„Nenusipelnė nepriklausomybės“
Vienas pirmųjų nepriklausomos tyrimų agentūros „Conflict intelligence team“ specialistui istorikui Kirillui Mikhailovui ateinančių į galvą panašumų – karų priešistorė. „Pastaruosius metus putino valdžia laikė Ukrainą savotišku geografiniu nesusipratimu, nenusipelniusiu nepriklausomybės, – kalba K.Mikhailov. – Kažkas panašaus buvo ir Suomijos atžvilgiu: prieš prasidedant Šiaurės karui, ši tebuvo nuo rusijos atsiskyrusi vos 21 metus.
 
Kitas momentas – abu šie karai galėjo nė neprasidėti, jei ne rusijos lyderių paranoja, galų gale tik padariusi jų ir jų valdomos šalies padėtį prastesne. Stalinas bijojo, kad Suomija vienaip ar kitaip taps placdarmu SSRS puolimui, o putinas (kaip mes pamename iš jo niršaus monologo) kliedi kažkokiomis raketomis Kharkive ir selektyviniu genetiniu ginklu Lvivo laboratorijose.“
 
Besikartojantys „Gleivitzai“
Kalbant apie kitas paraleles – pažiūrėkime, kaip prasidėjo karas. Daugelis mūsų žino apie Gleivitzo incidentą, kai prieš prasidedant karui Lenkijoje, SS kariai, persirengę lenkiškomis uniformomis, inscenizavo radijo stoties užpuolimą Vokietijos pusėje. Panašus incidentas buvo ir Suomijoje, Mainiloje. Septyniais šūviais iš Suomijos pusės neva buvo sužeisti (ir keli nukauti) sovietų pasienio punkto kariai ir tai pasitarnavo pretekstu pulti. Tuometinis Suomijos kariuomenės vadas, maršalas Karlas G.E.Mannerheimas memuaruose vėliau rašė, kad tuo metu, puikiai suvokdamas situacijos pasienio ruože trapumą ir bijodamas provokacijos, jis tyčia atitraukė visus šalies pabūklus tolyn į šalį.
 
Prieš aktyvių kovos veiksmų Ukrainoje pradžią žiniasklaidoje matėme kažką visiškai panašaus. Apšaudyta „be galo svarbi“ daržinė pasienyje, Rostovo srityje, prastai inscenizuotas mašinos padegimas vadinamosios DLR teritorijoje... „Jeigu tuomet, kai prasidėjo karas su Suomija, būtų buvę socialiniai tinklai ir internetas, – sako analitikas, – būtų buvę galima ir Stalino, ir Hitlerio provokacijas per porą trejetą dienų išnagrinėti ir sudėlioti į lentynėles. Įdomu tai, kad Stalino kariaunai įžengus į Suomiją karo niekas neskelbė. Tai irgi buvo savotiška specialioji karinė operacija – nieko neprimena? Vėliau ji, žinoma, buvo užbaigta taikos susitarimu. Tikiuosi, bus juo užbaigta ir šioji.“
 
Tikėjosi gėlių ir meilės
Įdomias paraleles K.Mikhailovas pastebi pačios karo veiksmų pradžios atmosferoje: „Sovietų kariuomenė, įsiverždama į Suomiją, tikėjosi, kad suomiai ją pasitiks su gėlėmis ir transparantais, o suomių darbininkai sukils prieš buržujus. Ir vėliau atimtuose sovietų kariuomenės sunkvežimiuose suomių gynėjai rasdavo paradines uniformas ir pučiamųjų orkestro instrumentus... Čia prisiminkime prie Kharkivo sunaikintą „Rosgvardijos“ koloną: ten buvo rasta „Omono“ skydų, skirtų demonstracijoms vaikyti.“
 
Sukilimas neįvyko, civiliai gyventojai neskubėjo išbėgti sveikinti „išvaduotojų“... Sėkminga suomių gynyba aiškinama ne tik aukšta Suomijos kariuomenės morale, bet ir dideliais Raudonosios armijos trūkumais: jos gretose 1937-1938 m. buvo ypač daug „valymų“, vadovavimas buvo nekvalifikuotas, o karinė technika – prasta. Suomijos kraštovaizdis ir gynybiniai įtvirtinimai pasirodė esą sudėtingesni, nei manyta, o patys suomiai greitai išmoko efektyviai stabdyti priešo tankus Molotovo kokteiliais ir minosvaidžiais.
 
