Padaugėjo mirčių
Tikėtina, kad bendras tokių mirčių skaičius yra daug didesnis, nes duomenys apie pusę iš 18 pavojingų sukėlėjų, apie kuriuos renkama statistika, yra nepasiekiami arba vėluoja.
2012–2017 m. mirčių nuo atsparių antibiotikams infekcijų skaičius buvo sumažėjęs 18 proc., o ligoninėse – beveik 30 proc. Tačiau prieš dvejus metus  vėl išaugo bent 15 proc. „Atsparumas vaistams buvo viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų prieš COVID-19 pandemiją ir po pandemijos taip pat išlieka“, – pranešimo pratarmėje rašė CDC direktorė dr. Rochelle Walensky.
 
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atsparumą antibiotikams pavadino „tyliąja pandemija“. 2019 m. pasaulyje priskaičiuota beveik 5 mln. mirčių nuo vaistams atsparių infekcijų. Žmonės dėl uždarytų klinikų bei baimės užsikrėsti COVID-19 atidėliojo sveikatos priežiūrą arba negydė infekcijų, kas neabejotinai galėjo paskatinti atsparumo vaistams vystymąsi. Per pirmuosius pandemijos metus daugiau nei 29 400 žmonių mirė nuo antimikrobinėms medžiagoms atsparių infekcijų, dažniausiai susijusių su sveikatos priežiūra. Iš jų beveik 40 proc. žmonių, CDC teigimu, užsikrėtė būdami ligoninėje.
 

L.S. skaičius
400
- tiek tūkst. žmonių per metus Europos Sąjungoje (ES), Islandijoje ir Norvegijoje užsikrečia antibiotikams atspariomis bakterijomis.

 
Kaltina gydymą antibiotikais
2020 m. kovo-spalio mėn., CDC duomenimis, beveik 80 proc. pacientų, hospitalizuotų dėl COVID-19, gavo antibiotikų. „Maždaug pusė ligonių gydyti ceftriaksonu, kuris paprastai buvo skiriamas kartu su azitromicinu, – teigia pranešimas. – Tai greičiausiai atspindi sunkumus COVID-19 atskirti nuo bendruomenėje įgytos standartinės pneumonijos, kai pandemijos pradžioje pacientai atvykdavo į ligoninę.“
 
Ambulatorinėse įstaigose antibiotikų vartojimas 2020 m., palyginti su 2019 m., gerokai sumažėjo dėl rečiau naudojamų ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų ir mažesnio kitų kvėpavimo takų ligų, dėl kurių dažnai skiriami antibiotikai, plitimo. Pernai ambulatorinis antibiotikų vartojimas atsinaujino, bet vis dar buvo mažesnis nei 2019 m. Nuo 2020 m. pradžios iki pat 2021 m. gruodžio mėn. suaugusiems dažniausiai skirta azitromicino, o jo skyrimo padidėjimas atitiko susirgimų COVID-19 piką.
 
Didelis antibiotikų pasirinkimas, jų prieinamumas ir augantis vartojimas skatina ne tik atsparių mikroorganizmų, bet ir naujų atsparumo antimikrobiniams vaistiniams preparatams mechanizmų atsiradimą. Bakterijų atsparumas antibiotikams išsivysto tuomet, kai konkretūs antibiotikai nebeatlieka funkcijos, t. y. nenaikina bakterijų bei nebestabdo jų augimo. Antibiotikai, naudoti pandemijos pradžioje, visiškai neveikė virusinės ligos, be to, dėl tokio gydymo „pacientams gali kilti šalutinio poveikio – atsparumo antibiotikams – rizika“, teigiama CDC pranešime.
 
Daugiau dėmesio pavojingiausioms bakterijoms
Pandemijos pradžioje darbuotojų trūkumas, ribotos asmeninės apsaugos priemonės ir ilgiau ligoninėje užtrunkantys bei reikalaujantys ilgesnio medicininių prietaisų (kateterių ar ventiliatorių) naudojimo pacientai sukėlė medikams nemažai iššūkių laikantis nustatytų infekcijų prevencijos ir kontrolės gairių.
 
Tarp ligų sukėlėjų, kuriuos CDC laiko ypač pavojingais, yra acinetobakterijos – bakterijos, galinčios sukelti plaučių uždegimą, kraujo ar šlapimo takų infekcijas (jų 2020 m. padaugėjo 35 proc., o ligoninėse – 78 proc.); candida auris – grybelis, dažniausiai paplitęs ilgalaikės priežiūros įstaigose (jo 2020 m. padaugėjo 60 proc.); ir neisseria gonorrhoeae – bakterijos, sukeliančios lytiškai plintančią ligą gonorėją.
 
Ateityje CDC planuoja sutelkti dėmesį į nuolatinį infekcijų kontrolės mokymą, pastangas valdyti antibiotikų ir priešgrybelinių vaistų skyrimą bei naudojimą, tobulinti gydymo tyrimus, patogenų sekimą bendruomenėje tiriant miestų nuotekas ir plečiant duomenų tinklus.
 
Ragina kurti vakcinas
PSO teigia, kad tik vienam iš šešių didžiausių patogenų, sukeliančių vaistams atsparias infekcijas, yra sukurta vakcina. Ataskaitoje agentūra įvardijo, jog 61 vakcina užstrigo įvairiuose klinikinių tyrimų etapuose ir paragino jas skubiai pabaigti kurti, kad pasaulis įgautų galimybę tinkamai reaguoti į vaistams atsparias ligas.
 
„Ši nesėkmė gali ir turi būti laikina. COVID-19 pandemija mums neabejotinai parodė, kad atsparumas antibiotikams nesustos, jei nusileisime; nėra laiko gaišti, – sakė CDC Atsparumo antibiotikams koordinavimo ir strategijų skyriaus direktorius Michaelas Craigas. – Geriausias būdas išvengti pandemijos, kurią sukelia antimikrobiniams vaistams atsparus patogenas ‑ nustatyti spragas ir investuoti į prevenciją, kad visuomenė būtų saugi“.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!