Priemokos už medicinines paslaugas
Sveikatos apsaugos reforma Turkijoje prasidėjo prieš beveik du dešimtmečius. Turkijos politikai ir medikai itin stengiasi, kad šalis pelnytų rimtų medicinos paslaugų tiekėjos vardą. Nuo šalies biudžeto sveikatos apsaugai skiriami 7 proc.
Visų vaikų ir jaunuolių iki 18 metų amžiaus bei studentų sveikata apdrausta valstybės lėšomis. Jeigu dirba bent vienas šeimos narys, socialiai drausti yra visi nariai. Dar prieš nepilną dešimtmetį turkai negalėjo tikėtis, kad odontologų paslaugas apmokės valstybė, dabar tai jau įprasta. 
 
Tiesa, pradedant sveikatos reformą buvo nemenkas pasipriešinimas. Viena didžiausių problemų, vyravusių tuomet šalyje, – priemokos už medicinos paslaugas. Pasak ekspertų, tos priemokos buvo tokios didelės, kad didžiajai daliai pacientų buvo tiesiog nepakeliamos. Jos, kaip įvardina ekspertai, buvo aktualiausia problema ir vienas pagrindinių sveikatos reformos tikslų. Kitas svarbus momentas - sveikatos priežiūros prieinamumo netolygumai kaime ir miestuose. Priemokų klausimą Turkija sprendė 2008 m. įvesdama visuotinį sveikatos draudimą bei Žalią kortelę skurdžiai gyvenantiems žmonėms, finansuojamą valstybės biudžeto lėšomis.
 

L.S. skaičius
10
- tik tiek proc. Turkijos gydytojų dirba privačiose gydymo įstaigose. 

 
Mokama ar nemokama?
Dirbantis žmogus už vaistus moka 20 proc. kitą dalį apmoka valstybė, o pensininkai moka 10 proc. jų kainos, besigydantiems ligoninėje visi vaistai nemokami. Taigi klausimas, ar Turkijoje medicina nemokama, ar vis dėlto yra išlygų? Turkijos Sveikatos ministerijos atstovai teigia, kad jei pilietis pats nori būti ištirtas, už registraciją pas gydytoją mokės 3–5 dolerius, o tyrimai, vaistai, kurie gydytojui atrodo būtini, bus skiriami nemokamai. Žodžiu, turkams tenka iš savo kišenės padengti vidutiniškai iki 20 proc. gydymo kainos. Tiesa, daugelis gyventojų baiminasi, kad krizei gilėjant sveikatos apsauga vėl taps sunkiai prieinama. Mat jau dabar liros kursui krentant tenka uždirbti daugiau, kad būtų galima padengti einamąsias sąskaitas.

Prieš pradedant reformas sveikatos apsaugos srityje 50 proc. Turkijos gydytojų dirbo privačiai, o pakeitus įstatymus taip dirba tik 10 procentų. Nuo 2011 m. šalyje gydytojams uždrausta kartu dirbti ir valstybinėje, ir privačiose įstaigoje. 
Kai gydytojams teko rinktis, kur dirbti – valstybinėse ar privačiose gydymo įstaigose, - dauguma pasirinko valstybines. Ekspertų teigimu, tai - suprantama, mat buvo skirtas papildomas finansavimas medikų atlyginimams kelti. Mediko profesija šiandien yra bene geriausiai apmokama šalyje: žemesnės grandies medikų vidutinis atlyginimas yra 1100 JAV dolerių, o gydytojų – 3500–4000 JAV dolerių. Tiesa, medikai teigia, jog atlyginiai nėra geri ir valdžia artimiausiu metu turėtų imtis priemonių, kaip šią problemą spręsti.

Reformai papildomos lėšos iš biudžeto
Prieš dešimtį metų šalyje 8 proc. ligoninių palatų buvo vienvietės su tualetu ir vonia, dabar tokių – 50 proc., o pagal planus visos turi tapti tokios. Tačiau ir čia kyla klausimas, ar krizė nepristabdys šių užmojų.
Intensyvaus gydymo lovų Stambule nuo 2002 m. padaugėjo beveik 9 kartus: nuo 869 iki 8007, o tokiam darbui pasiruošusių gydytojų – nuo 762 iki pusketvirto tūkstančio. 

Turkija ypač didžiuojasi sumažėjusiomis vaistų kainomis (jos neviršija ES šalių vidurkio) ir tuo, kad valstybinėse ir privačiose gydymo įstaigose būtinosios pagalbos ir beveik visos gydymo paslaugos teikiamos nemokamai. Labai sumažėjo ir kūdikių iki metų amžiaus mirtingumas. 
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tokiai pažangai pasiekti reikia kelių dešimčių metų, Turkijoje tai atlikta per daugiau nei dešimtmetį. Tiesa, kaip pastebi ekspertai, norint pasiekti tokio progreso šalies Vyriausybei reikėjo priimti sprendimą, jog tai - prioritetinė sritis ir imtis rimtų reformų, kurias lydėjo ir papildomos lėšos ir biudžeto.

---

 
Tarp kitko
Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas kaltę dėl liros nuosmukio priskyrė JAV. Šių dviejų NATO sąjungininkių santykiai pastaruoju metu smarkiai pašlijo dėl nesutarimų daugybe klausimų. Vienas jų – Turkijoje kalinamas JAV kilmės pastorius Andrew Brunsonas. Dvasininkas sulaikytas jau prieš beveik 2 metus ir kaltinamas santykiais su uždrausta Kurdistano darbininkų partija ir Gulenistų judėjimu, kuris, Turkijos teigimu, organizavo nepavykusį 2016 m. liepos perversmą. Dėl to, kad atsisakoma jį paleisti, praeitą savaitę JAV dviem Turkijos vyriausybės atstovams įvedė sankcijas. Tai išgąsdino rinkas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!