių džiunglių nepaliksime.“
 
Ieškojo karininkai ir čiabuviai
 
Paieškose dalyvavo 110 specialiųjų pajėgų karių su moderniausia įranga, tačiau džiunglės buvo tokios tankios, kad judėti galėta itin lėtai. Čiabuviai vedliai tapo neįkainojama pagalba, nors aplinka kėlė iššūkių net jiems.
 
„Tai buvo nepaliesta džiunglių teritorija. Žiūri bet kuria kryptimi ir matai tik milžiniškus medžius. Labai lengva pasiklysti“, – prisiminė vienas iš dešimčių čiabuvių savanorių, ieškojusių vaikų, Alfredo Acosta.
 
Gelbėtojai susidūrė su elniais, tapyrais, mažaisiais tigrais ir nuodingomis gyvatėmis. Juos nuolat puolė uodai, musės ir skruzdės, kartais pritrūkdavo maisto, o lietus, atrodė, niekada nesibaigs.
 
Čiabuviai vedliai pasikliovė tradicijomis. Kiekvieną dieną jie rengė ceremonijas, prašydami dvasių leidimo žengti giliau į džiungles. Kai kurie vartojo ayahuascą – psichodelinį gėrimą iš džiunglių augalų, tikėdamiesi, kad haliucinogeninės vizijos nurodys teisingą kryptį.
 
„Jie taip gerai supranta šią dvasinę dimensiją. Tai buvo labai reikalingas paieškos komandos papildymas, – sakė O.Garzón. – Būtent tai užpildė spragą tarp to, ką gali ir ko negali matyti džiunglėse.“
 
Dramatiškas išgelbėjimas
 
Vaikai maždaug 4 kilometrų atstumu nuo avarijos vietos buvo rasti tik po 40 dienų. „Stebuklas yra ne tik tai, kad juos radome. Stebuklas, kad jie vis dar buvo gyvi“, – žurnalistams sakė generolas Pedro Sánchez, paieškos ir gelbėjimo komandos vadas.
 
Visi keturi buvo dehidratavę ir labai nusilpę. Džiunglės buvo tokios tankios, kad gelbėjimo sraigtasparnis negalėjo nusileisti paimti vaikų. Kariai leidosi virvėmis ir užkėlė juos į orlaivį.
 
Nepilnamečiai sveik Bogotos centrinėje karinėje ligoninėje. Jų prosenelis Fidencio Valencia sako, kad į jų veidus jau „netrukus grįžo spalva“. Kalbėdamas apie Lesly, didvyrę, kuri nešė savo mažiausią seserį per džiungles ir išsaugojo visų gyvybes, jis sako: „Pasakiau jai, kad padarė kai ką neįtikėtino. Nuraminau: visa tai greitai baigsis. Netrukus vėl būsi, kokia buvusi.“
 
Išgyvenimo strategija
 
Kaip Lesly pavyko išsaugoti savo, brolio ir seserų gyvybes?
Vaikų giminaičiai vėliau atskleidė, kad džiunglėse vaikai maitinosi Amazonės vaisiumi „juan soco“, panašiu į pasiflorą, taip pat milpesos palmių sėklomis, kuriose gausu aliejų ir vitaminų. Laimei, vaikai aptiko ir kariškių iš sraigtasparnių numestų maisto paketų.
 
Ypač sudėtinga buvo išsaugoti mažosios Cristin gyvybę. Lėktuve vaikai rado penkių kilogramų maišelį manioko miltų, kuriais maitino kūdikį. Lesly naudojo lapą, kad po lašelį įlašintų vandenyje ištirpintų miltų į sesutės burną.
 
Per tą laiką, kol vaikai klaidžiojo džiunglėse, Cristin sulaukė pirmojo gimtadienio, o jos brolis Tien – penktojo.
 
Kad juos būtų lengviau rasti, vaikų močiutė įrašė žinutę Huitoto kalba, kuri buvo transliuojama per garsiakalbius: „Lesly, čia tavo močiutė. Prašau tavęs, būk rami ir likite vietoje.“
 
Anot čiabuvio A.Acosta, vaikai tikriausiai paliko avarijos vietą dėl dviejų priežasčių: norėdami atsitraukti nuo mirusiųjų kūnų, kurie galėjo pritraukti pavojingus gyvūnus, ir ieškodami maisto bei vandens.
 
„Jie nuo labai jauno amžiaus mokomi, kaip pasirūpinti savimi. Jų tėvai ir seneliai nuolat moko vaikus, ką jie gali valgyti ir kodėl“, – pasakojo antropologė ir lingvistė Consuelo de Vengoechea, 30 metų studijavusi Huitoto kultūrą ir kalbą bei kurį laiką gyvenusi su vaikų šeima.
 
Vaikai turėjo uodų tinklą ir plastikinį tentą, ant kurio sukrovė bananų lapus, kad miegodami galėtų palaikytų šilumą. Tai buvo ypač svarbu, nes net tropiniame miške temperatūra po saulėlydžio greitai krenta. Nuolatiniame lietuje jų drabužiai visada buvo šlapi.
 
„Miesto vaikas džiunglėse išsigąstų. Bet šie vaikai neišsigando, – teigė A.Acosta. – Jie žinojo, kaip judėti. Jie suprato džiungles dėl protėvių žinių. Tai leido jiems išgyventi.“
 
Ne vienintelis stebuklas
 
Nors Kolumbijos vaikų išgyvenimo istorija – išskirtinė, aviacijos istorijoje būta ir daugiau panašių stebuklų. 1971-aisiais Juliane Koepcke buvo vienintelė išgyvenusioji iš 92 keleivių, sudužus lėktuvui Peru džiunglėse. Septyniolikmetė mergina, kritusi iš beveik trijų kilometrų aukščio, sugebėjo vienuolika dienų keliauti per džiungles, kol buvo rasta ir išgelbėta.
 
1992-aisiais 17 žmonių išgyveno po lėktuvo avarijos Peruanos Andų kalnuose ir 72 dienas laukė pagalbos.
 
2009-aisiais pasaulyje nuskambėjo žinia apie vienintelę išgyvenusiąją po lėktuvo katastrofos Indijos vandenyne – dvylikametę Bahia Bakari, kuri devynias valandas išsilaikė vandenyje įsikibusi į lėktuvo nuolaužą.

---

 
Tarp kitko
Ankstų pirmadienio rytą netoli Vilniaus oro uosto nukrito krovininis orlaivis „Boeing 737“. Žuvo Ispanijos pilietis, dar trys įgulos nariai sužeisti, o vieno jų būklė - kritiškai sunki. Tarp sužeistų asmenų yra ir lietuvis.
Lietuvos ir atvykstančių tarptautinių ekspertų iš Ispanijos, Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pagalba bus renkama informacija ir dėliojama įvykių seka, nulėmusi žmogaus gyvybės pareikalavusį incidentą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!