Kovidas pakeitė mus visus

Aneta Vaitkienė
2022-11-21
Ar traumuojantis įvykis gali visiškai pakeisti populiacijos savęs suvokimą? Iki šiol mokslininkai nerado jokio tiesioginio ryšio tarp kolektyvinių stresinių įvykių ir plačių gyventojų asmenybės pokyčių. Tačiau COVID-19 pandemija galėjo tai pakeisti.
 
Kovidas pakeitė mus visus
Nors COVID-19 laikotarpis buvo įtemptas visiems, mokslinio tyrimo duomenimis, jaunesni suaugusieji – 18-25 metų amžiaus – pasižymėjo nepaprasta „sutrikdyta branda – padidėjusiu neurotiškumu ir sumažėjusiu malonumu bei sąžiningumu“.

Tyrė „didįjį penketą“

 
Neseniai jungtiniame tyrime JAV ir Prancūzijos mokslininkai nusprendė palyginti, kaip prieš ir po koronaviruso pandemijos skiriasi penkių veiksnios asmenybės bruožų modelio lygiai. Penkių faktorių modelis, dažnai vadinamas „didžiuoju penketu“, – tai plati asmenybės bruožų grupė, apimanti neurotiškumą, ekstraversiją, atvirumą, malonumą ir sąžiningumą. Jų stebėjimo tyrime buvo palyginti daugiau nei 7 tūkst. žmonių asmenybės bruožai – prieš prasidedant pandemijai, nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2020 m. vasario mėn., vėliau nuo 2020 m. kovo iki gruodžio mėn. ir galiausiai per trečiąjį laikotarpį 2021-2022 m.
 
Iš viso buvo išanalizuoti 18 623 vertinimai, kuriuose dalyvavo nuo 18 iki 109 metų amžiaus vyrai ir moterys. Dauguma dalyvių buvo įtraukti į Pietų Kalifornijos universiteto Amerikos supratimo studiją (angl. UAS, Understanding America Study), kurią sudaro maždaug 9,5 tūkst. respondentų iš visų JAV valstijų. Visiškai internetu pildomo UAS tikslas – pabandyti nuodugniai pavaizduoti šalyje gyvenančių žmonių elgesį.
 
Pora metų – už dešimtmetį
 
2020 m. duomenys parodė nedaug asmenybės bruožų pokyčių, palyginti su laiku prieš pandemiją, išskyrus nedidelį neurotiškumo sumažėjimą. Tačiau po metų, kai mokslininkai palygino priešpandeminius duomenis su 2021-2022 m. gautais, pastebėjo sumažėjus visų kitų keturių likusių bruožų: ekstraversijos, atvirumo, malonumo ir sąžiningumo. Pasak tyrimo autorių, pokyčiai sudarė „apie dešimtadalį“ standartinio nuokrypio, kuris prilygsta maždaug dešimtmetį trunkančiam normatyviniam asmenybės pokyčiui – normaliai asmenybės raidai, kurią žmonės patiria per gyvenimą. Paprasčiau kalbant, per šiuos kelerius metus tyrime dalyvavę žmonės pasikeitė tiek, kiek būtų pasikeitę per dešimtmetį.
„Dalyviai turėjo nurodyti savo suvokiamą vietą „daiktų“ spektre, pavyzdžiui, „matau save kaip plepų“ ir „matau save kaip žmogų, kupiną energijos“, kad nustatytų, pavyzdžiui, savo ekstraversijos lygį“, – „Euronews Next“ aiškino vadovaujanti tyrimo tyrėja prof. Angelina Sutin. Kita vertus, atvirumas buvo matuojamas tokiais teiginiais kaip „matau save kaip originalų, naujų idėjų turintį žmogų“ ir „aš save matau kaip žmogų, kuriam įdomu daug įvairių dalykų“.
 
