Nemirtingumas – tik turtuoliams?

Saulė Norvilaitė
2016-10-03
Technologijų milijardieriai Peter Thiel, Larry Ellison, Sergey Brin ir Larry Page investavo šimtus milijonų JAV dolerių į mokslinius projektus, kurie turėtų atrasti būdą, kaip sulėtinti ar netgi sustabdyti senėjimą.
Nemirtingumas – tik turtuoliams?
Korporacijos „Microsoft“ įkūrėjas Bill Gates (kairėje), paklaustas apie gyvenimo pailginimo ir nemirtingumo paieškų projektus, sakė: „Turtingųjų užsispyrimas finansuoti tyrimus, kad galėtų gyventi ilgiau, atrodo gana egocentriškas siekis, kol mes vis dar nenugalėjome maliarijos ir tuberkuliozės.“ Bioetikas James Hughes mano, kad ši mintis yra nepagrįsta. „Be abejonės, yra svarbu sukurti vaistus nuo maliarijos ir apsaugoti žmonių gyvybes nuo tokių išgydomų ligų kaip cholera. Bet moksliniai tyrimai, kurie visų pirma bus išskirtinai turtingųjų interesas, gali duoti naudos visam pasauliui.“

Nauda visiems ar tik keliems?
Šie projektai išjudina mokslo pagrindą – lėtas kelias į mirtį yra tai, kas sieja visą žmoniją. Tačiau kai kurie klausia, gal ši kova prieš mirtingumą viso labo atspindi pasaulio elito puikybę. Netgi korporacijos „Microsoft“ įkūrėjas Bill Gates, paklaustas apie gyvenimo pailginimo ir nemirtingumo paieškų projektus, sakė: „Turtingųjų užsispyrimas finansuoti tyrimus, kad galėtų gyventi ilgiau, atrodo gana egocentriškas siekis, kol mes vis dar nenugalėjome maliarijos ir tuberkuliozės. Žinoma, pripažįstu, kad gyventi ilgiau būtų nuostabu.“
 
Prieš trejus metus atliktoje apklausoje daugelis amerikiečių sakė, kad jų nedomina mintis pailginti gyvenimą – tai tik patvirtina mintį, kad šie tyrimai nėra aktualūs daugumai žmonių. 70 proc. respondentų nurodė, kad jiems idealiausia vidutinė gyvenimo trukmė svyruoja nuo 79-erių iki šimto metų, 51 proc. apklaustųjų teigė, kad sulėtinti žmonių senėjimą siekiantys moksliniai tyrimai tik pakenktų visuomenei. Manoma, kad paieškos, kaip užkirsti kelią mirčiai arba bent sulėtinti senėjimo procesą, yra tik laiko ir pinigų švaistymas bei skirtas tik turtingųjų sluoksniui.

 
Tačiau bioetikas James Hughes mano, kad ši mintis yra nepagrįsta. „Skundai, kad tokie tyrimai yra pernelyg brangūs, tiesiog parodo trumparegišką požiūrį“, – pasipiktinęs aiškino J.Hughes. Jis sutiko, kad, be abejonės, yra svarbu sukurti vaistus nuo maliarijos, parūpinti daugiau lovų ligoninėse ir apsaugoti žmonių gyvybes nuo tokių išgydomų ligų kaip cholera. Bet moksliniai tyrimai, kurie visų pirmą bus išskirtinai turtingųjų interesas, gali duoti naudos visam pasauliui.
 
Po gerais kėslais rūpinimasis savimi 
Kai kurie mokslinių projektų yra vykdomi vien dėl asmeninio minėtų milijardierių rūpinimosi savo sveikata. Vienas „Google“ įkūrėjų Sergey Brin, kuris turi Parkinsono ligą lemiančių genų, skyrė 150 milijonų JAV dolerių tam, kad mokslininkai pasistengtų perprasti DNR.
 
Dar vienas „Google“ įkūrėjas Larry Page įsteigė kompaniją „Calico“, kovojančią prieš senėjimą – jai skyrė net 750 milijonų JAV dolerių. Peter Thiel sukūrė „Breakout Labs“ programą, kad paremtų radikalųjį mokslą, kuris sprendžia klausimus, kaip atauginti kaulus ar pakoreguoti DNR.
 
P.Thiel taip pat finansiškai remia kontraversiškai vertinamo tyrėjo Aubrey de Grey pastangas. Pastarasis mokslininkas tiki, kad galime išsiaiškinti ląstelių ir genetikos pokyčius, kurie ir sukelia senėjimą, o tada juos sustabdyti. Labiausiai ginčytinos idėjos buvo kūno užšaldymas tam, kad žmogus galėtų grįžti į gyvenimą po kelerių metų, arba perkelti vieno žmogaus sąmonę į kitą kūną, kad nemirtingumas būtų įmanomas. Kol šie projektai, primenantys mokslinę fantastiką, laikomi absurdiškais, J.Hughes mano, kad tyrimų rezultatai gali transformuoti ir patobulinti mediciną.
 

Savo ruožtu oponentai piktinasi, kad net jeigu technologijų magnatams pavyks pasiekti užsibrėžtus drąsius tikslus, šių darbų nauda bus prieinama tik elitinei turtingųjų grupei. Bioetikas J.Hughes su tuo nesutinka. Jis siūlo pažvelgti į mediciną. Kai antiretrovirusinė terapija, skirta gydyti AIDS, buvo sukurta, ji kainavo daugiau nei dešimt tūkstančių JAV dolerių per metus ir buvo neįkandama daugeliui, ypač gyvenantiesiems besivystančiose šalyse. Tačiau šių vaistų plėtra ir tarptautinis aktyvistų spaudimas padėjo ženkliai sumažinti medikamentų kainas.
 
Šiuo metu daugelis žmonių mano, jog jų nedomina gyvenimo trukmės pailginimas, nes jie netiki, kad įmanoma gyventi ilgiau ir likti sveikiems. Žmonija susitaikė su mirtimi senyvame amžiuje, nes tai nepakeičiamas gyvenimo dėsnis. Tačiau kai tik žmonės suvoks, kad ilgaamžiškumas yra pasiekiamas, jie pakeis požiūrį ir ims reikalauti, kad naujai sukurti medikamentai taptų prieinami kiekvienam. Kaip bebūtų, gyvenimo trukmė per pastaruosius pusantro šimto metų ir taip beveik padvigubėjo.
 
Drakono įveikimas

Filosofas Nick Bostrom sukūrė pasaką apie kovą prieš senėjimą „Pasakėčia apie drakoną tironą“, kuri buvo publikuota Medicinos etikos žurnale. Ši pasaka padeda paaiškinti, kaip požiūris į senėjimą gali pasikeisti ateityje.
 
Pasaulyje, kurį valdo drakonas (senėjimas), visi tiki, jog jis yra nemirtingas ir reikalauja paaukoti tūkstančių žmonių gyvybes kasdien. Daugelis žmonių tai priima kaip natūralų gyvenimo dėsnį. Bet jeigu koks nors pakvaišęs sumanus mokslininkas sugalvos būdą, kaip sunaikinti drakoną, nors tai ir brangu bei atrodo neįmanoma, žmonės daugiau nebepriims tokios gyvenimo pabaigos kaip savaime suprantamos. N.Bostrom rašo, kad tam tikru metu mes visi suvoksime, kad drakonas, simbolizuojantis senėjimą, yra blogas ir naikina žmones, o tai tikriausiai galima sustabdyti.

 
Tarp kitko
Svajojantieji apie magišką eleksyrą, kuris padėtų ilgiau išlikti sveikiems ir laimingiems, gali jo ieškoti savo banko sąskaitoje. Turtas ir socioekonominis statusas turi lemiamą įtaką gyvenimo trukmei. Ekonomistai sako, kad turtingesni gyvena keleriais metais ilgiau nei nepasiturintys žmonės.
 
Išsilavinimas taip pat yra vienas ilgaamžiškumo veiksnių. Žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, linkę mažiau gerti ir rūkyti, jie dažniausiai nėra nutukę – visai tai lemia sveiką ir ilgą gyvenimą. Visi šie veiksniai kartu su didelėmis pajamomis turi reikšmę ilgesnei gyvenimo trukmei, nes vien turto nepakanka užtikrinti gerą sveikatą.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

    Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

    Šakių rajono gyventoja Rita (69 m.) tris mėnesius ligoninėje kovojo su COVID-19 infekcija. Grįžusi namo moteris suprato, ka...
    Hipotonikai vasaros nelaukia

    Hipotonikai vasaros nelaukia

    „Ne juokai yra visą gyvenimą pragyventi su žemu spaudimu. Kai pakyla virš šimto, jaučiuosi keistai“, &nd...

    Budinti vaistinė


    Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

    Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

    Natūralu, kad vasarą, daugiau laiko leisdami gryname ore ir aktyviau judėdami, imame prakaituoti gausiau nei įprastai. Tačiau svar...
    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19

    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19

    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19, pirmadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.

    razinka


    Sveika šeima


    Opinis kolitas: ar ligai turi įtakos mityba ir stresas?

    Opinis kolitas – autoimuninė liga, sukelianti lėtinį storosios žarnos uždegimą. Dabartinė medicina su opiniu kolitu padeda gyventi visavertį gyvenimą, o kiek svarbus paciento indėlis? Neretai šia liga sergantieji domisi, kiek jų savijautai ar ligos eigai įtakos turi mityba.

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Šešios dienos poliklinikose
    Henrikas Vaitiekūnas Šešios dienos poliklinikose
    Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
    Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
    Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)
    Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)

    Naujas numeris
























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica