Kovidas pakeitė mus visus

Aneta Vaitkienė
2022-11-21
Ar traumuojantis įvykis gali visiškai pakeisti populiacijos savęs suvokimą? Iki šiol mokslininkai nerado jokio tiesioginio ryšio tarp kolektyvinių stresinių įvykių ir plačių gyventojų asmenybės pokyčių. Tačiau COVID-19 pandemija galėjo tai pakeisti.
 
Kovidas pakeitė mus visus
Nors COVID-19 laikotarpis buvo įtemptas visiems, mokslinio tyrimo duomenimis, jaunesni suaugusieji – 18-25 metų amžiaus – pasižymėjo nepaprasta „sutrikdyta branda – padidėjusiu neurotiškumu ir sumažėjusiu malonumu bei sąžiningumu“.

Tyrė „didįjį penketą“

 
Neseniai jungtiniame tyrime JAV ir Prancūzijos mokslininkai nusprendė palyginti, kaip prieš ir po koronaviruso pandemijos skiriasi penkių veiksnios asmenybės bruožų modelio lygiai. Penkių faktorių modelis, dažnai vadinamas „didžiuoju penketu“, – tai plati asmenybės bruožų grupė, apimanti neurotiškumą, ekstraversiją, atvirumą, malonumą ir sąžiningumą. Jų stebėjimo tyrime buvo palyginti daugiau nei 7 tūkst. žmonių asmenybės bruožai – prieš prasidedant pandemijai, nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2020 m. vasario mėn., vėliau nuo 2020 m. kovo iki gruodžio mėn. ir galiausiai per trečiąjį laikotarpį 2021-2022 m.
 
Iš viso buvo išanalizuoti 18 623 vertinimai, kuriuose dalyvavo nuo 18 iki 109 metų amžiaus vyrai ir moterys. Dauguma dalyvių buvo įtraukti į Pietų Kalifornijos universiteto Amerikos supratimo studiją (angl. UAS, Understanding America Study), kurią sudaro maždaug 9,5 tūkst. respondentų iš visų JAV valstijų. Visiškai internetu pildomo UAS tikslas – pabandyti nuodugniai pavaizduoti šalyje gyvenančių žmonių elgesį.
 
Pora metų – už dešimtmetį
 
2020 m. duomenys parodė nedaug asmenybės bruožų pokyčių, palyginti su laiku prieš pandemiją, išskyrus nedidelį neurotiškumo sumažėjimą. Tačiau po metų, kai mokslininkai palygino priešpandeminius duomenis su 2021-2022 m. gautais, pastebėjo sumažėjus visų kitų keturių likusių bruožų: ekstraversijos, atvirumo, malonumo ir sąžiningumo. Pasak tyrimo autorių, pokyčiai sudarė „apie dešimtadalį“ standartinio nuokrypio, kuris prilygsta maždaug dešimtmetį trunkančiam normatyviniam asmenybės pokyčiui – normaliai asmenybės raidai, kurią žmonės patiria per gyvenimą. Paprasčiau kalbant, per šiuos kelerius metus tyrime dalyvavę žmonės pasikeitė tiek, kiek būtų pasikeitę per dešimtmetį.
„Dalyviai turėjo nurodyti savo suvokiamą vietą „daiktų“ spektre, pavyzdžiui, „matau save kaip plepų“ ir „matau save kaip žmogų, kupiną energijos“, kad nustatytų, pavyzdžiui, savo ekstraversijos lygį“, – „Euronews Next“ aiškino vadovaujanti tyrimo tyrėja prof. Angelina Sutin. Kita vertus, atvirumas buvo matuojamas tokiais teiginiais kaip „matau save kaip originalų, naujų idėjų turintį žmogų“ ir „aš save matau kaip žmogų, kuriam įdomu daug įvairių dalykų“.
 
Labiausiai keitėsi jaunimas
 
Tyrimo duomenimis, jaunesni suaugusieji – 18-25 metų amžiaus – pasižymėjo nepaprasta „sutrikdyta branda – padidėjusiu neurotiškumu ir sumažėjusiu malonumu bei sąžiningumu“.
A.Sutin teigia, kad jaunų suaugusiųjų elgesio pokyčių priežastys yra spekuliacinės, nes jie nematavo pokyčių rodiklių, tačiau ji sako, kad sutrikimas „galėjo turėti didesnį poveikį jaunesniems suaugusiems, nes iškylant tokioms užduotims kaip ėjimas į mokyklą ar pirmojo darbo susiradimas, šiai amžiaus grupei svarbu buvimas bendruomeniškiems ir santykių plėtojimas“. Ir, nors COVID-19 laikotarpis buvo įtemptas visiems, „jis sujaukė normatyvines jaunesnio amžiaus užduotis“.
Vyresnio amžiaus žmonės, priešingai, paprastai turi stabilesnį ir labiau nuspėjamą gyvenimą bei jau suformuotus socialinius tinklus, kurie, palyginti su jaunesniais suaugusiaisiais, „...galėjo suteikti daugiau stabilumo, nepaisant pandemijos nulemtų sukrėtimų“, – sakė ji.
Mokslininkai ir toliau stebės tyrimo dalyvius, o jei pokyčiai išliks, tyrimas galės pasitarnauti įrodymu to, kaip populiacijos stresiniai įvykiai gali pakeisti mūsų, ypač jaunesnių suaugusiųjų, asmenybę.
 
Rezultatai nėra netikėti
 
Pandemija paveikė beveik visus šiuolaikinio pasaulio aspektus. Šalys buvo uždarytos, įmonės susidūrė su didžiuliais iššūkiais, o žmonių psichikos sveikata smarkiai nukentėjo. Taigi, galbūt rezultatai nėra visiškai netikėti.
Tačiau šis straipsnis, paskelbtas recenzuojamame atviros prieigos mokslo žurnale „Plos One“, padeda suprasti tikslias pandemijos pasekmes psichikos sveikatai, apie kurią buvo plačiai pranešta. Žvelgiant iš teorinės perspektyvos, tyrimas taip pat yra „precedento neturinti galimybė“ ištirti, kaip įtempti globalūs įvykiai gali turėti tiesioginės įtakos kolektyvinės asmenybės pokyčiams. „Tai padeda geriau suprasti asmenybės bruožus ir veiksnius, susijusius su bruožų pasikeitimu“, - sakė A.Sutin.
Tarptautiniai psichikos sveikatos tyrimai sparčiai tobulėja, o susirūpinimas psichikos sveikata paskatino 90 proc. Pasaulio sveikatos organizacijos apklaustų šalių rūpinimąsi psichikos sveikata ir psichosocialinę pagalbą įtraukti į reagavimo į COVID-19 planus.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Miežinienė: už gražias akis neapdovanoja

    S.Miežinienė: už gražias akis neapdovanoja

    VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos laikinoji vadovė Santa Miežinienė, šiemet įsisegusi Nusipelniusio Li...
    Garsiajame žurnale „Nature“ – Lietuvos mokslininkių pavardės

    Garsiajame žurnale „Nature“ – Lietuvos mokslininkių pavardės

    Gegužę prestižiniame tarpdisciplininiame mokslo žurnale „Nature“ buvo publikuoti gausaus tarptautinio mokslininkų kole...

    Budinti vaistinė


    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...
    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...

    razinka


    Sveika šeima


    Apie laimingiausią Lietuvos jaunimą kalba pasaulis

    Lietuvos jaunimas – laimingiausias pasaulyje, skelbiama Pasaulio laimės ataskaitoje. „Kaip, kodėl?“ – klausia užsienio žiniasklaida, stebisi ir patys lietuviai. Bene didžiausią indėlį, ieškant Lietuvos jaunimo laimės priežasčių, neseniai įnešė garsusis britų dienraštis „The Guardian&...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pseudomokslas apie makalienę
    Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę
    Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Henrikas Vaitiekūnas Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Pats juokingiausias rašinys
    Henrikas Vaitiekūnas Pats juokingiausias rašinys

    Naujas numeris