Nuostabi istorija
1991 m. Serge'as Renaudas, garsus ir charizmatiškas alkoholio tyrinėtojas iš Prancūzijos Nacionalinio sveikatos ir medicinos tyrimų instituto paklaustas, kodėl prancūzai rečiau nei amerikiečiai serga širdies ir kraujagyslių ligomis, atsakė: „Čia dėl alkoholio“. S.Renaudas išsakė prielaidą, kad vadinamasis prancūzų paradoksas gali būti paaiškinamas raudonuoju vynu prie prancūziškų pietų stalo.
 
Prancūziškasis paradoksas greitai surado imlią publiką. Raudonojo vyno pardavimai JAV išaugo 44 proc., kitais metais dar 49 proc. ir išliko tokie aukšti daugelį metų. Tų metų tyrimai rodė, jog nedideli alkoholio kiekiai gali palankiai pakoreguoti cholesterolio kiekį, išlaikyti arterijas švarias ir sumažinti koronarinės širdies ligos tikimybę. Saikingam alkoholio vartojimui ilgus metus pritarė daugelis gydytojų bei visuomenės sveikatos pareigūnų.
 
J formos kreivė
1974 m. Kalifornijos Kaiser Permanente klinikos kardiologas Arthuras Klatskis paskelbė provokuojantį pareiškimą. Esą iš 464 jo ir kolegų pacientų, širdies priepuoliai buvo dažniausi tarp negeriančių. 1986 m. atliktas didelis kelių kartų tyrimas parodė panašius rezultatus: saikingai geriantys vyrai Framingeme, Masačusetso valstijoje (JAV) turėjo 40 proc. mažesnę tikimybę mirti nuo koronarinės širdies ligos. Tyrimas brėžė J formos kreivę: abstinentai turi šiek tiek padidėjusią širdies ligų riziką, saikingai geriantys asmenys turi mažiausią riziką, o tada rizika grįžta su kaupu geriant daug.
 
Nors šie stebėjimo tyrimai negali nustatyti priežastinio ryšio, mokslininkų teigimu, J formos kreivė yra biologiškai tikėtina. Dar 1973 m. mokslininkai išsiaiškino, kad alkoholis padidina gerojo cholesterolio kiekį kraujyje, o vėlesni tyrimai parodė, kad jis mažina molekules, sukeliančias kraujo krešulius. Gali net padidinti jautrumą insulinui, o tai turi įtakos diabeto rizikos sumažėjimui – diabetas savo ruožtu yra pagrindinis širdies priepuolio rizikos veiksnys.
 
Bet praėjo laikas
Dabar, nuo tos istorijos praėjus 25 metams, vis dar jaučiame nemenką jos atgarsį. Tačiau pastaraisiais metais atnaujintos PSO, Pasaulio širdis federacijos ir Kanados piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis kartu parengtos gairės teigia, jog saugiausias išgeriamo alkoholio lygis yra.... nė lašo. Viktorijos universiteto (Kanada) profesorius Timas Stockwellas, buvęs ekspertų, rengusių šias gaires, grupėje, paskelbė beveik 40 metų trukusio tyrimo išvadas, teigiančias, kad ankstesni tyrimai buvo taip konceptualiai įteisinti, jog tariama alkoholio nauda sveikatai daugiausia buvo statistinis miražas.
 
Tad 2000-ųjų viduryje iniciatyvi universiteto San Franciske (JAV) mokslininkė Kaye Middleton Fillmore sutelkė pajėgas su T.Stockwellu. Jie sujungė dešimtmečius trukusių tyrimų rezultatus, tačiau neįtraukė tų tyrimų, kurie sujungia negeriančius ir metusius gerti, kad būtų išvengta metančiojo rūkyti fenomeno.
Kai jie tai padarė, J formos kreivė dingo.
 
Balsų daugėja
K.Middleton Fillmore mirė 2013 m., taip ir neįrodžiusi savo tiesos iki galo. Tačiau pastarųjų 10 metų tyrimai jos darbą patvirtino, kaip ir tyrimai, kuriuose naudojami didesnės duomenų aibės ir sudėtingesni statistiniai metodai. Antai, Sara Hartz, psichiatrijos profesorė Vašingtono universiteto medicinos mokykloje Sent Luise, savo tyrimo rezultatuose rado tik menkų užuominų į J formos kreivę.
 
Žvelgiant ne tiek į alkoholį, kiek į visuminę mitybos sistemą, prancūzai geria daugiau raudonojo vyno, bet taip pat valgo daugiau vaisių, daržovių, nesmulkintų grūdų, alyvuogių aliejaus, taip pat nedidelį kiekį mėsos – ir mažesnėmis porcijomis. Kitaip tariant, jų dieta gana artima Viduržemio jūros dietai, kuri, kaip parodė daugybė tyrimų, stiprina širdies ir kraujagyslių sveikatą ir gali lemti žemą nutukimo lygį Prancūzijoje. Sudėkite visa tai – ir prancūziškasis paradoksas pradės atrodyti mažiau paradoksalus.
 
Daugiau blogų žinių sugėrovams
Alkoholio geros įtakos širdžiai reputacija krito, kaupėsi įrodymai, kad tai jis gali būti didesnė vėžio priežastis, nei anksčiau manyta. PSO dar 1988 m. buvo paskelbusi alkoholį kancerogenu, remdamasi „pakankamai įrodymų“, o vėlesniais metais šių įrodymų daugėjo nerimą keliančiu mastu. Dabar jau tikrai žinoma, kad bet koks alkoholio kiekis padidina vėžio (ypač krūties) riziką. Gėrimas taip pat padidina kepenų, burnos, storosios žarnos vėžio ir kitų ligų riziką. Ir tai ne tik gausus gėrimas: vėžio rizika iš pradžių didėja su kiekvienu gurkšniu, iš dalies dėl to, kad alkoholis metaboliškai virsta acetaldehidu, pažeidžiančiu DNR.
 
Viena mokslininkų grupė net apskaičiavo „populiacijos vėžio žalos cigarečių ekvivalentą“ ir nustatė, kad, kalbant apie vėžio riziką visą gyvenimą, išgerti butelį vyno per savaitę vyrams prilygsta surūkyti penkias, o moterims – 10 cigarečių per savaitę. Beveik 4 proc. 2020 m. vėžio diagnozių, PSO duomenimis, kilo dėl girtavimo. Apskaičiuota, kad 15 proc. visų krūties vėžio atvejų atsiranda dėl gėrimo.
 
Paskutinės vinys į karstą
Jürgenas Rehmas, Toronto universiteto priklausomybės ligų centro vyresnysis mokslininkas, tyrime, atliktame kartu su Psichikos sveikatos politikos tyrimų institutu, patvirtina naujas griežtesnes gėrimo vartojimo gaires, tačiau vis dar mano, kad yra J formos širdies ligų kreivė. Tačiau, jo teigimu, visuomenės sveikatos agentūros turi žiūrėti į duomenų visumą. Net jei dabartinė žinių būklė negali atmesti galimos alkoholio vartojimo naudos širdžiai, neabejotina, kad alkoholis yra susijęs su daugeliu kitų žudikų – pradedant eismo įvykiais ir užbaigiant vėžiu.
 
„Nesvarbu, ar yra toks poveikis širdžiai, vis dar yra rizika susirgti vėžiu, yra rizika susirgti kai kuriomis kitomis ligomis, ir šie veiksniai turi būti įvertinti“, – sakė J.Rehmas.
S.Hartz tai pasakė tiesiau: „Jūsų kūnas nėra vien tik širdis. Neturėtume duoti žmonėms įrodyto kancerogeno, kuris galimai padės jų širdies ir kraujagyslių sveikatai.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!