Pandemija verčia keisti profesiją
Inga Markeliūtė
2020-06-08
Karališkojo koledžo tyrėjų komanda, atlikusi tyrimą, kaip ši pandemija veikia sveikatos sektoriaus darbuotojų psichikos sveikatą, pateikė gana liūdnas išvadas. Didelė dalis medikų jaučiasi išsekę, perdegę ir kaip malšinti susikaupusį stresą ieško savų metodų. Be to, pastebima ir dar viena nerimą kelianti tendencija. Medikai, ypač slaugytojai, neatlaikę tenkančios streso ir darbo krūvio vis dažniau pasiryžta keisti profesija.
Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos sistema pastaruosius porą metų susiduria su dideliu slaugytojų trūkumu, todėl baiminamasi, jog ši pandemija gali dar labiau pagilinti problemą. Mat, atvejų, kai slaugytojos atsisako darbo, šalyje vis daugėja.
Nebeatlaiko darbo krūvio
„Šiandienos mano darbo kasdienybė: nerimas, panikos priepuoliai, stresas. Buvau paskirta dirbti su bendruomene, be jokių apsaugos priemonių... Jaučiau, kad rizikuoju šeimos sveikata, esu nuvertinta, o dabar jaučiuosi lyg palikdama slaugytojos darbą visam laikui.“
„Aš kaip ir daugelis kitų dirbančių sveikatos sektoriuje izoliavausi nuo šeimos, nes nenoriu šio viruso parnešti namo, kur kasdien manęs laukia mylimas penkiasdešimtmetis vyras. Pasiilgau vaikų tiek, kad nebegaliu susitelkti... Dabar tikrai norėčiau nebūti gydytoja.“
„Jaučiuosi prislėgta, apimta streso ir išsunkta po daugiau nei mėnesio tokio darbo. Nerimauju dėl kiekvieno paciento, jaučiu kaltę dėl kiekvieno jų mirties. Nebematau galimybių tęsti savo darbą.“
Tai tik vos keletas Jungtinės Karalystės sveikatos priežiūros darbuotojų liudijimų.
Karališkojo koledžo chirurgai atlieka tyrimą, kaip koronavirusas paveikė sveikatos sektoriaus darbuotojų psichinę sveikatą. Tyrėjų teigimu, artėja audra, kuriai nuraminti reikės itin greitų sprendimų.
Praėjusių metų studija, kurioje dalyvavo 4 tūkst. gydytojų ir medicinos studentų, parodė, kad 80 proc. medikų yra patyrę perdegimą. Iš jų 33 proc. reguliariai ar retkarčiais vartoja alkoholį, narkotikus arba patys sau skiria „gydymą“. Pasak tyrėjų, tai - užburtas ratas: medikams tenkanti psichikos sveikatos našta susijusi su neoptimalia pacientų priežiūra, didesne klaidų tikimybe pervargus, o tai mažina pacientų saugumą.
Prasidėjus pandemijai, medikų psichikos sveikatos problemos tampa vis aktualesnės. Mat stebima tendencija, jog neatlaikę tenkančio darbo krūvio nemaža dalis sveikatos sektoriaus specialistų, ypač slaugytojai, nusprendžia keisti savo profesiją.
Skaičiai
Tyrimai parodė, kad iš 868 Jungtinėje Karalystėje apklaustų sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių pandemijos metu, daugiau kaip 60 proc. jautėsi prislėgti, atsidūrę beviltiškoje situacijoje. Beveik 80 proc. patyrė miego sutrikimų. 60 proc. jautėsi vieniši.
Ragina imtis veiksmų
Priešakinėse linijose dirbantys gydytojai pasakoja, jog nemaža dalis medikų buvo perskirstomi ir dirbo intensyvios terapijos skyriuose, o jiems tai buvo visiškai neįprastas darbas. Ne vienas tiriamųjų teigė, jog staigus darbo pobūdžio pasikeitimas ir išėjimas iš komforto zonos sukėlė dar didesnį stresą. Daugelis pripažino, jog patiria stresą, kai artimiesiems turi pranešti žinią, jog pacientas nebus ventiliuojamas.
Pasak tyrėjų, ši pandemija parodė, kokią svarbią vietą sveikatos sektoriuje užima slaugytojai. Beje, nemaža dalis apklaustų šios specialybės atstovų teigė, jog pandemijos pradžioje jiems teko dirbti be apsaugos priemonių. Šių trūko net po dvylika valandų dirbusiems intensyviosios terapijos skyriuose, prižiūrint po keletą pacientų, prijungtų prie ventiliavimo aparatų.
Dar viena stresą sukėlusi žinia, kad per pastaruosius kelis mėnesius dėl šio viruso mirė du šimtai medikų. Tai sėjo dar didesnę baimę, kuri tiesiogiai paveikė kiekvieną sveikatos sektoriaus darbuotoją. Pasak tyrėjų, didžioji dalis medikų patyrė milžinišką stresą, kad dirbdami gali šiuo virusu užkrėsti artimuosius ir galiausiai būti kalti dėl jų mirties.
Karališkojo koledžo tyrėjai tvirtina, jog Vyriausybė ir politikos formuotojai turi imtis veiksmų jau šiandien, kad būtų užtikrinta pagalba itin sudėtingą laikotarpį išgyvenantiems medikams. Tyrėjai siūlo sukurti ir finansuoti medikų psichinės sveikatos pagalbos sistemą. Tyrimo išvadose pateikiama informacija, kaip 2003 m. SŪRS paveikė sveikatos sektorių. Teigiama, jog maždaug iki 10 proc. medikų, dirbusių sudėtingomis sąlygomis, praslinkus krizei pakeitė profesiją. Daromos prielaidos, jog dabar skaičiai gali būti dar didesnis.
Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos sistema pastaruosius porą metų susiduria su dideliu slaugytojų trūkumu, todėl baiminamasi, jog ši pandemija gali dar labiau pagilinti problemą. Mat, atvejų, kai slaugytojos atsisako darbo, šalyje vis daugėja.
Lietuvoje
Psichikos sveikatos specialistų noras solidarizuotis su šiuo metu „kovos lauke“ esančiais medikais pavirto į savanorišką projektą. Nuo kovo 22 d. registruodamiesi tinklalapyje www.medo.lt medikai ir jų artimieji gali gauti nemokamą nuotolinę psichologinę pagalbą pandemijos metu, rašoma pranešime.
Medikų palaikymo iniciatyva prasidėjo nuo Depresijos gydymo centro ir, prisijungus Jaunųjų psichiatrų asociacijai (JPA) bei Vilniaus geštalto institutui (VGI), vos per savaitę sujungė virš 150 psichologų ir psichoterapeutų, kurie pasiryžę medikus ir jų artimuosius konsultuoti savanoriškai.
.jpg "Tris kartus pasaulio futbolo čempionato trofėjų į viršų kėlęs Pele, pasak jo sūnaus, gėdijasi savo fizinės būklės. Tuo metu sporto legenda paneigė sergąs depresija, blogėjančią sveikatą jis laiko normalia senėjimo dalimi.")
Komentuoti: