Naująja Estijos prezidente tapo jokiai partijai nepriklausanti Kersti Kaljulaid (46 m.), pastaruosius keliolika metų dirbusi šios valstybės atstove Europos Audito rūmuose. Keturių vaikų mama ir močiutė K.Kaljulaid nesiruošia stebėti Estijos politinio gyvenimo nuošalyje – ji žada spręsti šalies problemas, nes tai prezidento pareiga.
„Visapusiška parama verslui nėra būtina. Svarbiausia yra mokyklos, darželiai, sporto mokyklos, galimybės sportuoti ir gerinti sveikatą. Etiška Estija turi palaikyti, apsaugoti ir padėti tautai, kad estai būtų savimi pasitikintys piliečiai“, – įsitikinusi K.Kaljulaid.
Moteris gali būti prezidente
„Jeigu dauguma Riigikogu parlamento narių mane nominavo, vadinasi, tai - demokratiškas procesas“, – į kritiką, kad pirmadienį vykę vieno kandidato prezidento rinkiniai yra nedemokratiški, atsakė K.Kaljulaid. Politikė prisipažino nesanti iš tų, kurie laukia, kol problemos pačios išsispręs.
Vienas svarbiausių naujosios prezidentės tikslų - pakeisti visuomenės nuomonę, kad moteriai pernelyg sudėtinga užimti tokias pareigas. „Kaip ir daugelyje Vakarų šalių, atotrūkis tarp skirtingų lyčių atlyginimų Estijoje yra per didelis. Kai sakome, kad moterys turi lygias galimybes, tai reiškia, kad jos privalo tapti vyrais, t.y. grįžti iš darbo ir nesirūpinti sergančiais vaikais. Pagrindinis klausimas – kaip vyrai ir moterys, nepaisant vaidmenų šeimoje, gali būti lygiaverčiai visuomenės nariai?“
Politikė su vyru Georgi-Rene Maksimovski turi keturis vaikus – dukterį ir tris sūnus. Jos duktė ir sūnus iš pirmosios santuokos jau yra suaugę. K.Kaljulaid jaunėliams sūnums yra vienuolika ir šešeri metai. Dabartinis jos vyras G. R.Maksimovski yra viešumos besidrovintis komunikacijų inžinierius, paaukojęs karjerą tam, kad galėtų paremti žmonos karjerą Europos Audito rūmuose.
K.Kaljulaid 1992 m. baigė biologijos studijas Tartu universitete, o 2001 m. čia įgijo verslo vadybos magistro laipsnį. 1998–1999 m. K.Kaljulaid dirbo „Hansapank Market“ investicinės bankininkystės skyriaus projektų vadove ir netrukus tapo tuometinio premjero Marto Laaro patarėja ekonomikos klausimais.
Dvylika metų K.Kaljulaid sėkmingai dirbo Europos Audito rūmuose – Europos Sąjungos institucijoje, prižiūrinčioje bendrijos lėšų naudojimą. Kurį laiką ji vedė savaitinę radijo laidą apie politiką ir ekonomiką populiarioje Estijos radijo stotyje „Kuku Radio“. Dvylika metų negyvenusi Estijoje, K. Kaljulaid yra menkai žinomas vardas visuomenei – jai dar reikės prisistatyti tautai. Todėl pirmuoju prezidentavimo laikotarpiu ji privalės labiau susitelkti į vidaus reikalus nei į tarptautinius santykius.
Socialinės politikos tikslai
K.Kaljulaid rėžė, kad ji neturi jokių ketinimų užsiimti žaidimais, ji žada kalbėtis su politikais atvirai apie savo poziciją tam tikrais klausimais. Politikė pripažino neturinti programos. „Dar prieš rinkimus politinės partijos turi pareigą nuspręsti, kokia kryptimi šalis eis. Kaip bebūtų, prezidentas privalo turėti politines pažiūras, kad jo veiksmai būtų kuo suprantamesni ir labiau nuspėjami“, – sakė naujoji prezidentė.
Jos nuomone, išsilavinimas ir sveikatos apsauga yra svarbiausi valstybės politiniai klausimai. K. Kaljulaid save apibūdina kaip liberalių pažiūrų konservatore – liberali sprendžiant socialines problemas, o konservatyvi imantis ekonominių klausimų. Jos manymu, valstybė yra etiška tuomet, kai ji remia savo piliečius.
Etiška yra tokia Estija, kuri iš šalies biudžeto suteikia pagalbą labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams. „Parama skirta tiems, kurie negeba suvokti turimų laisvių, pavyzdžiui, vaikai, ligoniai ar žmonės, neturintys išsilavinimo. Laisvės skirtos visiems. Visapusiška parama verslui nėra būtina. Svarbiausia yra mokyklos, darželiai, sporto mokyklos, galimybės sportuoti ir gerinti sveikatą. Etiška Estija turi palaikyti, apsaugoti ir padėti tautai, kad estai būtų savimi pasitikintys piliečiai“, – įsitikinusi K.Kaljulaid.
Estijos sveikatos apsaugos reformos
Apklausos rodo, kad dauguma estų yra patenkinti sveikatos apsauga. Nors vos prieš du dešimtmečius jų sveikatos sistema atrodė visiškai kitaip – centralizuota ir finansuojama Vyriausybės. Socialinių reikalų ministerija turi svarbų vaidmenį sveikatos apsaugoje, nes sujungia skirtingas institucijas bendram darbui.
Be to, valstybinės ligonių kasos čia veikia kaip autonomiška institucija, nepriklausanti nuo Sveikatos apsaugos ministerijos. Estija sumažino ligoninių skaičių nuo 120-ies iki 19-os. Pirminės sveikatos priežiūros reformos buvo inicijuotos dar 1991-aisiais. Kad padaugėtų šeimos gydytojų, šeimos medicina kaip specialybė universitetuose buvo pristatyta prieš dvidešimt šešerius metus.
Farmacijos sektorius taip pat buvo modernizuotas parengus būtiniausių vaistų sąrašą ir reguliariai jį papildant pagal pacientų poreikius. Estai puikiai išnaudojo informacinių technologijų galimybes. Visi paslaugų tiekėjai ir pacientai yra susieti elektroninėje sistemoje.
Visą šalį aprėpianti sistema leidžia sukurti vieną paciento medicininių įrašų istoriją, kurią mato visi medikai. Paciento istorijoje yra registruojama visa jo medicininė informacija, įskaitant kraujo grupę, tyrimų rezultatus ir vaistų išrašymo istoriją. Estijoje veikia e-receptas, todėl vaistai gali būti išrašomi nuotoliniu būdu.
Komentaras
Estijos ligonių kasų vadovas Tanel Ross apie šalies sveikatos sistemos iššūkius:

- Estijoje lėšos, skirtos sveikatos sistemai, surenkamos tik iš socialinio draudimo mokesčių. 13 proc. nuo kiekvieno dirbančiojo atlyginimo keliauja į sveikatos draudimo fondą. Mūsų populiacija sensta, o žmonės gyvena ilgiau. Todėl atsiras daugiau pensininkų, kuriuos privalės išlaikyti dirbantieji ir mokantys į fondą. Pagrindinis iššūkis – sveikatos sistemos finansavimas ateityje. Mūsų dabartinė finansavimo sistema turėtų būti išplėsta – dalis įplaukų į fondą galėtų ateiti iš valstybės biudžeto. Kitas iššūkis Estijoje – kaip lėšas panaudoti kuo racionaliau, kad gautume didžiausią naudą iš investuotų į sveikatos priežiūrą pinigų.
ES šalių lyderės

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė (60 m.) – antra kadencija. Netekėjusi, vaikų neturi. Leningrado A.Ždanovo universitete baigė politinės ekonomijos studijas.

Kroatijos prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič (48 m.) – pirma kadencija. Ištekėjusi už Jakov Kitarović, pora turi du vaikus. Zagrebo universitete baigė menų ir literatūros studijas.

Maltos prezidentė Marie Louise Coleiro Preca (57 m.) – pirma kadencija. Maltos universitete baigė teisės studijas. Ištekėjusi už Eggar Preca, pora turi dukrą.

Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May (60 m.) – pirma kadencija. Ištekėjusi už bankininko Philip May, pora vaikų neturi. Oksfordo universitete baigė geografijos studijas.
.jpg)
Vokietijos kanclerė Angela Merkel (62 m.) - trečioji kadencija. Ištekėjusi už Joachim Sauer, pora vaikų neturi. Leipcigo universitete baigė fizikos studijas.
Komentuoti: