Y kartos neapmausite 
Karta Y, dar vadinama karta „Aš“ (angl. Generation Me), pastebi sociologai, drąsiai kuria savajį pasaulį. Juos, puikiai suvokiančius ekonomikos veikimo principus, apmauti sunku - mat internete jaunuoliai gali rasti visą reikalingą informaciją. Taigi ši karta jaučia atsakomybę už ateitį ir vertina tuos, kurie į ją investuoja, domisi ekologija, žmogaus teisėmis bei aplinkosauga.
Skaičiuojama, kad tūkstantmečio vaikai, kuriems dabar apie 15-30 metų, sudaro beveik ketvirtadalį pasaulio populiacijos. Taigi kuriančių idealus, brėžiančių ribas, maištaujančių ir stebinančių drąsa jų neįmanoma nepastebėti.
 
Siekia lūžio 
Ryškiausia Y kartos persona - Švedijos moksleivė Greta Thunberg. Kad šešiolikametės protestas prieš valstybės apatiją klimato kaitai įgaus visuotinį susidomėjimą, daugelis nė nepagalvojo. Penkiolika dienų vietoje pamokų praleidusi sėdėdama priešais Parlamentą paauglė tapo ištisos kartos, juntančios grėsmę dėl įsibėgėjančio visuotinio klimato atšilimo, balsu ir įkvėpė protestams daugybę jaunų pasaulio žmonių. Nepabūgo ji ir susiremti su pasaulio viršenybėmis: Jungtinių Tautų vadovus apkaltino „vaikystės vagyste“, susipriešino su JAV prezidentu ir net susitiko su Popiežiumi.
 
Keičia požiūrį į transportą
Sulaukusi visuotinio susidomėjimo paauglė ėmėsi veikti toliau. Šį kartą - prieš taršų transportą. Kad galėtų dalyvauti Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime klimato kaitos klausimais Niujorke, Greta Atlanto vandenyną kirto saulės baterijomis varoma jachta.
Tai, kad ši gamtą tausojanti transporto priemonė neturi dušo kabinos ar tualeto, o kelionių metu tenka valgyti maistą iš skardinių, merginai ne kliūtis. Skraidyti lėktuvais Greta atisakė siekdama sumažinti anglies dioksido dujas. Be to, paauglė mieliau renkasi keliones traukiniais, kurie naudoja elektros energiją tik iš atsinaujinančių šaltinių. Ši Gretos padiktuota mada, sociologai spėja, be platesnio sekėjų rato greičiausiai nepasklis.

Metų žmogus
JAV žurnalas „Time“ Gretą nominavo prestižiniam Metų žmogaus titului. Merginos nuotrauka ant viršelio puikavosi kartu su užrašu „Jaunimo galia“. Švedijos paauglė tapo jauniausia asmenybe, gavusia šį titulą per 92 metus.
„Ji tapo garsiausiu balsu, kalbančiu apie didžiausią mūsų planetai gresiančią problemą. Ji atėjo tarsi iš niekur ir pradėjo vadovauti pasauliniam judėjimui“, – „Today“ sakė vyriausiasis „Time“ redaktorius Edwardas Felsenthalis.
Kiek priešiškesnę reakciją Gretos laimėtas titulas sukėlė JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Vyras socialinio tinklo „Twiter“ paskyroje rašė esą tai - juokinga. G.Thunberg, anot D.Trumpo, turėtų stengtis suvaldyti savo pyktį, todėl davė jai patarimą: pagaliau atsipalaiduoti.

---

 
Tarp kitko
Greta Thunberg įkvėpė 4 milijonus žmonių prisijungti prie rugsėjo 20-osios streiko prieš klimato kaitą. Šis buvo pripažintas viena didžiausių žmonijos demonstracijų istorijoje.
Dabar Gretos atvaizdas naudojamas Helovino kostiumams, skulptūroms ar net prekiniuose ženkluose: nuo dviračių dalijimosi punktų iki vabalų rūšies pavadinimo.
Margaret Atwood ją prilygino Žanai D‘Ark. Kolinso žodynas pripažino, kad frazė „klimato streikas“ tapo Metų fraze.

---

 
Interviu su specialistu
Gydytojas psichiatras psichoterapeutas prof. Eugenijus Laurinaitis:

- Kuo „gyva“ dabartinė Y karta? Kuo skiriasi nuo pirmtakų?
- Y kartos atstovai žymiai labiau apskaičiuoja bei planuoja savo laiką ir energiją nei buvusi. Kadangi gyvename informacijos pertekliuje, jaunimas atsirenka tai, kas jiems vertingiausia. Mat Y kartai svarbiausia patenkinti pagrindinius poreikius, o jie žmogiški: realizuoti savo sugebėjimus ir būti dėl to pripažintiems. Nors jiems nesvarbi darbo vieta, kas praėjusios kartos atstovams buvo viena didžiausių vertybių, vis dėlto jiems ypač svarbu, kad darbovietėje su jais elgųsi žmogiškai. Jaunimas puikiai supranta savo sugebėjimus, todėl jiems svarbu būti dėl to pastebėtiems, o už įdėtas pastangas įvertintiems. Tokie dalykai anksčiau būdavo lyg utopija, o dabar tai paprasčiausias adekvatus žmogiškas pripažinimas.
Be to, dabartinė karta aiškiai nusiteikusi saugoti pasaulį, kuriame jiems reikės gyventi. Gamtos apsaugos klausimas jiems gyvas, o ne teorinis. Vyresnioji karta, deja, kol kas priiminėja tik politinius sprendimus, kurie yra katastrofiški. Užtenka prisiminti „Paryžiaus susitarimą“ dėl klimato kaitos, kuris baigėsi praktiškai be rezultato.
 
- Kaip mums vieniems kitus labiau suprasti? Kas labiau turėtų prisitaikyti?
- Mums nereikėtų jų smerkti, vertinti, bandyti pakeisti ar taisyti, o pamėginti juos suprasti. Turime įsisąmoninti paprastą tiesą – jaunoji karta nepasikeis ir prie mūsų neprisitaikys. Jie - mūsų ateitis, o mūsų užduotis - rasti bendrą kalbą su jais. Nors turėtume abipusiai taikytis vieni prie kitų, nepamirškime - vyresnieji nueinanti karta, o pasaulį tvarkys mūsų palikuonys. Na, o kaip jie jį tvarkys, priklauso ne tik mūsų pensija, bet ir emocinė būsena.
 
- Ar senesnės kartos atstovai gali perimti naujosios kartos pasaulio supratimą?
- Nemanau, kad tos lenktynės turi prasmę – turėtume džiaugtis tuo, ką patys užgyvenome. Graužtis, kad jaunimas iš mūsų neperima gerosios patirties ar nepasimokė iš mūsų klaidų, yra pati didžiausia klaida. Iš svetimų klaidų niekada nepasimokoma. Pasimokoma tik iš savų, o dar geriau – iš sėkmių.
 
- Kas kiek metų keičiasi karta?
- Sociologijoje laikoma kartos trukmė – dvidešimt dveji metai. Tiesa, dabar kartų kaita yra kiek sulėtėjusi. Mat moterys gimdo gerokai vėliau, todėl nauja karta ateina vėliau.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!