Kova dėl astmos vaistų
 
69-erių pensininkas José Carranza pastaruosius du mėnesius kenčia stiprius dusulio priepuolius. Jis nebegauna omalizumabo injekcijų, kurios dešimtmetį padėjo senjorui kontroliuoti lėtinę astmą – jo sveikatos draudimo bendrovė „Nueva EPS“ nutraukė sutartį su vaistus tiekiančia įmone, rašo „El Pais“.
 
„Mano gyvenimo kokybė smarkiai pablogėjo. Vakarais džiūva burna, kankina kosulys ir dusulys. Naktimis negaliu normaliai miegoti, – pasakoja jis. – Per šias dienas patyriau keturis stiprius priepuolius.“
 
J.Carranza su žmona Nora kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą, valstybinę instituciją, atsakingą už sektoriaus priežiūrą, tačiau viskas baigėsi netesėtais pažadais. Atrodo, kad institucija neturi galios paveikti „Nueva EPS“, nors ją kontroliuoja nuo 2024 m. balandžio.
 
Laikinai problemą išsprendė laboratorija, padovanojusi J.Carranzai vieno mėnesio dozę, o už jos suleidimą (190 tūkst. pesų, apie 42 eurus) sumokėjo pacientas. Tačiau tai tik laikinas sprendimas – draudimo bendrovė vis dar neatsako, o garantijų, kad laboratorija vėl suteiks nemokamą dozę, nėra.
 
„Mirties nebijau, nes tai reiškia ėjimą pas Dievą, bet bijau proceso: grįžimo į ligoninę, gulėjimo valandų valandas ant neštuvų, matyti kenčiančius žmones“, – sako J.Carranza.
 
Gelbėjasi mirusiųjų vaistais
 
57 m. Emilcen Pérez krūties vėžį įveikė 2017-2019 m. Kad liga neatsinaujintų, jai būtinas vaistas letrozolis, kurį turėtų tiekti jos sveikatos draudikas „Nueva EPS“. Deja, vaistų tiekimas nuolat stringa. „Mane išgelbėjo kiti pacientai: gruodį, kai mirė viena mūsų grupės narė, jos dukra padovanojo man likusią vaistų dėžutę“, – pasakoja moteris.
 
Emilcen finansiniai ištekliai riboti – po ligos moteris negali rasti nuolatinio darbo. „Sulaukus tokio amžiaus, tampi nereikalinga“, – sako E.Pérez, kurios pajamos šiandien priklauso nuo dukterų paramos.
 
E.Pérez problema, kad mirusios draugės vaistų dėžutė baigiasi, o „Offimedicas“, „Nueva EPS“ vaistinė jos regione, šį mėnesį davė tik 10 tablečių vietoj reikiamų 30. „Man pasakė, kad daugiau nėra, nes vieną dėžutę teko dalinti trims pacientams“, – pasakoja ji.
 
Kovoja dėl vaiko gyvybės
 
Vis blogėjančią situaciją stebi ir 37-erių Mónica Hurtado. Moteris pamažu nustojo gauti viską, ko reikia jos penkerių metų sūnui Sebastianui, sergančiam reta liga, sukeliančia neurologinės raidos sutrikimus, epilepsiją ir cerebralinį paralyžių.
 
Rugpjūtį dėl žaliavų trūkumo šeima nesulaukė prieštraukulinio vaisto „Clobazam“, rugsėjį dėl „Nueva EPS“ problemų su tiekėjais neliko vigabatrino ir kanabidiolio, būtinų kontroliuoti penkiamečio epilepsijos priepuolius. Tą patį mėnesį nesulaukta logopedo paslaugų, vėliau – fizioterapeutų, o gruodį šeima liko ir be specialaus maisto, kurį berniukas gauna per maitinimo zondą, ir be sauskelnių.
 
„Kiekvieną mėnesį problemų tik daugėja. Nebematau vilties, kad padėtis pagerės“, – sako M.Hurtado.
 
Kai sūnui diagnozavo ligą, ji metė įmonės administratorės darbą, kad galėtų pasirūpinti vaiku. „Išmokau visko po truputį: turiu būti ir slaugytoja, kad galėčiau atlikti kvėpavimo terapiją bei prižiūrėti maitinimo zondą, ir advokatė bei dokumentų tvarkytoja, kad orientuočiausi sistemoje, – pasakoja ji. – Galiu susitaikyti su tuo, jog liga kada nors mano sūnų įveiks, bet negaliu priimti to, kad tai gali įvykti dėl politinio ar administracinio aplaidumo.“
 
Problemos sisteminės
 
Buvęs Kolumbijos sveikatos ministras Augusto Galán aiškina, kad šalyje vaistų trūksta dėl kelių priežasčių: pasaulinio žaliavų trūkumo po COVID-19 pandemijos, biurokratijos Nacionaliniame vaistų ir maisto priežiūros institute (Invima) ir sveikatos sistemos finansavimo problemų.
 
A.Galán aiškina, jog valstybė moka draudimo bendrovėms nustatytą sumą už kiekvieną apdraustą žmogų. Nors ši suma buvo didinama, jos nepakako, atsižvelgiant į išaugusias kainas, nuvertėjusią valiutą ir brangstančias naujas gydymo technologijas. Dėl to draudimo bendrovės nebegali užtikrinti tinkamo paslaugų ir vaistų tiekimo.
 
„Kai draudimo bendrovėms trūksta lėšų, jos pradeda vėluoti mokėti klinikoms, ligoninėms ir vaistinėms. Dėl to gydymo įstaigos arba nustoja teikti paslaugas, arba jas brangina. Galiausiai visa našta tenka pacientui“, – sako ministras.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!