Pasauliui (ne)reikia poilsio

Greta Vanagienė
2020-01-13
Ketvirtadienis – mažasis penktadienis, kai į nugarą alsuoja savaitgalio linksmybės. O kas, jei jau trečiadieninį sau leistume atsikvėpti po sunkios savaitėlės darbų arba biuro duris kasdien užvertume popiet? Bandymai sutrumpinti darbo savaitę ir darbo valandų skaičių stebimi seniai, bet tam visuotinai prigyti vis pritrūksta įrodymų, jog gerina darbo ir gyvenimo kokybė gerėja.
Pasauliui (ne)reikia poilsio
Pasaulyje populiarėjantis naujas darbotvarkės modelis, kai trumpinamos darbo valandos arba darbo savaitė, žmones padalino į dvi stovyklas: vadovai džiaugiasi našesniu darbo rezultatu ir išaugusia darbuotojų nuotaika, darbuotojai pyksta dėl tuo būdu maskuojamo darbo užmokesčio mažinimo.

Didesnis darbo našumas
Britų ekonomistas Johnas Maynardas Keynesas dar prieš šimtmetį prognozavo, kad iki 2030-ųjų metų bus pereita prie penkiolikos valandų darbo savaitės. Nors tokie skaičiai daugeliui atrodė utopiniai, šiandien siekti naujo darbo tvarkos modelio pasiryžta vis daugiau pasaulio organizacijų.
Nors tvirtinti, kad trumpinta darbo diena ar savaitė yra gera praktika, dar sunku, kreipiamas dėmesys, jog ilgesnis darbo laikas automatiškai negarantuoja, kad bus padaryta daugiau. Mat šiandien iš darbuotojų tikimasi kūrybiškumo, gero nusiteikimo, o tam šie turi jausti mažesnį nuovargį ir didesnį pasitenkinimą darbu.
 
Pirmosios pagerinti darbuotojų gyvenimo kokybę ir darbo našumą ėmėsi skandinavų šalys. Šiandien Švedijos įmonėse vis dažniau darbo diena trumpinama iki šešių valandų ir išlaikomas tas pats atlyginimas. Ir tai ne mados reikalas - švedai tvirtina pastebintys pozityvius pokyčius. Nors tyrimų dėl trumpesnės darbo dienos atlikta dar nepakankamai, viena tapo aišku - trumpesnė darbo diena duoda našesnį ir efektyvesnį rezultatą. Žmonės gali daugiau laiko skirti pasivaikščiojimams, sportui, judėjimui, pomėgiams, vaikams. Įmonei tai atsiperka mažesniu darbuotojų sergamumu, rečiau patiriama įtampa ir geresne nuotaika.

 
Gerąja skandinavų praktika pamažu užsikrečia ir daugiau pasaulio. „Microsoft“ savo biure Japonijoje atliko keturių darbo dienų eksperimentą. Kaip dalinasi „Business Insider“, priėmus tokią naujovę produktyvumas
padidėjo 40 proc.
Prieš daugiau nei dešimtmetį IT technologijomis užsiimančios kompanijos „Treehouse“ vadovas Ryanas Carsonas darbo savaitę sutrumpinęs iki 4 dienų dalinasi, kad jo kompanijos pajamos per kelerius metus patrigubėjo. Dar daugiau, tai tapo tikru koziriu svarstantiems pereiti dirbti „Google“ ar „Facebook“.
 
Smuks ekonomika
Vis dėlto įtampos diržų atlaisvinimui nepritaria didieji verslo grandai, priešingai - darbo laiką siūlydami pailginti iki vėlaus vakaro.
Pernai Kinijos milijardierius, vienas internetinės prekybos milžinės „Alibaba“ įkūrėjų Jackas Ma reikalavo įteisinti darbo dieną nuo devintos ryto iki devintos vakaro, o darbo savaitę ištęsti iki šešių dienų. Jo manymu, nepatvirtinus tokios tvarkos Kinijos ekonomika veikiausiai praras įgytą pagreitį ir impulsyvumą. Jam pritarė ir milijardierius, technologijų srityje verslą plėtojantis Richardas Liu, elektroninės komercijos giganto JD.com vadovas.
Kai kurių ekspertų teigimu, darbo laiko trumpinimas iš tiesų gali šalies BVP sumažinti maždaug 20 proc.
 

