„Karas su narkotikais pralaimėtas. Reikia tą pripažinti ir imtis kitų priemonių. Todėl ir siūlau visų narkotikų dekriminalizavimą“, - sako Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras. Tiesa, ši išeitis gali būti veiksminga tik tuo atveju, jei ją palaikys ir Jungtinės Amerikos Valstijos.
Meksikos prezidentas pripažindamas pralaimėjimą su narkotikų karteliais pateikė ambicingą 2019–2024 m. planą. Anot valstybės galvos, atėjo laikas Meksikai bei kitoms šalimas panaikinti draudimus dabar neteisėtais laikomiems narkotikams.
Ambicingas planas
Meksikos prezidentas pripažindamas pralaimėjimą su narkotikų karteliais pateikė ambicingą 2019–2024 m. planą. Anot valstybės galvos, atėjo laikas Meksikai bei kitoms šalimas panaikinti draudimus dabar neteisėtais laikomiems narkotikams. Pasak ekspertų, planas skamba ambicingai ir galbūt net gali tapti nauju narkotikų reglamentavimu.
Plane siūloma lėšas, kurios šiuo metu skiriamos neteisėtų narkotikų kontrolei, nukreipti į programas, padėsiančias nuo jų priklausomiems žmonėms gydytis bei grįžti į visavertį gyvenimą.
„Meksikos prezidentas teisingai identifikavo vieną pagrindinių šalies smurto ir korupcijos varomųjų jėgų – narkotikų draudimą. Kitas svarbus žingsnis - žodžius paversti veiksmais“, - teigia „Narkotikų politikos aljanso“ vykdančiosioji direktorė Maria McFarland Sanchez-Moreno.
Skaičiai
2017 m. Meksikoje įvykdytos 29 168 su narkotikų prekyba siejamos žmogžudystės. 2011 m., kurie laikomi intensyviausiais kovoje su narkotikų prekyba, aukų būta 27 213.
Visi praėjusių metų teroristų išpuoliai, britų JTIC ekspertų duomenimis, nusinešė 18 475 civilių gyvybes. 2007-2017 m. narkokaruose Meksikoje žuvo apie 200 tūkst. žmonių (dar apie 30 tūkst. laikomi dingusiais be žinios). Tai daugiau aukų, nei per 15 karo Afganistane metų (JT duomenimis, 111 442 žuvusieji).
Svarbiausia tema politikoje
Dabartinio narkotikų karo Meksikoje pradžia neoficialiai laikomi 2006 m., kai į kovą su kvaišalų karteliais įsijungė šalies ginkluotosios pajėgos. Teisėsaugai ir kariškiams pavyko išardyti keletą didžiausių kartelių, tačiau kraujo upių tai nesustabdė – didžiuosius pakeitė daugybė mažesnių, daug žiauresnių gaujų. Tokių kruvinų metų kaip pernai Meksika nematė nuo 1997-ųjų, kai pirmą sykį pradėtos skaičiuoti narkokarų aukos.
Su narkotikais siejamas smurtas jau ne vienerius metus yra bene svarbiausia tema Meksikos politikoje. Pernai pradėta 40 proc. daugiau žmogžudysčių tyrimų nei pirmaisiais (2013 m.) Obradoro prezidentavimo metais. Situacija šalyje išties prasta, tad belieka guostis, kad pagal bendrą žmogžudysčių skaičių 100 tūkst. gyventojų Meksika dar nepralenkė Brazilijos, Kolumbijos ir kol kas ženkliai atsilieka nuo regiono rekordininko El Salvadoro.
Portugalų pavyzdys
Prieš septyniolika metų Portugalija tapo pirmąja Vakarų valstybe, kurioje narkotinės medžiagos visiškai dekriminalizuotos, panaikintos bet kokios sankcijos dėl narkotinių medžiagų, įskaitant heroiną bei kokainą, vartojimo bei laikymo. Tiesa, nebaudžiamai leista laikyti tik nedidelius jų kiekius asmeninėms reikmėms – prekyba narkotikais traktuojama kaip nusikaltimas. Su narkotikais sulaikyti asmenys Portugalijoje nėra nei areštuojami, nei laikomi nusikaltėliais: narkomanai siunčiami pas medikus, kur jiems pasiūlomas valstybės finansuojamas gydymas. Narkotikus vartojantiems asmenims leidžiama patiems nuspręsti, ar jiems reikalinga specialistų pagalba. Atsisakantieji medikų paslaugų gydytis neverčiami. Tais atvejais, kai žmogus akivaizdžiai priklausomas nuo narkotinių medžiagų, jam leidžiama taikyti administracines sankcijas, tačiau realybėje to imamasi retai.
Pasak medikų, nuvertus ilgus metus Portugaliją valdžiusį diktatorių ir užplūdus laisvės bangai sunku buvo rasti portugalų šeimą, kuri nesusidurtų su narkotikų vartojimo problema. Gydytojas dr. Joao Goulao buvo vienas specialistų, padėjusių valdžiai rasti išeitį, kaip spręsti narkotikų problemą. Anot jo, jausdami, kad nebeturi ko praprasti, ekspertai pasiūlė radikalų sprendimą ir 2001 m. Portugalija tapo pirma šalimi pasaulyje dekriminalizavusia narkotikus. Kvaišalų vartotojai buvo vertinami kaip ligoniai. Bendrauja jie ne su teisėsaugos pareigūnais, o su medikais ar psichologais, vadinamaisiais atkabinėtojais, socialiniais darbuotojais bei teisininkais.
Prieš dekriminalizaciją Portugalijoje 90 proc. kovai su narkotikais skiriamų pinigų atitekdavo teisėsaugos institucijoms ir tik 10 proc. sveikatos priežiūrai. Dabar šie skaičiai pasikeitė vietomis.
Tarp kitko
Pernai Jungtinės Tautos pirmą kartą istorijoje paskelbė bendrą poziciją narkotikų politikos klausimais. Pagrindinis skelbiamo dokumento akcentas organizacijos narėms – rekomendacija dekriminalizuoti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir turėjimą asmeniniam vartojimui be tikslo platinti, nes tai nemažina narkotikų žalos padarinių. Tai yra beprecedentis įvykis, nes iki šiol panašios pozicijos buvo skelbiamos tik atskirų JT biurų. Priklausomybė tarptautiniu lygmeniu yra pripažinta kaip psichikos liga.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: