Kodėl Pietų Korėjos moterys negimdo?

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2024-03-08
Pietų Korėjos gimstamumo lygis yra mažiausias pasaulyje ir jis toliau smunka, versdamas politikus griebtis už galvų. Seulo korespondentai keliauja po šalį, mėgindami išsiaiškinti: dėl kokių priežasčių korėjietės renkasi negimdyti?
Kodėl Pietų Korėjos moterys negimdo?
Karjeros siekiančios Pietų Korėjos moterys vis dažniau renkasi negimdyti, todėl šalyje sparčiai mažėja gyventojų skaičius. Skaičiuojama, jog iki 2100 m. Pietų Korėjos gyventojų skaičius sumažės perpus. Politikai tai vadina „nacionaline nepaprastąja padėtimi“.

Nacionalinė nepaprastoji padėtis
 
Lietingą antradienio popietę Yejin gamina pietus draugėms Seulo pakraštyje esančiame bute, kuriame ji gyvena viena. Merginos žurnalistui telefone rodo animacinį dinozauro memą. „Būkite atsargūs, – sako dinozauras. – Neleiskite sau išnykti kaip išnykome mes.“
 
Moterys juokiasi. Nei Yejin, nei kitos jos draugės neplanuoja susilaukti vaikų. Jos yra moterų, kurios renkasi gyvenimą be vaikų, bendruomenės dalis.
Pietų Korėjos gimstamumo lygis yra mažiausias pasaulyje ir jis toliau smunka, kasmet mušdamas stulbinamai žemą rekordą. Ką tik paskelbti skaičiai rodo, kad pernai jis sumažėjo iki 0,72. Kad gyventojų skaičius šalyje išliktų pastovus, šis skaičius turėtų būti 2,1. Skaičiuojama, jog, tendencijai tęsiantis, iki 2100 m. Korėjos gyventojų skaičius sumažės perpus.
 
Politikai tai vadina „nacionaline nepaprastąja padėtimi“. Poros, turinčios vaikų, apipilamos grynaisiais – nuo mėnesinių dalomųjų lėšų iki subsidijuojamo būsto ir nemokamo taksi. Apmokamos ligoninės sąskaitos, o susituokusiems – net ir IVF (apvaisinimo mėgintuvėlyje) gydymas. Nepasiteisinus tokioms finansinėms paskatoms, politikai imasi ir „kūrybiškesnių“ sprendimų, pavyzdžiui, samdyti aukles iš Pietryčių Azijos ir mokėti joms mažesnį nei minimalų atlyginimą, o vyrus atleisti nuo tarnybos kariuomenėje, jei jiems dar nesukako 30 metų.

 
Darbas-namai-darbas
 
Prieš penkerius metus Yejin nusprendė sutelkti dėmesį į karjerą televizijoje. Moteris sako, kad paprastai iš biuro neišeina iki 20 val. Grįžusi namo ji turi laiko tik sutvarkyti namus ar pasportuoti prieš miegą. „Man patinka mano darbas, – sako ji. – Tačiau dirbti Korėjoje sunku, esi įstrigęs amžiname darbų rate.“
 
Yejin teigia jaučianti spaudimą karjerai aukoti net laisvalaikį – nuolat studijuoti ir tobulėti profesinėje srityje. „Korėjiečiai mano, kad, jei nuolat netobulinsi įgūdžių, liksi nuošalyje ir būsi nesėkmingas. Ši baimė verčia mus dirbti dvigubai daugiau, – sako korėjietė ir lyg tarp kitko priduria, – kartais savaitgaliais man reikalingos lašelinės, kad turėčiau pakankamai energijos pirmadienį grįžti į darbą.“
 
Anot moters, daugelis korėjiečių jaučia baimę susilaukti vaikų: „Įmonės daro netiesioginį spaudimą, neva, susilaukusios vaikų, privalėsime palikti darbus.“ Taip jau nutiko Yejin seseriai ir jos dviem mėgstamiausioms naujienų vedėjoms.
 
Slegiantis socialinis reiškinys
 
Tedžono mieste Seulo korespondentas aplankė Jungyeon Chun, gyvenančią, kaip ji sako, „vienišos tėvystės santuokoje“. Iš mokyklos pasiėmusi septynmetę dukrą ir keturmetį sūnų, ji netoliese esančiose žaidimų aikštelėse praleidžia valandas. Juk vyras dar darbe. Jis retai pareina namo iki vaikų miego. Moters sutuoktinis, profsąjungos narys, nepadeda jai prižiūrėti vaikų, nesirūpina ir buitimi. „Jaučiausi tokia pikta, – sako moteris. – Esu išsilavinusi ir mokyta, jog moterys yra lygios, todėl negalėjau su tuo susitaikyti.“
 
Jungyeon ėmė stebėti kitas motinas: „Draugė, kuris augina vaiką, sirgo depresija. Sirgo ir draugė kitoje gatvės pusėje. Tada pamaniau: o, tai – socialinis reiškinys!“
Moteris pradėjo piešti savo patirtį ir skelbti ją internete. Jos internetinis filmukas sulaukė didžiulės sėkmės, o dabar Jungyeon yra žymi komiksų autorė.
 

Korėjietė sako praėjusi pykčio ir apgailestavimo etapą. „Tiesiog gaila, kad nieko nežinojau apie vaikų auginimo realybę ir kiek daug tikimasi iš mamų, – sako ji. – Šiandien šia tema kalbama drąsiau, todėl moterys renkasi neturėti vaikų. Anksčiau susilaukti vaikų buvo savaime suprantama. O dabar moterys lengviau renkasi negimdyti.“
 
Turėtų, bet negali
 
Kita korespondento kalbinta moteris – 27 metų Minsung, teigia, jog mielai turėtų kad ir 10 vaikų. Tačiau mergina – biseksuali, o tos pačios lyties asmenų santuokos Pietų Korėjoje yra neteisėtos. „Nesusituokusioms moterims dirbtinis apvaisinimas ribojamas – joms neleidžiama naudotis donorų ląstelėmis. Tikimės, kad vieną dieną tai pasikeis ir aš galėsiu ištekėti, susilaukti vaikų su mylimu žmogumi“, – sako Minsung.
 
Ji atkreipia dėmesį, kad situacija ironiška – esant tokiai nestabiliai Korėjos demografinei padėčiai, kai kurioms šalies moterims, norinčioms būti motinomis, tokios galimybės nesuteikiamos.
 

Pietų Korėjos žurnalistai mano, kad politikai pamažu susitaiko su krize. Šį mėnesį šalies prezidentas Yoon Suk Yeol pripažino, kad bandymai įveikti šią problemą „nepasiteisino“, o Pietų Korėja buvo „pernelyg ir be reikalo konkurencinga“. Anot jo, vyriausybė žemą gimstamumą nuo šiol traktuos kaip „struktūrinę problemą“, o kaip tai pavirs politika, dar neaišku.
 
Europos rodikliai irgi mažėja
 
Kaip pastebi VU Filosofijos fakulteto doc. Daumantas Stumbrys, demografiniai rodikliai krenta ir Lietuvoje: mūsų šalis mažėja ir sensta. Gyventojų skaičius 1991-2020 m. Lietuvoje sparčiai krito.
 
„Europoje, kaip ir kitose išsivysčiusiose šalyse, vyksta panašūs demografiniai procesai, susiję su šeimos modelio kaita. Demografijos mokslas tai įvardija kaip antrąjį demografinį perėjimą. Suminio gimstamumo rodiklis antrojo demografinio perėjimo metu sumažėja iki žemesnio nei 2 vaikai ir neužtikrina kartų kaitos, todėl ilgainiui gyventojų populiacija pradeda senti ir trauktis. Pagrindiniai šio demografinio proceso veiksniai susiję su šeimos modelio ir vertybių kaita. Šiandieninės socialinės, ekonominės ir technologinės raidos kontekste vaikų auginimo išlaidos išauga, žmonės vis dažniau siekia profesinių tikslų atidėdami sprendimą susilaukti vaikų vėlesniam gyvenimo tarpsniui.
 
Didėja šeimos formų įvairovė, daugėja skyrybų, plinta savanoriška bevaikystė, didėja kontracepcijos prieinamumas, vaikų susilaukiama mažiau ir vėlesniame amžiuje. Panašu, kad artimiausiu metu suminis gimstamumo rodiklis tiek Lietuvoje, tiek Europoje nepasieks kartų kaitą užtikrinančios 2 vaikų ribos. Dabartinė gimstamumo situacija Lietuvoje brėžia neigiamas trajektorijas artimiausiems dešimtmečiams“, –apžvalgoje rašo docentas.

 
Komentaras
Psichologė Karolina Gurskienė:

- Kokia bus šeimos sudėtis, poros šiandien dažniau sprendžia, remdamosi norais ir įsitikinimais, o ne matytais ar nusistovėjusiais modeliais. Priežastys nesusilaukti vaikų gali būti įvairios: psichologinės, gimdymo baimės, neužtikrintumas dėl partnerio, neprabudęs motinystės instinktas arba tiesiog nenoras tapti tėvais.
Bendrosios taisyklės, kaip elgtis teisinga ir kada (ar) gimdyti, nėra. Svarbiausia išlikti sąžiningam pačiam sau, o aplinkos spaudimas – tai ne vidinis balsas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    G.Vitkauskienė: ne liga turi valdyti pacientą, o jis ligą

    G.Vitkauskienė: ne liga turi valdyti pacientą, o jis ligą

    „Šeimos medicina mane sužavėjo pacientų įvairove, galimybe dalyvauti paciento diagnostikoje ir ilgalaikiame stebėjime...
    V.Žu­kaus­kie­nė: chi­rur­gės pai­nio­ja­mos su slau­gy­to­jo­mis

    V.Žu­kaus­kie­nė: chi­rur­gės pai­nio­ja­mos su slau­gy­to­jo­mis

    Ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos gy­dy­to­ja Vik­to­ri­ja Žu­kaus­...

    Budinti vaistinė


    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką balandį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką balandį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...
    Mokys, kaip vartoti vaistus

    Mokys, kaip vartoti vaistus

    „Oficialiai vaistinėse surenkamų ir sunaikinamų vaistų kiekis – 20 tonų per metus – rodo, kaip netinkamai vartojami ar neva...

    razinka


    Sveika šeima


    Automobilius gatvėse stabdys ir aplinkosaugininkai

    Senas taršių automobilių parkas ir didelė miestų tarša Aplinkos ministeriją privertė griebtis pokyčių – sustiprinti aplinkosaugininkų įgaliojimai transporto priemonių taršos srityje. Netrukus keliuose vairuotojus stabdys ne tik policija, bet ir aplinkos apsaugos pareigūnai. Saugaus eismo ekspertai iniciatyv...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ir turtuoliai verkia
    Henrikas Vaitiekūnas Ir turtuoliai verkia
    Kas po devintu prakaitu slypi?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas po devintu prakaitu slypi?
    Pavėlavęs perspaudų rinkinys
    Henrikas Vaitiekūnas Pavėlavęs perspaudų rinkinys

    Naujas numeris