Mažėja darbo užmokestis
Nepatenkinti naująja tvarka ir dalis darbuotojų. Pietų Korėjos gyventojai skundžiasi, kad patrumpintas darbo laikas visiškai nepalengvina gyvenimo, o tik atima dalį uždarbio. Be to, netekus kelių darbo valandų veiklos apimtys nesumažėja, todėl daugeliui tenka neštis darbo namo arba likti biure po darbo valandų, negaunant už tai atlygio.
Darbo valandų skaičiaus sumažinimas tapo kauke siekiant sumažinti darbuotojams atlyginimus. Vokietijoje nusilpęs ekonomikos augimas verčia vis daugiau šalies pramonės įmonių trumpinti darbo laiką, kad išsaugotų darbo vietas.

 
Tarp kitko

Ekonomisto Johno Pencavelio iš Stanford universiteto tyrimas rodo, kad aukštas darbo efektyvumas išlieka iki 49 valandų darbo savaitės. Vėliau produktyvumas sulig kiekviena valanda ima mažėti: 70 valandų darbo savaitės jis toks pat kaip ir 56 valandų.
Pastebėta, kad teigiamas keturių dienų darbo savaitės poveikis pasireiškia ir mokykloje. Vienoje švietimo įstaigoje Kolorado valstijoje moksleiviams į mokyklą reikėjo eiti 4 dienas per savaitę. Tyrimas parodė, kad jų pažangumas gerokai išaugo įvairiose srityse: matematikos testų rezultatai pagerėjo 12 proc., skaitymo pažymiai – 6 proc., palyginti su įprasto mokymosi grafiko besilaikančiais mokiniais.

 
Pavyzdys iš Lietuvos
Pastatų inžinerija užsiimanti Lietuvos bendrovė „Engineer“ mažinti darbo dienos trukmę pusiau - nuo 9 iki 14 valandos ir nekeisti darbuotojų atlyginimo sprendimą priėmė prieš kelerius metus.
Įmonės vadovas Vytautas Bartušis teigia idėja dėl darbo laiko sutrumpinimo gimė pastebėjus, kad dalis darbo laiko visada išvaistoma „įkvėpimo paieškoms“ – naršymams internete, kavai, pokalbiams. Taigi nutarta „įkvėpimo laiką“ perkelti į namus ar bet kur kitur.  
„Engineer“ plėtros vadovas Jurijus Laneckij tikina, kad toks sprendimas pasiteisino daugiau nei 100 proc. Anot jo, įmonė ėmė uždirbti daugiau pelno, darbuotojai tapo laimingesni. Nors neseniai svarstyta perpus trumpesnes darbo valandas sutrumpinti dar drastiškiau, kol kas tokiam sprendimui organizacija nepasiryžo.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ričardas Daunoravičius: „Šiandien motinystė prilygsta sakramentui“

      Ričardas Daunoravičius: „Šiandien motinystė prilygsta sakramentui“

      Kone 45 metus gydytoju akušeriu dirbantis Ričardas Daunoravičius, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos ir...
      Jauna mergina: net menkiausias širdies permušimas keldavo paniką

      Jauna mergina: net menkiausias širdies permušimas keldavo paniką

      Įsivaizduokite situaciją, kai visu kūnu jaučiate, jog smarkiai sunegalavote ir skubiai reikalinga greitoji pagalba. Tačiau atvykę ...

      Budinti vaistinė


      Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

      Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

      Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
      Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

      Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

      Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

      Sveika šeima


      Jums tinkanti arbata gali atnešti daug naudos

      Arbata gaivina kūną, minkština širdį, budina mintį, sakė senovės persų gydytojas Avicenna. Kada kokią arbatą gerti, kaip ją paruošti, pasakoja prekybos tinklo „Skonis ir kvapas“ atstovas, arbatos žinovas Andrius Žilinskas.

      Sveikatos horoskopas


      Gruodžio 14-20 d.

      Avi­nas
      Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

      Pakalbėkim apie tai



      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Informacijos disbalansas
      Henrikas Vaitiekūnas Informacijos disbalansas
      Ketsuekigata nani gata?
      Henrikas Vaitiekūnas Ketsuekigata nani gata?
      Tema ir būsimos potemės
      Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės

      Naujas numeris

























      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica