Glaudesni santykiai su Rusija
Iškart po rinkimų naujasis prezidentas Rusijos valstybiniam radijo ir televizijos kanalui teigė, jog rinkimų rezultatai parodo gyventojų norą užmegzti glaudesnius tarpvalstybinius santykius su Rusija, kad būtų palaikomas Moldovos neutralitetas – įsipareigojimas nedalyvauti karinėse sąjungose ar blokuose, kitų valstybių kariniuose konfliktuose. I.Dodonas taip pat pabrėžė, jog kitų metų Parlamento rinkimuose laukia rimta partijų kova, kartu patikino, jog jo atstovaujama Socialistų partija tam pasiruošusi.
 
Visai kitaip rinkimų rezultatus apibūdino pagrindinė I.Dodono rinkiminė oponentė, ekonomistė ir liberalios politinės partijos narė M.Sandu, 2012-2015 metais ėjusi Moldovos švietimo ministrės pareigas. Moteris kandidatavo į prezidento postą atstovaudama liberalioms, proeuropietiškoms pažiūroms, skatindama Moldovos integraciją į Europos Sąjungą. Tačiau po pralaimėjimo M.Sandau rinkimų rezultatus įvertino kaip melagingus. Anot jos, rinkimai buvę ypač neorganizuoti, daug moldavų neturėjo galimybės balsuoti.
 
Visgi politologai išskiria ir kitas tokios rinkimų baigties priežastis, nors Moldova stengiasi eiti liberaliosios politikos keliu, jos atstovai valdžioje iki šiol mažino visuomenės pasitikėjimą jais. Pavyzdžiui, 2014-aisiais tuometinis Moldovos ministras pirmininkas liberalas Vladas Filatas pateko į korupcijos skandalą ir buvo apkaltintas milijardo JAV dolerių vertės finansiniu grobimu. Svarbiu veiksniu laikomas ir šalies įtakingų politinių figūrų požiūris į M.Sandu. Faktas, jog kandidatė į prezidento postą yra netekėjusi, itin piktino konservatyvųjį politinį valdžios sparną.
 
2001- 2009 metais Moldovos prezidento pareigas ėjusio komunistų partijos lyderio Vladimiro Voronino (75 m.) nuomone, šalies prezidentas turėtų būti sukūręs šeimą, politinėse kampanijose dalyvauti su sutuoktiniu. M.Sandu, pasak politiko, išduoda šeimos vertybes. Tokiam požiūriui pritarė ir Moldovos stačiatikių bažnyčios lyderis vyskupas Marchelis teigdamas, jog „M.Sandu įvaizdis prieštarauja krikščionių moralei ir principams“.
 
Valdys kaip V.Putinas
Akivaizdu, jog naujojo prorusiško lyderio noras atsiriboti nuo europietiškųjų vertybių, krikščioniškųjų vertybių deklaravimas, turės įtakos ir šalies socialinei politikai. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia apie įsisenėjusias Moldovos sveikatos sistemos problemas, tokias kaip medikų trūkumas, po sovietinio režimo likę nenaudojami arba prastos būklės ligoninių pastatai, prasta sveikatos priežiūra.
 
Tačiau panašu, jog I.Dodonas dėmesį kreips į kitas socialinės politikos sistemos „spragas“: lyderis atvirai pripažįsta, jog jo siekis – kovoti su visuomenėje egzistuojančiomis demokratinėmis vertybėmis, todėl interviu leidiniui „The Daily Beast“ I.Dodonas teigė, jog yra prieš LGBT teises, ir nemano, jog jos turėtų būti kaip nors svarstomos, kadangi Moldova – ortodoksinė valstybė.
„Moldova bus valdoma taip pat, kaip V.Putinas valdo Rusiją“, - pabrėžė naujasis prezidentas. Anot jo, šalyje įsivyravusi anarchija, todėl jai reikalinga griežta ir stipri valdymo jėga.
 
Sulaukė protesto akcijų
Pirmosios socialinės politikos reformos palies švietimo sistemą: pasak socialistų, Kišiniove bus reformuojamos dešimtys vidurinių mokyklų „siekiant jas optimizuoti“. Pasak I.Dodono, tą būtina atlikti dėl sparčiai mažėjančio mokinių skaičiaus, tačiau kaip vyks optimizacija, neaišku.
 
Dar rinkimų dieną, artėdamas pergalės link, I.Dodonas žiniasklaidai kalbėjo, jog, nepriklausomai nuo būsimo rinkimų rezultato, gyventojams į rinkimų baigtį reikėtų reaguoti ramiai, išvengiant protestų, kurie gali kelti riziką visuomenės stabilumui. Visgi I.Dodono pergalė sulaukė pasipriešinimo: daugiau nei 2 tūkstančių moldavų protesto akciją prieš naujai išrinktą prezidentą ir rinkimų komisijos pažeidimus skaičiuojant balsus.

---

 
Tarp kitko
Nepriklausomas Kataro televizijos naujienų kanalas Al Jazeera po I.Dodono rinkiminės pergalės pranešė, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakvietė naująjį prezidentą vizito į Maskvą tam, kad būtų vystomi dvišaliai Rusijos ir Moldovos santykiai. „Bloomberg“ I.Dodonas sakė, jog esant nesutarimams tarp Parlamento ir prezidento, bus vykdomas referendumas, siekiant padidinti prezidento valdžią.