Labiausiai keitėsi jaunimas
 
Tyrimo duomenimis, jaunesni suaugusieji – 18-25 metų amžiaus – pasižymėjo nepaprasta „sutrikdyta branda – padidėjusiu neurotiškumu ir sumažėjusiu malonumu bei sąžiningumu“.
A.Sutin teigia, kad jaunų suaugusiųjų elgesio pokyčių priežastys yra spekuliacinės, nes jie nematavo pokyčių rodiklių, tačiau ji sako, kad sutrikimas „galėjo turėti didesnį poveikį jaunesniems suaugusiems, nes iškylant tokioms užduotims kaip ėjimas į mokyklą ar pirmojo darbo susiradimas, šiai amžiaus grupei svarbu buvimas bendruomeniškiems ir santykių plėtojimas“. Ir, nors COVID-19 laikotarpis buvo įtemptas visiems, „jis sujaukė normatyvines jaunesnio amžiaus užduotis“.
Vyresnio amžiaus žmonės, priešingai, paprastai turi stabilesnį ir labiau nuspėjamą gyvenimą bei jau suformuotus socialinius tinklus, kurie, palyginti su jaunesniais suaugusiaisiais, „...galėjo suteikti daugiau stabilumo, nepaisant pandemijos nulemtų sukrėtimų“, – sakė ji.
Mokslininkai ir toliau stebės tyrimo dalyvius, o jei pokyčiai išliks, tyrimas galės pasitarnauti įrodymu to, kaip populiacijos stresiniai įvykiai gali pakeisti mūsų, ypač jaunesnių suaugusiųjų, asmenybę.
 
Rezultatai nėra netikėti
 
Pandemija paveikė beveik visus šiuolaikinio pasaulio aspektus. Šalys buvo uždarytos, įmonės susidūrė su didžiuliais iššūkiais, o žmonių psichikos sveikata smarkiai nukentėjo. Taigi, galbūt rezultatai nėra visiškai netikėti.
Tačiau šis straipsnis, paskelbtas recenzuojamame atviros prieigos mokslo žurnale „Plos One“, padeda suprasti tikslias pandemijos pasekmes psichikos sveikatai, apie kurią buvo plačiai pranešta. Žvelgiant iš teorinės perspektyvos, tyrimas taip pat yra „precedento neturinti galimybė“ ištirti, kaip įtempti globalūs įvykiai gali turėti tiesioginės įtakos kolektyvinės asmenybės pokyčiams. „Tai padeda geriau suprasti asmenybės bruožus ir veiksnius, susijusius su bruožų pasikeitimu“, - sakė A.Sutin.
Tarptautiniai psichikos sveikatos tyrimai sparčiai tobulėja, o susirūpinimas psichikos sveikata paskatino 90 proc. Pasaulio sveikatos organizacijos apklaustų šalių rūpinimąsi psichikos sveikata ir psichosocialinę pagalbą įtraukti į reagavimo į COVID-19 planus.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    J.Čelutkienė: užaugau iki kitos pozicijos

    J.Čelutkienė: užaugau iki kitos pozicijos

    Vadovauti Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centrui, kuriame dirbantiems medikams tenka gydyti...
    Plaučių vėžiu susirgusi p. Adelė: „Maniau, kad tai vyksta ne su manimi“

    Plaučių vėžiu susirgusi p. Adelė: „Maniau, kad tai vyksta ne su manimi“

    Tai, kad serga plaučių vėžiu, 70-metė p. Adelė sužinojo tada, kai pajuto skausmą nugaroje. Šiandien moteris gydoma ir sako ...

    Budinti vaistinė


    Vaistinės siūlo sprendimus skubiai ieškantiems vaistų

    Vaistinės siūlo sprendimus skubiai ieškantiems vaistų

    Skubantiems ir po ilgos darbo dienos pavargusiems žmonėms kiekvienas laukimas eilėje prie kasos ar konkretaus vaisto ieškoj...
    Apklausa: 9 iš 10 žmonių svarbu, kad bent viena vaistinė veiktų šalia namų

    Apklausa: 9 iš 10 žmonių svarbu, kad bent viena vaistinė veiktų šalia namų

    Atšalus orams, vis daugiau žmonių ima varstyti vaistinių duris. Vaistininkai pastebi, kad lapkritį išaugus sergamumu...

    Sveika šeima


    „Swe­et lo­ve“: ro­ži­nės nuo­tai­kos ka­vi­nai­tė

    Kar­ma­zi­nų pi­lia­kal­nio Vil­niaus ra­jo­ne pa­pė­dė. Sau­lė­ta ru­dens po­pie­tė. Ke­lios šei­mos, ke­lios po­ros, ke­li šu­nys. Ir di­de­lis, iš to­li ma­to­mas raus­vas kios­ke­lis. Ke­...

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vita non dolce
    Henrikas Vaitiekūnas Vita non dolce
    Visi operatoriai užimti
    Henrikas Vaitiekūnas Visi operatoriai užimti
    Apie santuoką iki mirtis išskirs
    Palmira Rudalevičienė Apie santuoką iki mirtis išskirs

    Naujas numeris