Baimė ir klaidinga informacija
Filipinuose daugelis vis dar prisimena išgąstį dėl vakcinos „Dengvaxia“, kuria 2016 m. siekta užkirsti kelią dengės karštinei. Tačiau, kai šalyje netikėtai mirė vakcina paskiepyti vaikai, programa buvo sustabdyta dėl šalutinio poveikio, o šalies sveikatos sekretorius patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Visuomenės sveikatos atstovai teigia, kad dėl šio incidento kilo skiepų skepticizmas, kuris šiuo metu stabdo šalies planus naudoti vakcinas kaip išeitį iš pandemijos.
 
Neseniai atlikta apklausa rodo, kad tik 19 proc. filipiniečių (šalyje gyvena per 100 mln. gyventojų) arba vienas iš penkių suaugusiųjų nori būti paskiepyti. Be to, didžioji dalis vakcinų vis dar nėra pasiekusi visuomenės. Pati pirmoji atkeliavusi siunta – Kinijos „Sinovac“, ji į šalį buvo pristatyta vasario 28 d. Filipinuose ją leista naudoti skubos tvarka.
 
Kaip skelbia BBC, Maniloje vakcinacija turėjo prasidėti vasario 15 dieną, tačiau tai nebuvo įgyvendinta, kai laiku neatvyko „Pfizer-BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinų siuntos.
O Pakistane vis dar vyrauja baimė. Šaliai kovojant su kita virusine liga – poliomielitu - viename plačiai paplitusiame vaizdo įraše parodyta, kaip privačios mokyklos mokytojas kaltina vakciną „vaikus palikusius be sąmonės“. Ir nors vėliau įrašai buvo pašalinti iš socialinių tinklų, milijonai vartotojų juos pastebėjo. Klinika, kurioje nufilmuotas vaizdo siužetas, – sudeginta.
 

L.S. skaičius
19
- tik tiek proc. Filipinų gyventojų nori būti paskiepyti. Tai tik 1 iš 5 suaugusiųjų.

 
Atsargus požiūris
Kitose Azijos šalyse, kur vakcinacija dar tik pradedama, valstybės tarnautojai ir ekspertai formavo nuomonę, esą neskubama, nes reikia imtis atsargumo.
Australijos Deakino universiteto epidemiologė Catherine Bennett naujienų agentūrai „Associated Press“ teigė, kad šalys, vis užtęsdamos laiką ir prailginusios laukimą, sugebėjo gauti duomenų apie tai, kas atsitinka perdozavus ir kaip tai veikia nėščias moteris. Vėliau Pietų Korėjos ministras pirmininkas Chungas Sye-Kyunas pakartojo tą patį gindamas pavėluotą vyriausybės sprendimą dėl vakcinacijos. Tikino, kad tai buvo daroma sąmoningai, norint sužinoti, kaip vakcinacija pasisekė kitur.
 
Kitos regiono šalys - Singapūras, Kambodža, Vietnamas - tikisi vykdyti vakcinaciją sparčiau. Pavyzdžiui, Pietų Korėja siekia iki rudens įgyti visuomenės imunitetą. Tailandas skiepus pradės tik kovo mėnesį. Šalis tikisi iki šių metų vidurio paskiepyti pusę gyventojų. Tuo metu Singapūras, paskiepijęs maždaug 250 tūkst. žmonių, nepaisant to, kad įsigijo pakankamai vakcinų visiems gyventojams, iki balandžio pabaigos peržiūrės ir atnaujins skiepijimo programą.
 
Dvejonės
Japonijoje dvejonės jau seniai kelia problemų. Ten, kur sėkminga vakcinacija laikoma itin svarbia šalies galimybėms sėkmingai surengti olimpines žaidynes, yra vienas mažiausių pasitikėjimo vakcinomis rodiklių pasaulyje.
1990 m. pradžioje buvo įtarta, kad skiepijant nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės, padidėja aseptinio meningito dažnis. Ir nors toks ryšys nebuvo įrodytas, vakcinaciją nuspręsta nutraukti.
 
Kioto universiteto medicinos mokyklos tyrinėtojas daktaras Riko Muranaka mano, kad trūksta nuoseklios strategijos, aiškinančios vakcinos svarbą visuomenei, o naujausia internetinė „antivakserių kampanija“ turi panašų poveikį kaip ir praeityje mirgėjusios „sensacinės“ antraštės apie vakcinų nesėkmes.
Visuomenės pasitikėjimas vakcinomis nuo COVID-19 buvo laikomas itin svarbiu, todėl Japonija delsė patvirtinti „Pfizer“ vakciną. Bendrovei pranešus apie trečiojo etapo tyrimų rezultatus JAV ir JK gruodžio mėnesio pradžioje leido ją naudoti. Tačiau Japonija reikalavo atlikti papildomus tyrimus ir skiepijimą pradėjo tik vasario 17 dieną.
Praėjusių metų gruodžio pradžioje Japonijoje buvo priimtas įstatymas dėl nemokamos visų šalies gyventojų vakcinacijos nuo COVID-19.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!