Prastai atliko namų darbus
Įstabu, kiek abi armijos – Stalino ir putino – pasirodė esą kone identiškai nepasiruošusios karui. Tarp trofėjų suomiai rasdavo net vadovėlių apie slidinėjimą: tai leido daryti prielaidą, kad kariams tiesiog įduodavo į vieną ranką slides, į kitą – vadovėlį, o išmokti čiuožti jomis karys turėdavo, greičiausiai, jau kovos veiksmų metu. SSRS Suomijos karo metu tradiciškai turėjo didžiules problemas su ryšiu, atskirų padalinių veiksmų koordinacija, tankų ir pėstininkų bendradarbiavimu, viskas kaip ir Ukrainoje.
 
„Tiesa, dabar rusų aviacijai kur kas geriau pavyko užkovoti dangų, – pastebi žurnalistas. – Šiuo metu esu Kyjive ir galiu tai girdėti savo ausimis.“ Lygiai taip pat, kaip dabar iš rusijos ir Baltarusijos teritorijų bombomis ir raketomis sprogdinama Ukraina, sovietai lėktuvais bombardavo Helsinkį, siekdami sukelti paniką ir palaužti suomių pasirengimą gintis.
 
Galėjo judėti tik keliais
Pirmuoju karo etapu išryškėjo dar vienas sutapimas. Šiauriniame Suomijos fronte, įžymiojoje Mannerheimo linijoje, šalis buvo beveik nepraeinama dėl atšiaurių oro sąlygų ir tankiai suaugusio miško, tad sovietų kariuomenei teko į ją brautis tik keliais. Sovietinėje istoriografijoje pirmojo sovietų ir suomių karo etapo nesėkmių priežastys dažnai buvo aiškinamos dideliais šalčiais ir giliu sniegu. Tačiau meteorologiniai duomenys tai paneigia: 1939 m. gruodžio mėn. temperatūra Karelijos sąsmaukoje svyravo nuo +1 iki -23,4 °C. Smarkus sniegas taip pat iškrito tik 1940 m. sausį.
 
Panašią situaciją su puolimu galėjome stebėti ir Ukrainoje, kai Černihivo ir Sumų apskrityse, kur, pažliugus pavasarinei žemei, sunkiasvorė rusų karinė technika buvo priversta laikytis kelių ir užstrigo 40 km ilgio kamštyje. O jau keliuose rusų laukė ir suomių šauliai bei minosvaidininkai, ir ukrainiečių mobiliosios grupelės.
 
Rado įtvirtinimų sistemą
Verta paminėjimo vadinamoji Manerheimo linija – suomių įtvirtinimų linija, ruošta nemažai metų. „Suomiai žinojo, kad anksčiau ar vėliau jiems šioje vietoje gali būti riesta, – teigia analitikas, – ir pasistengė, kad įtvirtinimai kuo ilgiau užlaikytų užpuolikus.“
 
Tai šiek tiek primena kovas Donbase, senojoje konflikto linijoje – Avdejevkoje, Marjinkoje, Popasnoje – kur ukrainiečiai įrengė daugybę atramos taškų, gerokai užlaikiusių rusijos kariuomenę ir DLR samdinius. „Planuota buvo, kad užpuolikai praeis čia kaip per sviestą, – ironizuoja K.Mikhailov, – tačiau jie jau trečią mėnesį ją bado ir vis kažkaip nepramuša, nebent tik atskiruose ruožuose.“
 
Pragaišintos gyvybės
Per 105 žiemos karo Suomijoje dienas sovietų pusė neteko beveik 127 tūkst. žuvusių ir dingusių be žinios, 246 tūkst. karių buvo sužeista ar turėjo sunkius bei vidutinio sunkumo nušalimus. Suomijos nuostoliai siekė 26 tūkst. žmonių, 43,5 tūkst. karių buvo sužeista.
 
Ukrainoje, jos gynybos ministerijos birželio 6 d. duomenimis, galvas jau padėjo daugiau nei 31 tūkst. agresoriaus karių (neskaitant samdinių), o gynėjų žuvo apie 3 tūkst. Tačiau, deja, karo veiksmai vis dar tęsiasi, ir prieš sustabdant šias beprasmiškas, liguistos sąmonės sukeltas žudynes gyvybių gali būti paaukota kur kas daugiau.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!